- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- 1-1223-948/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27237-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), brigadininku, teistas 7 kartus:
1) 2000-10-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis 1961 m. Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2001-05-31 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių, vadovaujantis 1961 m. Baudžiamojo kodekso 42, 43 straipsniais, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;
3) 2001-06-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams;
4) 2005-02-17 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
5) 2005-03-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (18 epizodų), 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams;
6) 2005-06-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 302 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. ir 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 metams, 2011-08-23 paleistas iš pataisos įstaigos,
7) 2015-04-24 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent: 2022-07-21, apie 20.40 val., kiemo teritorijoje, kuri neaptverta, laisvai prieinama, matoma praeivių, ties pastatu, pažymėtu adresu: (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. Š., matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, tyčia rankomis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne daugiau nei penkis smūgius nukentėjusiajam S. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam S. Š. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kairiame antakyje, kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, nubrozdinimą dešiniame ir kairiame petyje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusiojo S. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis E. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies. Prisipažįsta, kad sudavė S. Š. atgal vieną kartą smūgį į veido sritį. Neprisipažįsta, kad pradėjo konfliktą. Pirmasis jam smūgiavo S. Š. Į nosį S. Š. smūgio nesudavė. Konflikto metu buvo ir pats sužalotas. Parodė, kad E. I. buvo nuėjęs pasikalbėti su L. J. apie kažkokį nutrenktą šunį. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tuo metu S. Š. priėjo prie tvoros ir pradėjo šaukti, „kodėl kabinėjamės prie nepilnamečių“. Priėjo prie S. Š. paaiškinti, jog jis nežino, apie ką jie šneka. Pasakė S. Š., „kad jei prisigėrė, tai tegul būna savo vietoje“. Pajuto smūgį į kaklą ir tuomet, nesusitvarkęs su emocijomis, trenkė S. Š. atgal. S. Š. puolė jį per tvorą, ir abu pradėjo ristis. Iš kažkur atsirado S. Š. žentas, kuris pradėjo smaugti iš nugaros. Kai iš vieno vadavosi, tai puolė kitas. Visa tai truko apie 20 minučių. Tada iš kažkur atsirado močiutė – to namo savininkė su pagaliu. Kad užbaigti konfliktą, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Kadangi jam nebuvo nieko lūžę, į policiją ir į medikus nesikreipė. S. Š. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Su Ligonių kasų pareikštu ieškiniu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:
Nukentėjusysis S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022-07-21 nuvažiavo į kaimą atostogauti. Vakare jo šeimyna buvo kieme. Sodyboje buvo dvi dukros, žentai, uošvienė. Nusiprausęs nuėjo į kambarį pažiūrėti televizoriaus, o jo šeimyna buvo kieme. Pro kambario langą matosi kaltinamojo sodyba. Atstumas iki jos labai nedidelis. Kai priėjo prie lango, į keliuką jau buvo įvažiavusi mašina. Ten tuo metu buvo trys asmenys, o vaikai matėsi kieme. Dukra F. Š. su L. J. buvo pas kaltinamojo brolio vaikus. Kadangi privažiavo suaugusiųjų, o jo dukra paauglė, žmona parašė dukrai, kad grįžtų namo. Dukrai su L. J. einant pro šiuos suaugusiuosius, priėjo prie lango. Dukra praėjo pro juos, bet vienas iš jų griebė L. J. už kaklo. Suprato, kad vaikui buvo reiškiamos pretenzijos, nes buvo griebimas už kaklo, kuris nebuvo draugiškas. Išėjo iš kambario ir nuėjo prie tvoros jų sudrausminti. Jam priėjus prie tvoros, atlėkė E. K. ir pradėjo sakyti, kad neaiškintų, nes čia jų reikalai. Girtas nebuvo. Nėra konfliktiškas. Niekada nepradeda pirmas, bet niekada neatsuka veido antrą kartą. Paskui viskas vyko instinktyviai. Pirmas smūgis buvo su kažkuo kietu jam į antakį. Prakirto antakį, per žingsnį ar pusantro atšoko nuo tvoros, nes apsvaigo galva, o tada impulsyviai puolė vėl atgal prie tvoros ir griebė E. K. už kaklo rankomis. Tai nebuvo smūgis, o buvo griebimas už kaklo. Tada nugriuvo į E. K. brolio kiemą, pradėjo imtis ir voliotis. Kai kilo triukšmas, subėgo jo artimieji. Viskas vyko iki pusvalandžio. Kažkuri iš merginų pradėjo klykti, kad kvies policiją. Kai jam prakirto antakį, buvo daug kraujo. Jo artimieji subėgo skirti, o E. K. draugai tiesiog stovėjo prie mašinų ir žiūrėjo. E. K. visi nubrozdinimai yra padaryti, kai šis trynėsi į palangę. Žentas laikė E. K. apglėbęs, nes skyrė juos, o dukros su uošviene tempė jį į šoną. Kai juos išskyrė, tai E. K. laikė žentas, o jį laikė uošvienė ir dukra. Nosį sulaužė tada, kai stovėjo, ir viskas iš esmės jau turėjo pasibaigti. E. K. pribėgo ir trenkė jam į nosį šonu. Po to E. K. bėgo į sandėliuką ieškoti kažkokio vamzdžio. Tiesių smūgių E. K. nesudavė. Ten daugiau grumtynės buvo. Per pirminę apklausą nežinojo, kad yra lūžusi nosis. Po įvykio su greitąja buvo išvežtas į priimamąjį. Buvau apžiūrėtas ir sodyboje. Medikai matė, kad nosis sumušta ir sutinusi. Penktadienį po apklausos, grįžęs į (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medikus dėl nosies. Ten ir buvo konstatuotas nosies lūžis. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. Patyrė išlaidų, susijusių su sužalojimais, teko važinėti pas medikus, į apklausas, į teismą. Buvo sutrikdyta sveikata, ir dabar yra deformuota nosis. Tai yra žala, kurios neįmanoma pakeisti be plastinės operacijos. Jei gaus pinigų, tada kreipsis į gydytojus, nes plastinės operacijos brangiai kainuoja. Neturi dokumento, kuris patvirtintų, kad jam plastinė operacija yra būtina, čia yra moralinis nusistatymas padoriai atrodyti. Po įvykio apie dvi savaites turėjo nedarbingumą.
Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamasis jos draugas. Konflikto dieną kieme pas L. L. iškrovinėjo maišus su prekėmis iš mašinos. Tuo metu E. K. ant kelio pamatė kažkokį pažįstamą jaunuolį ir nuėjo su juo pasisveikinti, kažką kalbėjo. Kai tik E. K. įeidinėjo į kiemą, atėjo kaimynas ir paklausė „kodėl prie vaikų kabinėjasi“. E. K. sugrįžo prie tvoros paklausti, ko kaimynas norėjo. O kaimynas pasakė, „ko mes čia prie vaikų kabinėjamės“. S. Š. trenkė pirmas, o tada E. K. trenkė atgal. Kaimynas norėjo vėl trenkti E. K., bet šis pasitraukė nuo tvoros. Tuomet kaimynas perlipo per tvorą pas L. L. į kiemą. Lipdamas per tvorą, dar spėjo sugriebti E. K. marškinėlius. Kieme pas L. L. susikabino, pradėjo muštis. Iš kaimynų kiemo pamatė kažkoks jaunuolis, jog jie mušasi, ir peršokęs per tvorą pas L. L. į kiemą, taip pat griebė E. K. Jie visi vėl susimušė. Buvo dar dvi moteriškės, kaip suprato, kaimyno žmona ir močiutė, kurios per tvorą nešoko, o atėjo keliu į kiemą. Matė, kaip ta močiutė su lazda sudavė smūgius. S. Š. pirmas trenkė E. K. į veidą, gal į žandą, bet tiksliai nematė, nes jie vienas prieš kitą stovėjo, o E. K. stovėjo į ją nugara. E. K. trenkė S. Š. atgal. Po įvykio E. K. kažkiek buvo sužalotas, nosis buvo truputį apdraskyta. Atėjusi E. K. sesuo G. P. padėjo broliui atsistoti. Jie šaukė, jog nesimuštų. Paskui S. Š. ir E. K. vienas nuo kito atsitraukė. Tada G. P. pasakė, jog baigtų, nebesimuštų ir važiuotų iš čia. Kad nebūtų daugiau problemų, E. K. ir E. I. nuėjo į mašiną, sėdo į ją ir išvažiavo. Ginčas kilo prie tvoros. Aplinkui buvo žmonių. Ji buvo arčiausiai. E. K. į ją buvo atsisukęs nugara, o kaimynas priekiu, o ji stovėjo per kelis metrus nuo jų, truputį toliau. Matė, kaip kaimynas pakėlė ranką ir sudavė kumščiu į veidą. Nematė, kur E. K. pataikė. Tik matėsi, kad trenkė į veidą. Iš E. I. pusės nepastebėjo kabinėjimosi prie vaikų. Patvirtino, kad pirmasis S. Š. trenkė E. K., tada šis trenkė S. Š. atgal.
Liudytojas E. I. parodė, kad kaltinamasis jo draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Sutiko L. J. ir su juo kalbėjo apie nutrenktą šunį. Bendravo draugiškai, nes su L. J. nuo seno buvo pažįstami. Konfliktas prasidėjo, nes S. Š. per langą neva matė, jog jis trenkė L. J., nors taip nebuvo. Sakė S. Š., kad niekas L. J. netrenkė. E. K. tik priėjo ir paklausė, kas čia ir dėl ko vyksta. Tada S. Š. trenkė E. K. Smūgis buvo prie tvoros, kai E. K. norėjo nueiti. Smūgis buvo į smakrą ar kaklą. Stovėjo per žingsnį nuo tvoros. S. Š. sudavė E. K., o tada E. K. sudavė S. Š. atgal. Tada S. Š. peršoko per tvorą ir puolė E. K.. Tada jie abu pargriuvo ant žemės ir prasidėjo grumtynės. Grūmėsi dviese, o tuomet dar ir trečias asmuo peršoko per tvorą. Iš kaimynų kiemo į jų kiemą suėjo dar ir moterys. Antras vyriškis irgi puolė E. K., prispaudė jį prie žemės, o kita moteriškė E. K. iš kojos spardė į šonkaulius. E. K. buvo visas sudraskytas, kruvinas. Jei nebūtų pasišalinę iš kiemo ir išvažiavę, tai nežinia, kas ten dar būtų buvę. Bandė skirti ir traukti besimušančius. Abu su E. K. buvo blaivūs. Nuo nukentėjusiojo ėjo alkoholio kvapas ir matėsi, kad buvo išgėręs. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai, nes jis šaukė atėjęs prie tvoros.
Liudytoja L. L. parodė, kad gyvena kaimynystėje per tvorą su nukentėjusiuoju. S. Š. ten atvažiuoja prižiūrėti sodybos Anksčiau jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. Stovėjo prie mašinos, gal kokių 10 žingsnių atstumu. E. K. priėjo prie L. J. pasisveikinti, paties pokalbio negirdėjo. Nematė, kad E. K. ar E. I. būtų apsikabinę L. J.. Paskui tuoj prie jų priėjo S. Š., kuris irgi kažką E. K. pasakė. Matė, kad S. Š. trenkė E. K., tada E. K. trenkė atgal S. Š. į veido sritį. Paskui S. Š. vėl užsimojo suduoti E. K. E. K. eidamas atgal pasitraukė, bet S. Š. griebė jam už marškinėlių. S. Š., lipdamas per tvorą ir perlenkęs ją, dar sykį sudavė E. K. Tada E. K. pargriuvo. Jie susikibo ir kažkaip abu atsistoję vėl susigrūmė. Tada E. K. trenkėsi į palangę. Tuomet dar atėjo S. Š. žmona ir visi, kas buvo S. Š. pusėje, priėjo prie gulinčio E. K. ir jį apstojo. Stovėdama prie mašinos galo, suprato, kad jie ten mušė E. K.. Paskui per aplink atėjo močiutė ir kelis kartus sudavė E. K. su lazda, kiek pamena, per kojas ir nugarą. Jų skirti nėjo, stovėjo prie mašinos. Prie besimušančių stovėjo G. P., V. B. ir E. I., jie sakė, kad baigtų muštis. Pati nesikišo, nes buvo išsigandusi. Po konflikto E. K. su E. I. išvažiavo, nes sesuo jiems pasakė, kad važiuotų iš kiemo, kad nebūtų dar didesnių problemų. Patys policijos nekvietė, bet ją iškvietė iš S. Š. pusės.
Liudytojas S. N. parodė, kad nukentėjusysis jo uošvis. Pačios konflikto pradžios nematė, tik išgirdo šūksnius, kad mušasi ir tada atbėgo pažiūrėti. Konflikto pradžioje buvo kieme. Pamatė, kai S. Š. ir E. K. buvo nugriuvę už tvoros. Peršoko per tvorą skirti, bet labai sunkiai sekėsi. Buvo pagavęs E. K. už sprando ir liemens, kad atitrauktų. Kai nubėgo, matė, kad uošviui bėgo kraujas iš antakio. Pačių smūgių nematė. Pats nieko nemušė ir niekam smūgių nesudavė. Jam smūgių niekas nesudavė. Automobilis nuo tos muštynių vietos stovėjo gal už 3-4 metrų. Prie automobilio stovėjo du jaunuoliai, bet jų nepažįsta. Iš jo pusės žmona ir žmonos sesuo rėkė, kad baigtų muštis. Kieme tikrai nematė stovinčių moterų.
