Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovei R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2752-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2752-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėjas V. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad V. A. 2019 m. birželio 28 d., 16.32 val. Panevėžio r. sav., Magistralinio kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 11,00 km., vairuodamas automobilį „Fiat Scudo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, kur yra siaura ištisinė linija, skirianti priešpriešinių krypčių transporto priemonių srautus, kuri nurodo draudimą ją kirsti, ir yra kelio ženklas, kuris nurodo draudimą lenkti transporto priemones. Tokiais savo veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 1 priedo 325 punkto ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Taip pat skundžiamame nutarime papildomai prie kitų aplinkybių nurodyta, kad pareigūnų vaizdo įraše matyti, kad lenkimo manevrą automobilis baigia prieš saugumo salelę. V. A. nurodo, kad lenkimo manevrą atliko ilgai ir neskubėdamas. Ištisinė linija iki manevro baigimo yra ilga, ne mažiau 400 m. V. A., matydamas, kad prasidėjo ištisinė linija, nesiėmė jokių veiksmų kuo greičiau sugrįžti į savo eismo juostą (atsisakyti lenkimo manevro ir grįžti atgal į savo važiavimo juostą).

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Visų pirma, vertinant skundžiamu nutarimu pareiškėjui inkriminuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pagrįstumą, teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, mano, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu šioje byloje pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ,,transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų (...)“ (2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-640 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 3 d.). Tuo tarpu KET 1 priedo 325 punktas numato, kad kelio ženklas ,,Lenkti draudžiama“ draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. KET 3 priedo 1.1 punktas numato, kad ,,siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.“ Todėl būtent šių teisės aktų nuostatų pažeidimas ir buvo inkriminuotas pareiškėjui skundžiamu nutarimu.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, patvirtinantys padarytą nusižengimą yra šie: 2019 m. birželio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 50-ANR_P-9574-2019 (b. l. 3-4), policijos pareigūno A. R. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 6), vyresniosios tyrėjos R. V. tarnybinis pranešimas dėl ištisinės linijos matavimų (b. l. 9), policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuotas vaizdo įrašas laikmenoje (b. l. 10), pareiškėjo rašytinis paaiškinimas (b. l. 7) ir kiti bylos duomenys. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Minėtų duomenų visuma vienareikšmiai patvirtina skundžiame nutarime nurodytas nusižengimo aplinkybes, jog jame nurodytu metu pareiškėjas, vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje yra siaura ištisinė linija, kuri skiria priešpriešinių krypčių transporto priemonių srautus ir draudžia ją kirsti, ir yra kelio ženklas, kuris nurodo draudimą lenkti transporto priemones. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neneigia fakto, kad kelio ženklo ,,Lenkti draudžiama“ ir siauros ištisinės linijos galiojimo zonoje lenkė kitą transporto priemonę, tačiau teigia, kad tokį lenkimo manevrą pradėjo dar esant tai leidžiančiai brūkšninei linijai, nors vėliau teismui patvirtino, kad pažeidimo padarymo vieta jam yra žinoma, kadangi kiekvieną dieną važiuoja į darbą ir namo tuo pačiu keliu, o ir jis pats sutinka su tuo, kad toks jo manevras kelyje nebuvo tinkamas, kuomet lenkimo manevras buvo baigtas, kertant siaurą ištisinę liniją. Vien vertinant tokią nepastovią pareiškėjo poziciją padaryto nusižengimo atžvilgiu, akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas suvokia padaryto nusižengimo faktą ir netinkamą savo elgesį. