- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 2SA-132-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Andžej Maciejevski (pran.)
- Pareiškėjas
- R., R. S.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal E. Č. pareiškimą dėl valdymo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo patenkintas E. Č. prašymas ir buvo patvirtintas jos valdymo faktas į gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį, garažą, kiemo statinius, esančius Ožionių k., Ignalinos raj., nuo 1995 m. birželio mėn.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Č. pareiškimą dėl daikto valdymo fakto tvirtinimo. Nurodė, jog 2008-12-16 teismo sprendimu suinteresuotam asmeniui buvo patvirtintas gyvenamojo namo ir jo priklausinių valdymo nuo 1995 m. faktas. Į minėtus statinius buvo įregistruotos pareiškėjos R. S. tėvo J. S. nuosavybės teisės, tačiau kadangi yra registruotas E. Č. valdymo faktas, todėl notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į minėtus statinius. Pareiškėja prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo grąžino pareiškėjai R. S., jai nepašalinus 2009 m. gruodžio ... d. ir 2009 m. gruodžio ... d. nutartimis nustatytų trūkumų. Nurodė, jog pateiktas prašymas buvo nekonkretus ir nesuprantamas, todėl teismas buvo nustatęs terminą pareiškėjai pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau nurodytų trūkumų pareiškėja nepašalino. Pažymėjo, jog vadovaujantis LR CPK 365 str. 1 d. prašymą atnaujinti procesą gali paduoti tik tie neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis. Iš pareiškėjos prašymo galima tik numanyti, jog ginčijamas teismo sprendimas jai užkerta kelią gauti paveldėjimo teisės liudijimą į sprendime minimą gyvenamąjį namą su priklausiniais. Pareiškėja nurodė, jog notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į minėtą turtą, tačiau tokio atsisakymo nepateikė, taip pat nebuvo nustatyta, jog pareiškėja būtų kreipusis į teismą ir apskundusi notaro veiksmą.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, jog gyvenamasis namas su priklausiniais priklausė apeliantės mirusiam tėvui J. S.. Teismas 2008-12-16 sprendimu pagal pareiškėjos E. Č. prašymą pripažino minėto turto valdymo nuo 1995 m. birželio mėn. faktą. Esant tokiam teismo sprendimui notaras neišduoda paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, nors pareiškėja ir nurodo, kad po tėvo mirties ji priėmė palikimą. Pažymėjo, jog 2008-02-16 Ignalinos rajono notaras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į žemės sklypą, nes tuo metu daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius nebuvo įregistruotos Viešajame registre. Notaras, atsisakydamas išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą, nurodė, jog įregistruotas daiktų savininkas ir valdytojas nesutampa. Apeliantė mano, jog nurodytos aplinkybės netrukdo jai išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kadangi ji yra jau priėmusi palikimą ir toks liudijimas jai yra išduotas. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo prašė, kai apeliantei bus išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kad apeliantė parduotų gyvenamąjį namą su priklausiniais, tačiau pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. buvo nustatytas E. Č. valdymo faktas nuo 1995 m. birželio mėn. į statinius, esančius Ožioniųk., Ignalinos raj. (b.l.60-61). Pareiškėja R. S. prašo atnaujinti procesą minėtoje byloje, iš esmės motyvuodama tuo, kad ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į aukščiau minėtus statinius, į kuriuos valdymo faktas buvo nustatytas E. Č..