Liudytoja I. N. parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėtis. Sesuo buvo kaimynų kaime ir ją pakvietė pareiti, kadangi pamatė, jog į kaimyninį kiemą atvažiuoja mašina. Sesuo taip ir padarė. Pamatė, kaip sesuo stovėjo ir stebėjo įvažiavimą ten, kur tvora skyrė jų ir kaimynų kiemą. Tada sesuo suriko „tete“ ir ji su vyru puolė žiūrėti, kas vyksta. Tuomet pamatė, jog jos tėtis paėjo kelis žingsnius atgal nuo tvoros. Jam kraujavo iš kaktos. Tada tėtis per tvorą puolė ant kaltinamojo. Taip prasidėjo visos grumtynės. Buvo iš tų, kurie bandė juos skirti, bet buvo nelabai įmanoma. Stovėjo viduryje ir bandė stumti tėtį, kaltinamąjį ir savo vyrą, kuris buvo šalia. Tada jos vyras suėmė kaltinamąjį ir jie atsitrenkė į palangę. Nepasakys, ar iš karto kaltinamasis išėjo į garažą. Šalia stovėjo kaltinamojo draugai. Rėkė, kad jie pasiimtų savo draugą, kadangi jie nieko nedarė. Pirminio smūgio nematė. Ten vyko grumtynės. Nematė, ar grumtinių pabaigoje buvo suduotas smūgis. Tikrai nematė kažkokio konkretaus smūgio. Jau po visko pamatė, kad tėčiui buvo prakirstas antakis, nosis. Nosis buvo labai ištinusi, pamėlusi, lyg ir kraujavo. Buvo įdrėskimai ant nugaros srities. Jos tėtis ir E. K. grūmėsi dviese ir po to įsikišo jos vyras. Daugiau jokių konflikto, grumtinių dalyvių nebuvo. Buvo tik jos tėtis, E. K. ir jos vyras. Nematė, kaip tėčiui buvo sužalota nosis. Pačioje pradžioje, kiek matė, kaltinamojo kieme moterų nebuvo. Dėl konflikto buvo išsigandusi, jai buvo patempti plaštakos raiščiai, nes bandė išskirti.
Liudytoja G. P. parodė, kad yra kaltinamojo E. K. sesuo. Grįžo automobiliu pas L. L. į kiemą. Buvo apsipirkę ir pradėjo neštis daiktus iš automobilio į namus. E. I. su L. J. prie kelio pradėjo kažką kalbėti. Brolis priėjo pasisveikinti. Tada buvo S. Š. replika „kodėl jūs čia kalbinate jaunimą ar kažkas panašaus“. Brolio atsakymas buvo toks, kad „tik pasikalbėti norėjome“. Viso jų pokalbio negali atkartoti žodis į žodį, nes tuo metu nešė daiktus ir jų pokalbio visiškai pilnai negirdėjo. S. Š. priėjo prie tvoros, brolis irgi buvo prie tos tvoros. Paties pirmo smūgio nematė. Išėjusi iš kambario jau matė, kad S. Š. buvo pas juos kieme. Nematė, kuris pirmas kuriam ką padarė. Matė tik patį griuvimą. Pamatė, kai S. Š. jau buvo pas juos kieme. S. Š. ir E. K. pradėjo grumtis. Atbėgo S. Š. dukra ir jos vyras. S. Š. dukra labai smarkiai rėkė provokuojančius dalykus. Buvo dar atėjusi kaimynė močiutė su lazda, kuri irgi bandė išskirti. Pradėjo rėkti, kad brolis važiuotų iš kiemo, kadangi matė, jog konfliktas nesibaigs geruoju. Brolis įsėdo pas E. I. į mašiną ir jie išvažiavo. Pati nelindo į tą konfliktą. Nematė, kas buvo sužalotas.
Liudytoja A. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, nes tame kaime augo, nukentėjusysis jos vyras. Išgirdo triukšmą ir nulėkė pažiūrėti, kas darosi. Jos vyras jau buvo kruvinas su prakirstu antakiu. Jis šiek tiek atbulomis buvo paėjęs nuo tvoros. Tada vyras griebė E. K. už sprando, vertėsi į priekį ir perkrito per tvorą. E. K. brolio kieme prasidėjo grumtynės. Jie ten abu grūmėsi, voliojosi. Po to abu buvo atstoję, kol pradėjo jos mama ir žentas skirti. Ikiteisminio tyrimo metu tas aplinkybes praleido nurodyti, jų neužfiksavo. Dabar geriau viską atsimena. Tikrai, kai buvo pirminis smūgis, jos vyras dar buvo jų kieme. Dabar geriau prisimena, kaip viskas buvo. Tada jos žentas, dukra ir mama puolė prie jų. Žentas per tvorą peršoko, o mama su dukra aplinkui apėjo ir puolė juos skirti ir ginti. Žentas pagavo E. K. ir laikė, kad nebevyktų muštynės. Kai E. K. laikė žentas, tai jie labai daužėsi į skardą, trynėsi palei langą. Po to jie kažkiek apsiramino. Jos mama su dukra laikė jos vyrą, kad jie neprieitų vienas prie kito. E. K. ištrūkęs pribėgo ir trenkė vyrui. E. K. bėgo į garažo pusę. Tuo momentu ji iškvietė policiją ir medikus. Po to E. K. draugai įsodino jį į mašiną ir išsivežė. Vyrui konflikto metu buvo sulaužyta nosis, prakirstas kairysis antakis, kuris kraujavo. Nosis šiek tiek viršuje buvo mėlyna, bet jokio įtarimo, kad lūžusi, neturėjo. Kai rytojaus dieną nuvažiavo į policiją, policininkas jiems pasakė, kad vežtų vyrą į ligoninę, nes jam sulaužyta nosis. Kuomet kieme matė, tai nosis nebuvo pakeitusi formos, nosis nebuvo kreiva, ištinusi, nekraujavo. Po įvykio visi šeimos nariai buvo susėdę ir aptarę šitą įvykį.