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, kaip eismo dalyvis, kuris yra saistomas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir KET nustatytų reikalavimų, turėjo pareigą kelyje būti atidus ir rūpestingas, tinkamai įvertinti kitos transporto priemonės lenkimo manevro galimybes ir laiku priimti sprendimą dėl tokio manevro. Jeigu lenkimo manevras buvo pradėtas leistinoje vietoje, tai turėjo būti įsitikinta, kad bus galimybė jį baigti kelio ruože, kuriame lenkti nėra draudžiama. Tačiau nagrinėjamu atveju iš aplinkybių matyti, kad lenkimo manevras pareiškėjo buvo pradėtas, gerai suvokiant, kad jo tinkamai pabaigti nebus galimybės, toks neleistinas lenkimo manevras toliau buvo tęsiamas apie 700 metrų kelio atkarpoje, kurioje jis yra griežtai draudžiamas, o galiausiai baigtas, grįžtant į savo eismo juostą ir kertant siaurą ištisinę liniją – tai negali būti vertinama kaip eismo dalyvio atidus, apdairus ir rūpestingas elgesys. Be to, kaip nurodė institucijos atstovė teismo posėdyje ir iš bylos duomenų yra matyti, pareiškėjo lenkimo manevras buvo atliekamas kelio dalyje, kurioje yra kelio vingis, mažinantys važiavimo matomumą iš priekio, bei penki įvažiavimai į pagrindinį kelią iš gretimų kelių, todėl pareiškėjo pažeidimas buvo pakankamai pavojingas pats savaime, juolab pareiškėjo buvo lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė, kas dar labiau apriboja jo galimybę operatyviai reaguoti į staiga kelyje atsiradusius kitus eismo dalyvius. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, gerai žinodamas nagrinėjamos kelio atkarpos pavojingą išsidėstymą, jame taikomus griežtus lenkimo manevravimo apribojimus besitešiančius mažiausiai 700 metrų, vis tiek priėmė sprendimą pradėti lenkimo manevrą prieš pat kelio ženklo ,,Lenkti draudžiama“ ir siauros ištisinės linijos galiojimo zoną bei lenkti sunkiasvorę transporto priemonę, nors objektyviai suvokiant, kad tokio manevro pabaigti tinkamai nepavyks. Todėl pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip atidaus, apdairaus ir rūpestingo eismo dalyvio, kuris laikosi visų būtinų atsargumo priemonių ir akivaizdžiai pagrindžia asmens tyčia padaryti minimą nusižengimą. Pareiškėjo teismo posėdyje ne kartą buvo akcentuojamos aplinkybės, jog dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių pasekmių, jo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, priešpriešinėje juostoje nebuvo transporto priemonių, nebuvo sutrikdytas eismas ir kt., tačiau tai niekaip nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo, aptarto prieš tai, juolab tuo atveju, jeigu dėl jo veiksmų kiltų papildomų pasekmių, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad minėtų pagrindinių tiesioginių bylos įrodymų pakanka pagrįsti pareiškėjo kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o nepastovi pareiškėjo pozicija nusižengimo atžvilgiu ir jo nurodytos aplinkybės jokiu būdu nešalina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Papildomai teismas pažymi dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, kurios numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo aiškinimą, ANK 34 straipsnio 5 dalis prilyginama anksčiau galiojusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Pagal suformuotą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui, t. y. 3 mėnesiams. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas padarė pavojingą KET pažeidimą, sukeliant pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Šiuo atveju pareiškėjo teisinei padėčiai švelninti nėra tinkamos jo nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės (nebuvo sukelta jokio realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams, ar kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo), kadangi, kaip jau buvo minėta, už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės. Taip pat nėra nustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, pats pareiškėjas su savo kalte dėl padaryto nusižengimo nesutinka, tačiau savo pozicijos tinkamai pagrįsti nesugeba, nors ir kiti duomenys rodo, kad pareiškėjas yra drausmingas vairuotojas, nėra baustas administracine tvarka, kas tik pagrindžia tik pakankamą pagrindą taikyti pareiškėjui minimalias ANK 420 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas sankcijas. Nors pareiškėjas teismui nurodo, kad speciali teisė vairuoti jam yra reikalinga darbinėje veikloje, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikia, juolab tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, savaime irgi nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę teismas vertina, kaip bandymą eilinėms ir įprastoms aplinkybėms suteikti išskirtinumo ir ypatingumo požymių. Remiantis visu tuo, teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių kompleksą, kurios rodytų, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. A. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2752-2019 - atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.