Proceso atnaujinimą reglamentuoja LR CPK XVIII skyrius, proceso atnaujinimas yra ekstraordinari teismo sprendimų (nutarčių) kontrolės forma. LR CPK 365 str. 1 d. numato, kad prašymą atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), gali paduoti byloje dalyvavusios šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus. Pateikiamas teismui prašymas turi atitikti bendrus ieškinio turinio reikalavimus, taip pat LR CPK 369 str. nustatytus reikalavimus, be to, turi būti apmokėtas LR CPK 80 str. 5 d. nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad greta kitų reikalavimų, prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodytas procesą atnaujinti prašančio asmens prašymas (LR CPK 369 str. 1 d. 5 p.), t.y. suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, kokį sprendimą teismas turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 371 straipsnio 1 dalis). LR CPK 370 str. numato iš esmės tris prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijas. Pirmojoje stadijoje, gavęs asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas atitinka LR CPK 369 str. nustatytus reikalavimus (LR CPK 370 str.1 d.). Nustatęs, kad prašymas neatitinka jam keliamų minėtų reikalavimų, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti, o trūkumų nesant - prašymą priima. Tik po prašymo priėmimo ir atlikęs LR CPK 370 str. 2 d. numatytus parengiamuosius veiksmus, teismo posėdyje teismas sprendžia klausimą dėl prašymo pagrįstumo iš esmės, t.y. ar koks nors pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su tuo susiję įrodymai. Jeigu teismas atnaujina procesą byloje, tuomet teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi, prašymo dėl proceso atnaujinimo stadijoje teismas nesprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo, o tuo pačiu ir tos aplinkybės, ar iš tikrųjų teismo sprendimas ar nutartis byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pažeidžia asmens teises ar įstatymų saugomus interesus. Šioje stadijoje teismui pakanka padaryti prielaidą, kad toks pažeidimas yra galimas. Be to, pagal LR CPK 369 str. 1 d. 2 p. asmuo, prašantis atnaujinti procesą, gali nurodyti tik faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, o konkrečios teisės normos neprivalo nurodyti, ją turi parinkti teismas, nes teisinis ginčo santykio kvalifikavimas yra teismo diskrecija.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti, kaip trūkumus nurodė, kad pareiškėja nekonkretizavo proceso atnaujinimo pagrindo, nenurodė proceso atnaujinimo motyvų ir aplinkybių dėl LR CPK 368 str. nurodyto 3 mėn. termino skaičiavimo, be to, nenurodė kokį sprendimą prašo priimti, taip pat nenurodė, kokiu būdu ir kokias jos teises pažeidžia byloje priimtas teismo sprendimas.
Pareiškėja R. S., pateikdama teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad statiniai, į kuriuos nustatytas E. Č. valdymo faktas, yra jos tėvo J. S. palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėja, tėvo palikimą ji priėmė iki nagrinėjamos bylos pradėjimo. Pareiškėja nurodė, kad ji turėjo būti įtraukta dalyvauti byloje ir galbūt būtų kitoks teismo sprendimas, kad E. Č. neteisėtai nurodė, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į ginčo statinius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. Č. buvo nustatyta valdymo teisė kaip daiktinė savarankiška teisė, suteikianti teisę jai vėliau kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nes tokia daiktinė teisė pagal savo turinį (LR CK 4.22 str. 1 d.) yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos prašymo priėmimo stadijoje yra pakankamas pagrindas daryti prielaidą, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas galimai pažeidžia pareiškėjos teises bei kad teismas pasisakė dėl jos, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, nes minėtu sprendimu daiktinėmis teisėmis yra apsunkintas palikimą sudarantis turtas. Ar toks teismo sprendimas iš tikrųjų pažeidžia pareiškėjos teises ir ar yra pagrindas atnaujinti procesą, galės būti sprendžiama tik iš esmės svarstant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja patikslintame prašyme nurodė aplinkybes, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 str. nurodyto termino skaičiavimas, nurodydama laikotarpį, kada ji sužinojo apie 2008 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą, taip pat prašymo motyvuose nurodė, kad jai dalyvaujant byloje, galbūt būtų kitoks teismo sprendimas, t.y. teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors ne visiškai tinkamai, tačiau pareiškėja nurodė prašymo dalyką. Taip pat pripažintina, kad pareiškėja nurodė faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, t.y. kad teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime pasisakė dėl jos teisių ir pareigų, kurį teisiškai kvalifikuoti turi teismas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2010 m. sausio 22 d. nutartimi nepagrįstai pripažino, kad pareiškėja nepašalino teismo nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis naikintina (LR CPK 329str. 1 d., 370 str. 1 d.), pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, nes nėra galimybės išspręsti klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė ne visus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, o apeliacinės instancijos teismas gali pasisakyti tik dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo, bet negali pasisakyti dėl pareiškėjos prašymo trūkumų, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas (LR CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.