Liudytoja F. Š. parodė, kad nukentėjusysis jos tėtis. Buvo pas kaimynų vaikus su savo buvusiu draugu L. J. Po kurio laiko grįžo E. K., E. I. ir B. P. su savo moterimi. Sesė buvo parašiusi žinutę, kad pareitų namo. Tik išėjus iškarto prie L. J. prisikabino E. I. dėl pertrenkto šuns, kurį pertrenkė L. J. seneliai. Jos tėtis per langą pamatė, kad jie sustoję kalbasi. Ji ėjo į savo kiemą, o jos draugas ėjo iš paskos. Tada tėtis atėjo prie tvoros ir paklausė, kodėl jie kimba prie vaikų, ko nori iš jų. E. K. iš karto nuo mašinos atėjo prie tvoros. Pradėjo sakyti, kad ko jis kišasi. Pradėjo tarpusavyje žodžiuotis. Tuomet su savo draugu paliko tėtį kalbėtis. Grįžo pas ją į kiemą. Po kelių minučių ji pasakė, kad nueis pasižiūrėti, ar tėtis nepareina. Jai tik atsisukus, buvo smūgis ir garsas. Tėtis iš karto paėjo kelis žingsnius, pamatęs kraują, virto per tvorą. Jie pradėjo vartaliotis. Padavė mamai telefoną ir mama paskambino policijai. Mama pasakė, jog nubėgtų pas savo krikšto mamą. Nieko nelaukusi nubėgo pas savo krikšto mamą, kuri gyvena kaimo pradžioje. Pasakė, kad vyksta muštynės ir kad reikia, jog jie atvažiuotų. Kol jie susiruošė, apsirengė, tai važiuodami su jais prasilenkė. Grįžus atgal, tėtis jau plovėsi kraują, nes buvo visas kruvinas. Atvažiavo greitoji ir policija. Vėliau paties E. K. moteris atėjusi vakare atsiprašė. Nematė, ar E. I. buvo už kaklo suėmęs L. J. Kai ji atsisako, tai pirminis smūgis ėjo iš E. K. pusės į tėčio antakį. Tėtis, pamatęs kraują, paėjo atgal, nes dar buvo apsvaigęs, ir šoko per tvorą ant E. K.. Tada jie grūmėsi ir vartėsi ant žemės. Nematė, kad daugiau smūgių būtų suduota tėčiui, nes tuo metu buvo išbėgusi pas savo krikšto mamą. Kai buvo atvažiavusi greitoji, iš karto pasakė apie antakį, kad reikia važiuoti ligoninę ir siūti, taip pat pasakė, jog gali būti nosies sutrenkimas arba lūžis. Buvo didelis stresas dėl konflikto. Įvykio metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Buvo išsigandusi ir buvo bemiegė naktis, nes nežinojo, ką tie žmonės gali iš keršto padaryti.
Liudytojas G. Z. parodė, kad nuo E. K. sodybos gyvena už 3 namų. Būdamas savo namų kieme, išgirdo triukšmą ir nubėgo į V. K. sodybą pažiūrėti, kas vyksta. Sodyba apaugusi medžiais, todėl vaizdo nesimatė. Kai atbėgo, konflikto jau nebebuvo. Paties konflikto nematė, nežino, dėl ko jis prasidėjo. Kitoje sodyboje buvo žmonių, girdėjo, kad sakė, jog pasodins į kalėjimą.
Liudytojas L. J. parodė, kad su E. I. draugiškai kalbėjo apie nutrenktą šunį. Su E. I. buvo draugai. E. I. nebuvo jo apsikabinęs per kaklą ar pečius, jokių agresyvių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Iš tolo S. Š. negalėjo girdėti, apie ką kalbasi. S. Š. pasakė „ko čia lendat, kabinėjatės“. E. K. stovėjo kieme ir pasakė, kad nesikabinėja. Tada abu priėjo prie tvoros. S. Š. pirmasis trenkė E. K., o E. K. trenkė S. Š. atgal. Su S. J. dukra tada išėjo iš kiemo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo. Dabar sako tiesą. Dėl to, kad išsiskyrė su S. Š. dukra, meluoti tikrai nenusprendė.
Liudytojas B. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. I. yra buvęs klasiokas. 2022-07-21 apie pietus su savo automobiliu jį iš namų pasiėmė E. I. su savo automobiliu OPEL ZAFIRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje jau buvo jam iš matymo pažįstamas E. K. Apie 19 val. kažkas iš E. K. giminaičių jam paskambino ir paprašė nupirkti prekių iš parduotuvės. Jas apie 20 val. atvežė adresu, (duomenys neskelbtini) kaip suprato tame name gyvena E. K. brolis. Ten buvo pirmą kartą. Pamena, kad kieme buvo vaikų, su vienu iš jų kalbėjo E. I.. E. K. buvo kažkur kieme. Tarp E. I. ir vaiko įvyko konfliktas, bet nežino dėl ko. Tada iš gretimo kiemo atėjo vyriškis, kaip dabar žino, S. Š. Jie pradėjo žodžiu konfliktuoti, į konfliktą įsikišo E. K., tada jis išlipo iš mašinos, kad apraminti vyriškius. Kaip E. K. sudavė S. Š. nematė, tuo metu lipo iš mašinos. Kai išlipęs iš mašinos, priėjo prie vyrų, priėjo ir E. I., tuo metu E. K. ir S. Š. jau buvo persivertę per tvorą, ir grūmėsi gulėdami. Priėjo juos skirti. Įvykio vietoje buvo daugiau pašalinių žmonių iš S. Š. kiemo, bet kas tokie nurodyti negali. Kai vyrus atskyrė, visi buvę kieme pradėjo rėkti ant jų, kad dingtų iš kiemo. Kad daugiau nekonfliktuotų, iš kiemo išvažiavo. Po grumtynių matė, kad S. Š. buvo kruvinu veidu, o E. K. buvo šiek tiek nusibrozdinęs odą ant nosies, kaklo, jam irgi iš žaizdų bėgo kraujas. Visi įvykio metu buvo blaivūs. E. K. nepažįsta, jo telefono numerio neturi, socialiniuose tinkluose jo drauguose neturi, su juo nebendrauja. Pats jokių smūgių įvykio metu niekam nesudavė ir jam niekas nesudavė, nukentėjusiuoju savęs nelaiko (t. 2, b. l. 31-34);
2024-07-15 Nukentėjusiojo S. Š. ir įtariamojo E. K. akistatos protokolu nustatyta, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo S. Š. ir įtariamojo E. K. Nukentėjusysis S. Š. parodė: ,,2022 m. liepos mėn. 21 d., apie 20.00 val. iš pradžių aš mačiau per savo sodybos namo langą, kad gatvėje prie mano sodybos kiemo dukra F. Š. su savo vaikinu L. J. kalbėjosi su vaikinu iš kaimyno kiemo. Tada tas vaikinas pamačiau, kad suėmė už kaklo dukters draugui L. J.. Tada aš išėjau iš namo vidaus į kiemą tiesiog norėdamas sudrausminti vaikiną ir priėjau prie E. K. brolio tvoros, kuri buvo apie 1 metro aukščio ir rankas uždėjau ant tvoros. Tvora buvo sena iš tinklo ir nuo mano rankų uždėjimo ji palinko. Su E. K. mes iš pradžių diskutavome, šalia stovėjo jo draugai, kurie buvo priešiškai nusiteikę. Tada E. K. pradėjo ant manęs rėkti, ir tuo metu aš pajutau vieną smūgį kumščiu į kairį antakį ir man akyse aptemo ir aš žengtelėjau vieną metrą atgal. Tada aš supykęs puoliau atgal ant E. K., kuris buvo prie pat tvoros, aš jam įsikabinau į rūbus ir virtau per tvorą ant jo į jo brolio sodybą. Dabar gerai nepamenu, mes pradėjome voliotis, bet ar jam sudaviau smūgius ar jis man sudavė smūgius nepamenu. Mano artimieji išgirdo triukšmą kieme ir subėgo mus skirti. Kaip aš atsistojau nuo žemės nepamenu, bet manau, kad pats. Atsistojus mes vienas kitam taikėmės suduoti smūgius, bet aš nepamenu ar sudaviau E. K. smūgius, bet nemačiau ant jo jokių sužalojimų. Pribėgo mano artimieji, t. y. yra žentas, mano žmona, dukra, uošvienė, kurie mus skyrė. Mane išskyrus, laikė žmona, o E. K. laikė mano žentas S. N.. Tada konfliktas beveik baigėsi, muštynių nebebuvo. E. K. taip pat buvo paėjęs per rankos atstumą nuo manęs, ir staiga E. K. man rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, t. y. nosį. Aš tuo metu pajutau fizinį skausmą ir nosis sutino, o kraujas man bėgo jau nuo smūgio į antakį. Tada mano artimieji iškvietė policijos pareigūnus. E. K. iš karto po įvykio išvažiavo iš savo brolio sodybos. Aš galiu pasakyti, kad pirmo smūgio aš nesudaviau, nes prie E. K. stovėjo trys jo draugai, ir aš niekada neduodu pirmas, bet jei man už nieką sudavė smūgį, todėl aš ir sudaviau kumščiu vieną smūgį E. K. Manau, kad iš brolio sodybos E. K. išvažiavo, nes buvo kitos aplinkybės, įtariu, kad jis buvo apsvaigęs nuo žolės. O mano uošvienė N. D. tik stovėjo šalia. Aš E. K. smūgių nesudaviau, bet E. K. minėtus smūgius įsivaizdavo kaip prisilietimus, kai mus skyrė. Gavosi viskas instinktyviai, aš norėjau gavęs smūgį suduoti smūgį atgal. Pirmas smūgis buvo mano kieme, o tęsinys vyko pas brolį kieme. Aš buvau pavartojęs alkoholio, bet man policijos pareigūnai nustatė, 0,3 prom. neblaivumą“. Įtariamasis E. K. parodė: ,,Čia buvo panašiai, bet su melo detalėmis. Mes grįžome nuo (duomenys neskelbtini) pusės, įvažiavome į kiemą pas brolį. Pradėjome krauti pirkinius iš automobilio bagažinės. Tuo metu E. I. stovėjo ir diskutavo apie nutrenką šunį, jie stovėjo prie kelio, tai aš gerai negirdėjau. Tada priėjo prie tvoros kaimynas S. Š., pradėjo šaukti, ko jūs čia kabinėjatės prie malalietkų, aš pasakiau, nei tu žinai apie ką šneka, jie yra pažįstami seniai, galbūt jie kalbėjo pakeltu tonu. Tada jis man pradėjo sakyti, ką jūs prisigėrę aiškinat, nors mes nebuvome girti. Aš S. Š. pasakiau „prisigėrei, būk savo vietoje“ ir nusisukdamas jau eiti nuo tvoros su šypsenėle veide, nes mačiau, kad S. yra neblaivus. Ir tada man S. Š. trenkė kumščiu į kairės pusės kaklą, o tada aš automatiškai sekundžių reikale trenkiau vieną smūgį rankos kumščiu atgal. Tada jis puolė ant manęs ir šoko per tvorą ir užvirto ant manęs. Aš persiverčiau jį atgal nuo savęs, užvirtau ant S. Š. Tada pajutau, kad paėmęs su ranka man už kaklo, kažkas iš nugaros pusės, mane pradėjo traukti nuo S. Š.. Tada aš paleidau S. Š. ir su savo rankomis suėmiau tam žmogui už rankų, nes norėjau, kad manęs nebesmaugtų. Kol vadavausi iš to asmens, aš pajutau vėl smūgius, ne mažiau 10 į įvairias kūno vietas. Man smūgiavo S. Š.. Man atrodo, kad S. N. nuo manęs atplėšė mano draugai. Tada ant manęs vėl puolė ir smūgius rankos kumščiais į įvairias kūno vietas sudavė S. Š., bet kiek tiksliai sudavė , pasakyti negaliu. Tada mano draugai vėl plėšė, tada ant manęs puolė S. N., ir taip buvo kokius keturis kartus. Kad ten būtų buvusios moterys, kurios būtų mus skyrusios, aš nemačiau, manau, kad nebūtų pajėgusios. Po muštynių man buvo apibraižytas veidas, nugara, sumušti šonkauliai, todėl man buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu pagaliau mus atskyrė draugai, aš atsitraukiau nuo jų ir pajutau smūgį su pagaliu, kurį sudavė močiutė, ta, kurios namas yra šalia mano brolio. Tada pamatęs, kad vis tiek S. Š. ir jo žentas S. N. artinasi prie manęs, sėdau į automobilį, kurį vairavo E. I., ir mes išvažiavome iš mano brolio sodybos, nes aš norėjau, kad konfliktas baigtųsi“ (1 t. b. l. 116-120);
2024-07-17 Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajam S. Š. būnant (duomenys neskelbtini), buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, siekiant patikslinti apklausos metu duotus parodymus. Nukentėjusysis S. Š. sutiko ir parodė vietą (duomenys neskelbtini), sodyboje esantį gyvenamąjį namą, kur jis 2022-07-20 buvo atvykęs iš (duomenys neskelbtini) miesto. Po to nukentėjusysis S. Š. sutiko ir parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur apie 20.00 val. stovėjo namo viduje prie lango, pro kurį matė, kaip jo dukra F. Š. kartu su draugu L. J. kalbėjosi kaimynystėje esančiame kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), su iš automobilio išlipusiais vaikinais. Po to nukentėjusysis S. Š. sutiko ir parodė vietą, (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, kur L. J. vaikinas, su kuriuo jis kalbėjo, suėmė ranka už kaklo. Po to nukentėjusysis S. Š. sutiko ir parodė vietą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo sodyboje, prie tvoros, kur jis diskutavo su įtariamuoju E. K.. Po to nukentėjusysis S. Š. sutiko ir parodė vietą, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo sodyboje, prie tvoros, kurios aukštis 1,10 m., kur jam įtariamasis E. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį antakį. Po to nukentėjusysis S. Š. parodė vietą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo sodyboje, prie tvoros, kaip jis rankomis įsikabino įtariamajam E. K. į drabužius. Po to nukentėjusysis S. Š. sutiko ir parodė vietą, (duomenys neskelbtini), E. K. brolio gyvenamojo namo sodyboje, kur jis kartu su įtariamuoju E. K. nugriuvo ant žemės ir pradėjo voliotis. Po to nukentėjusysis S. Š. parodė vietą, (duomenys neskelbtini), E. K. brolio gyvenamojo namo kieme, kur jam stovinčiam įtariamasis E. K. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, tai yra, į nosį (1 t. b. l. 123-126, 127-134);
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusįjį S. Š., jo veide kairėje pusėje po akimi matoma 35 mm ilgio kraujosruva, ant antakio matoma 10 mm ant 30 mm dydžio žaizda iš kurios yra išbėgęs raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Apžiūrint asmens dešinės pusės rankos sritį ant peties matoma 80 mm ant 15 mm dydžio nubrozdinimas, žemiau ant žasto dalies matomas 11 mm ant 130 mm dydžio nubrozdinimas (1 t. b. l. 40-142);
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. Š. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairiame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, nubrozdinimas dešiniame ir kairiame petyje. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių trauminių poveikių. S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Vertinant kūno sužalojimus atskirai, muštinė žaizda kairiame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, nubrozdinimai dešiniame ir kairiame petyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad S. Š. nubrozdinimai dešiniame ir kairiame petyje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu, kontaktuojant su bukais kietais paviršiais (1 t. b. l. 153-154);
2024-07-15 liudytojo S. N. ir įtariamojo E. K. akistatos protokolu nustatyta, kad atlikta akistata tarp liudytojo S. N. ir įtariamojo E. K.. Liudytojas S. N. parodė: ,,2022 m. liepos mėn. 21 d., apie 20.00 val. kiek prisimenu, kad kažkas pradėjo šaukti, kad prasidėjo muštynės, nes aš tuo metu stovėjau kieme už kampo. Aš tada priėjau pasižiūrėti, kas vyksta, ir pamačiau, kad kaimynystėje, pas E. K. brolį sodyboje S. Š. ir E. K. voliojasi ant žemės. Tada aš pribėgau, peršokau per tvorą ir puoliau juos skirti. Skyriau, paėmęs E. K. ar per kaklą, ar per krūtinę su rankomis, ir traukiau E. K. nuo S. Š. Tuo metu prie automobilio stovėjo E. K. draugai, ir prie besimušančių nebuvo priėję. Bet kai aš pradėjau šaukti, kad ir jie prieitų ir pasiimtų E. K. ir konfliktas baigtųsi. Tada priėjo E. K. draugai pasiėmė E. K. ir jį nusivedė. E. K. mačiau, kad nuėjo į ūkinį pastatą, bet po to greitai išėjo iš ūkinio pastato. Mes su S. Š. norėjome jau išeiti iš kiemo, bet viskas vyko žaibiškai, nes E. K. vėl priėjo, ir sudavė dar vieną smūgį ranka S. Š. į veido sritį, bet kuom sudavė negaliu pasakyti, ar kumščiu, ar delnu, nes nepamenu. Pamenu, kad E. K. ir jo draugai susėdo į mašiną ir iš kiemo išvažiavo. Aš įvykio metu niekieno atžvilgiu fizinio smurto nenaudojau, aš tik galėjau skirdamas E. K. nuo S. Š. netyčia kažką užgauti. Aš niekam tyčia jokio smūgio nei rankomis, nei kojomis nesudaviau. Aš jam smūgių negalėjau suduoti, nes aš plėšiau E. K. nuo S. Š., nes kai atplėšiau E. K. nuo S. Š., aš jį laikiau apie pusę minutės laiko, o E. K. tuo metu bandė ištraukti, kai aš jį laikiau, ir su nugara atsitrenkė pats lango palangę. Įvykio metu ir mano nugara buvo keliose vietose perrėžta. Aš pirmo smūgio nemačiau. Per kaklą nebuvau paėmęs, buvau paėmęs per ranką ar per juosmenį. Aš buvau suėmęs vieną kartą, nes paskui tave pasiėmė tavo draugai ir tu buvai nuėjęs į ūkinį pastatą. Aš S. rankų nelaikiau“. Įtariamasis E. K. parodė: ,,Iš dalies aš su parodymais kaip ir sutinku, bet nesutinku dėl skyrimo skaičiaus, buvo smūgių mano atžvilgiu, tiek iš S. N., tiek ir S. Š. pusės. Į ūkinį pastatą įvykio metu nebuvau nuėjęs, nes neturėjau galimybės. S. N. man smūgius į įvairias kūno vietas sudavė tyčia, kiek tų smūgių įvardyti negaliu, nes tuo metu ne tas buvo, kad skaičiuočiau smūgius (2 t. b. l. 7-11);
2022-07-22 policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatyta, kad 2022-07-21 20.53 val. gautas pranešimas, jog šiuo metu kieman suvažiavę asmenys mušasi, vyrui (duomenys neskelbtini) m. galva praskelta. Muštynių dalyviai gali būti neblaivūs ir pasišalino su automobiliu Opel Zafyra. 2022-07-21 iš Radviliškio ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad 2022-07-21 apie 22.10 val. GMP iš (duomenys neskelbtini) pristatė S. Š. Nukentėjo muštynių metu, diagnozė: kairiojo antakio žaizda (1 t. b. l. 85-88);
2022-07-21 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), matomas dalinai gyvatvore ir metaline tinkline tvora aptvertas gyvenamojo namo kiemas. Įvažiavimas į kiemą nėra užvertas tvora. Įvažiavimas į namo kiemą yra žvyruotas, bei apaugęs veja. Šiek tiek paėjus įvažiavimu į kiemą, dešinėje pusėje, yra auganti eglė ir šalia jos yra medis. Praėjus pro medį, ir pasisukus į dešinę pusę, prieinama prie metalinės tinklinės tvoros, prie kurios yra įvykio vieta. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių grumtynių ar kitų nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta
(1 t. b. l. 92-94).
Kaltinamasis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltu prisipažino iš dalies. Prisipažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį ir tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo, kad konflikto metu ir pats buvo sužalotas. Taip pat neprisipažįsta padaręs savo veiksmais nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.
Tiek kaltinamasis, tiek jo naudai parodymus davę liudytojai, buvo apklausti praėjus po įvykio beveik 2 metams. Įvertintina ir tai, kad jo naudai parodymus davusi liudytoja G. P. yra kaltinamojo sesuo, suinteresuota bylos baigtimi jos brolio naudai, liudytoja L. L. gyvena su kaltinamojo broliu, V. B. ir E. I. yra kaltinamojo draugai, todėl visų šių liudytojų parodymai taip pat vertintini itin atidžiai. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiojo naudai parodymus davę liudytojai – S. N., I. N., A. Š. ir F. Š. yra nukentėjusiojo šeimos nariai, kurie taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymai taip pat vertintini itin atidžiai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo S. Š. sutuoktinė liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu, duodama parodymus, kurie dalinai neatitiko jos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po įvykio visa jų šeima buvo susėdusi ir aptarė įvykio aplinkybes, todėl ji dabar geriau prisimena, kaip viskas buvo, nei kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio. Todėl tikėtina, kad duodami parodymus liudytojai labiau pasakoja tai, ką buvo aptarę, nei apie tai, ką objektyviai matė įvykio metu.
Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo nepilnametis, apklaustas nebuvo. Duodamas parodymus teisme, parodė, kad su E. I. draugiškai kalbėjo apie nutrenktą šunį, E. I. nebuvo jo apsikabinęs per kaklą ar pečius, jokių agresyvių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Nurodė, kad S. Š. pirmasis trenkė E. K., o E. K. trenkė S. Š. atgal. Tačiau ir šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes įvykio metu jis draugavo su nukentėjusiojo dukra, o praėjus kuriam laikui išsiskyrė su S. Š. dukra, gyvena tame pačiame kaime kaip ir kaltinamasis ir jo giminės.
Liudytojų L. L., G. P., V. B. parodymai, kurie patvirtintų E. K. versiją, kad neva nukentėjusysis pradėjo konfliktą suduodamas smūgį, vertintini kritiškai, kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti bausmės. Liudytoja V. B. parodė, kad L. L. ir G. P. tuo metu kieme nebuvo, todėl būtų nelogiška, kaip jos galėjo matyti. Liudytoja V. B. teigia, kad stovėjo E. K. už nugaros, tačiau sugebėjo pamatyti, kad S. Š. smogė E. K. į veidą. Tuo tarpu liudytojas E. I., kuris taip pat parodė, kad pirmą smūgį kaltinamajam sudavė nukentėjusysis, tačiau nurodė, kad E. K. buvo nusigręžęs eiti ir gavo smūgį iš nugaros į šoną ar kažkur į kaklą. Taigi, kaltinamojo artimų giminių, draugų parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis E. K. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad E. K., ir jo naudai parodymus davę liudytojai, nors ir nurodo, kad konflikto metu kaltinamasis buvo sužalotas, tačiau iš karto po įvykio nekvietė policijos, niekas iš jo giminaičių nekvietė policijos, į medikus E. K. nesikreipė, o giminaičiams raginant, kaltinamasis greitai pasišalino iš įvykio vietos bei netrukus išvyko iš (duomenys neskelbtini). Tas faktas, kad jis du metus buvo nepasiekiamas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms liudija tik tai, kada asmuo slapstėsi, nes vengė atsakomybės. Tai yra dar vienas iš įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nors visi liudytojai, davę parodymus kaltinamojo naudai, nurodė, kad jokio konflikto tarp L. J. ir E. I. nebuvo, tebuvo tik draugiškas jų pokalbis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu po įvykio liudytoju apklaustas B. P. parodė, kad tarp E. I. ir vaiko įvyko konfliktas, bet nežino dėl ko, ir tada iš gretimo kiemo atėjo vyriškis ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas.
Specialisto išvadoje yra užfiksuotos įvykusio konflikto pasekmės. Nustatyta, kad S. Š. buvo padarytas: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairiajame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, nubrozdinimai dešiname ir kairiame petyje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosies lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat nurodyta, kad S. Š. nubrozdinimai dešiniame ir kairiame petyje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu, kontaktuojant su bukais kietais paviršiais.
Nukentėjusysis S. Š. protokole – pareiškime nurodė, kad priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros, ten sukonfliktavo su jam nepažįstamu asmeniu, kuris konflikto metu vieną kartą iš rankos trenkė į veido sritį, sužalojo jam kairės pusės antakį. S. Š. 2022-07-21 apklausos protokole taip pat nurodo gavęs vieną smūgį į veidą - į kairės pusės antakį, kas sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis tik 2024-07-15, praėjus beveik dvejiems metams po įvykio, akistatos metu nurodo antrą smūgį į nosį. Apie antrą smūgį į nosies sritį, nukentėjusiojo naudai parodymus davę liudytojai nurodo taip pat praėjus beveik 2 metams po įvykio. Nenuoseklūs ir liudytojo S. N. parodymai. Pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad „smūgio nukentėjusiajam nematė, atėjęs prie konfliktuojančių matė tik praskeltą nukentėjusiojo antakį. Abu vyrai buvo susikibę ir jis mėgino juos išskirti. Buvo apglėbęs Kairį ir jį laikė. Nematė, ar buvo dar suduotų smūgių. Pats smūgių nesudavė“. Akistatos metu jau atsiranda aplinkybė, kad po to, kai vyrai buvo išskirti: „ mes su S. Š. norėjome išeiti iš kiemo, bet viskas vyko žaibiškai, nes E. K. vėl priėjo, ir sudavė dar vieną smūgį ranka S. Š. į veido sritį, bet kuom sudavė negaliu pasakyti ar kumščiu ar delnu“. Tačiau liudytojo S. N. parodymai apie suduotą antrą smūgį prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Nukentėjusysis parodė, kad antras smūgis į nosį buvo suduotas tuo metu, kai E. K. buvo atsitraukęs nuo nukentėjusiojo per ištiestos rankos atstumą. Pagal nukentėjusiojo parodymus E. K. niekur nebuvo nuėjęs ir iš niekur neatėjo, kaip nurodė akistatos metu S. N., kad vėl iš kažkur atėjęs suduotų tą antrą smūgį. Nors nukentėjusysis S. Š. pirminėje apklausoje nenurodė to, kad jam sulaužyta nosis, neakcentavo skausmo nosies srityje, tačiau skirtingai nuo prakirsto antakio, nosies kaulų lūžis išoriškai nematomas.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų, liudytojų parodymų nenustatyta, kad būtų įvykę kiti konfliktai, kurių metu nukentėjusiajam būtų sulaužyta nosis. Todėl teismas, vadovaudamasis specialisto išvada, sprendžia, kad tie sužalojimai padaryti tuo pačiu laiku ir padaryti E. K. smūgiais. Kadangi nei pats nukentėjusysis, nei liudytojai, negalėjo tikslai apibūdinti momento, kada nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, sukėlęs nosies kaulų lūžį, todėl laikytina, kad nosies kaulas lūžo abipusių grumtynių metu, o nubrozdinimai dešiniame ir kairiame petyje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu, kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Todėl tikslintinas kaltinamasis aktas, nurodant, kad kaltinamasis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne daugiau nei penkis smūgius nukentėjusiajam S. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam S. Š. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kairiame antakyje, kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, nubrozdinimą dešiniame ir kairiame petyje. Tačiau tai kaltinimo esmės nekeičia.
Kadangi liudytojų, iš vienos ir iš kitos pusės, parodymai vertintini kritiškai, lyginant su kitais baudžiamojoje byloje surinktais parodymais ir teisminio proceso metu patikrintais, teismas pagrinde vadovaujasi objektyviais duomenimis, užfiksuotais teismo medicinos specialistų išvadoje, iš kurių matyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, bei kita rašytine bylos medžiaga. Taip pat E. K. kaltė iš dalies įrodyta liudytojo G. Z. parodymais, kuris, gyvendamas per tris namus, išgirdo triukšmą ir bėgo žiūrėti kas ten vyksta. O tai patvirtina, kad ne tik paskatos buvo chuliganiškos, bet ir kaime buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes žmonės, išgirdę triukšmą, atbėgo per tokį atstumą pažiūrėti, kas ten vyksta.
Visų šių įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. padarė šią nusikalstamą veiką.
Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kadangi kaltinamasis kiemo teritorijoje, kuri neaptverta, laisvai prieinama ir matoma praeivių, todėl prilyginama viešajai vietai, tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų – turėdamas menkavertę dingstį (dėl tarp jo ir nukentėjusiojo prie tvoros kilusio žodinio konflikto) ir elgdamasis ypač įžūliai, sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, ir po to smurtaudamas kilusių abipusių muštynių metu, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (triukšmą girdėjo ir aplinkiniai gyventojai, atbėgo pasižiūrėti, kas vyksta). Kaip parodė liudytojas G. Z., kuris, gyvendamas per tris namus, išgirdo triukšmą ir bėgo žiūrėti kas ten vyksta. O tai patvirtina, kad ne tik paskatos buvo chuliganiškos, bet ir kaime buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes žmonės, išgirdę triukšmą, atbėgo per tokį atstumą pažiūrėti, kas ten vyksta.
Nors kaltinamasis neigia, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam lūžo nosies kaulai, tačiau tokią jo versiją paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių trauminių poveikių, tikėtina, kad nubrozdinimai dešiniame ir kairiame petyje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu, kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Nors tiek kaltinamojo, tiek ir paties nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai visi proceso metu nebuvo nuoseklūs, tačiau ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atliko kaltinamajame akte nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.
Esant šiems įrodymams, kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą straipsnį. Teismo vertinimu, ištirtų įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad E. K. nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent: 2022-07-21, apie 20.40 val., kiemo teritorijoje, kuri neaptverta, laisvai prieinama, matoma praeivių, ties pastatu, pažymėtu adresu: (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. Š., matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, tyčia rankomis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne daugiau nei penkis smūgius nukentėjusiajam S. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam S. Š. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kairiame antakyje, kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, nubrozdinimą dešiniame ir kairiame petyje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusiojo S. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju E. K. nekilo teisė į būtinąją gintį, tarp jo ir nukentėjusiojo kilęs žodinis konfliktas peraugo į abipuses muštynes. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-163-303/2017, 2K3-648/2021). Kaltinamojo pirmasis smūgis į veido sritį nukentėjusiajam S. Š. buvo suduotas ne gynybos, o puolamaisiais tikslais ir nuo jo konfliktas peraugo į abipuses muštynes, kurių metu nė vienam iš jose dalyvavusių asmenų teisė į gynybą nekilo. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad po suduoto smūgio nukentėjusysis neatsitraukė, nekvietė policijos, o būdamas neblaivus, persivertė per kaimynų tvorą į kaimynų teritoriją, ir taip prasidėjo abipusės muštynės. Tiek kaltinamąjį, tiek ir nukentėjusįjį liudytojams reikėjo bandyti išskirti ir laikyti apglėbus, siekiant nutraukti muštynes.
E. K. teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2015 m., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 188-190). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvykdė vieną tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą. Siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, be to, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš du metus, ir byloje duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų, negauta, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrus straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje už įvykdytą nusikalstamą veiką numatytas bausmių vidurkis. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinius pergyvenimus ir nepatogumus, todėl S. Š. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į susiformavusią teismų praktiką.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį 365,75 Eur dydžio už nukentėjusiajam S. Š. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b. l. 175-176).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis S. Š. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo E. K. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, civilinės ieškovės patirtos žalos dydis pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais, kaltinamasis sutiko atlyginti žalą, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo E. K. priteistina 365,75 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Nukentėjusysis S. Š. yra pareiškęs civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 66 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 168).
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 66 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusiojo nurodomos patirtos išlaidos (vaistams įsigyti, kelionėms į apklausas apmokėti) laikytinos pagrįstomis, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, todėl S. Š. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į susiformavusią teismų praktiką.
Sprendžiant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, svarbu tai, kad jokių duomenų apie liekamuosius jam padarytų sužalojimų reiškinius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, veika padaryta tyčia, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog S. Š. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos kartu su civiliniu ieškiniu pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo (t. 1, b. l. 179) matyti, kad nukentėjusiajam laikotarpiu 2022-07-29 – 2022-07-30 buvo suteiktos aktyviojo gydymo paslaugos – nosies trauma ir deformacija, kai būklė nesudėtinga. Minėta, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius nukentėjusiajam padarytų sužalojimų reiškinius, S. Š. nepateikė, tokių duomenų teismas neįžvelgia ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teismas atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo elgesį, į tai, kad gavęs pirmą smūgį į antakio sritį, nenutraukė konflikto, o pats per kaimynų tvorą pateko į jų namų valdą, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo abipusės muštynės, kurių metu ir buvo patirta nosies trauma, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį atskirti vienas nuo kito liudytojams teko panaudojant jėgą. Todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes, paties nukentėjusiojo elgesį, bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajam S. Š. nustatytinas 400 Eur patirtos neturtinės žalos dydis.
2024-07-19 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo E. K. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, paliktinas galioti civiliniams ieškiniams užtikrinti.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
E. K. paskirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Į bausmės laiką kaltinamajam įskaitytinas sulaikyme (duomenys neskelbtini) nuo 2024-04-19 iki 2024-05-08, nuo 2024-06-25 iki perdavimo Lietuvai 2024-07-04 bei suėmime Lietuvoje išbūtas laikas nuo 2024-07-05 iki 2024-08-04.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo. Kadangi kaltinamasis E. K. iš įvykio vietos pasišalino ir pasislėpė, nebuvo žinoma jo buvimo vieta, todėl buvo 2022-09-13 paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu kaltinamasis grąžintas į Lietuvą. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 2746,21 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo ekstradicija. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Teismas šias išlaidas laiko pagrįstomis. Todėl šios 3057,69 Eur dydžio išlaidos priteistinos iš kaltinamojo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (BPK 105 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką kaltinamajam įskaityti sulaikyme (duomenys neskelbtini) nuo 2024-04-19 iki 2024-05-08, nuo 2024-06-25 iki perdavimo Lietuvai 2024-07-04 bei suėmime Lietuvoje išbūtą laiką nuo 2024-07-05 iki 2024-08-04.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti S. Š. iš kaltinamojo E. K. 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti S. Š. iš kaltinamojo E. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo E. K. 365,75 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 75 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą kaltinamojo E. K. piniginėms lėšoms, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam S. Š. ir civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginimo. Žalą visiškai atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtas išlaidas, susijusias su kaltinamojo ekstradicija, pripažinti proceso išlaidomis.
Priteisti iš kaltinamojo E. K. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 3057,69 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt septynių eurų 69 ct) dydžio išlaidas, susijusias su kaltinamojo ekstradicija, šią sumą sumokant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas (BPK 105 straipsnis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.