Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, gynėjui V. T., nukentėjusiosios A. V. atstovei Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojai Ž. A., teismo medicinos ekspertui L. U. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-09-21 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. 8 mėnesiams laisvės apribojimu. 2012-06-20 baigęs atlikti bausmę.

Teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.(nuo 2013-07-13 galiojanti redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. sausio 3 d. namuose, (duomenys neskelbtini), A. B. smurtavo, t. y. panaudojo fizinį smurtą mažametės A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu: ranka suėmė mergaitei ties lūpų kampučiais, suspaudė, tokiu būdu per prievartą ją pražiodino, ir į burną pirštu įstūmė šaltą žuvies pirštelį, priversdamas jį suvalgyti. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai mažametei A. V. padarė poodines kraujosruvas veido srityje ir taip nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie tris metus iki tiriamų įvykių gyveno kartu su S. V. ir jos dukra A. V.. Su mergaite santykiai buvo geri, sutardavo, kartu eidavo į parduotuves, žaisdavo, ją vesdavo arba pasiimdavo iš darželio, jai gamino valgyti. Supykęs gal tris kartus yra sudavęs per užpakalį, kartą užsukęs ausį. 2013 m. sausio mėnesio pirmomis dienomis A. buvo svečiuose, 2 ir 3 dienomis lygtai namuose, nes sirgo ir nėjo į darželį. Sausio 3 d. apie pietus A. iškepė penkis žuvies pirštelius, bet ji tesuvalgė tik tris, nes esanti labai nevalgi. Likusių prievarta suvagyti neliepęs. Apie 17 val. mergaitę pasiėmė jos močiutė N. P.. Tuo metu namuose jau buvo A. mama S. V.. S. mergaitę aprengė ir išvedė į lauką, kur laukė močiutė. Močiutė žadėjo A. po valandos parvežti, tačiau neatvežė. S. niekaip negalėjo su J. P. susisiekti telefonu. Vėliau tai pavyko ir J. P. pasakė, jog mergaitės neatveš, nurodė, kad jai ant veidų mėlynės ir todėl veš pas kitą mergaitės močiutę D. V.. Kilus konfliktui kartu su S. nuvyko į policijos komisariatą, kur taip pat buvo atvykę abi A. močiutės, jos tėtis, kiti giminaičiai. Policijoje matė, kad iš tikrųjų ant A. veido abejose pusėse buvo mėlynės. Policijos pareigūnai liepė kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą, o A. palikti pas močiutę D. V.. Po kelių dienų, kai A. parsivežė į namus, ją nurengus matė dar mėlynių ant peties ir užpakalio. Mergaitė apie tai nieko nepaaiškino. Jos nemokęs, kaip turėtų kalbėti apie mėlynių atsiradimą. Žino, kad vėliau būnant pas gydytoją A. pasakė, jog jis ją mušęs. Bet A. taip pasakiusi primokyta kalbėti močiutės D. V. ir tetos K. Z.. Mano, kad draugės S. giminės nemėgsta jo ir todėl jį apkalba. Mergaitė galėjo susižaloti žaisdama, tomis dienomis jos tikrai nemušęs. Su prokuroro pareikštu civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti nesutiko.

Liudytoja D. J., dirbanti vaikų darželyje “(duomenys neskelbtini)” auklėtoja, parodė, kad apie tai, jog A. V. skriaudžia jos mamos sugyventinis A. B., sužinojo, kai į darželį atėjo mergaitės teta. Ji liepė A. neleisti jam pasiimti iš darželio. Matė ant mergaitės peties rausvą dėmę, mėlynes ant veido, bet nepagalvojo, kad tai dėl sumušimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad A. darželyje buvo labai nevalgi. Ką kalbėjo A. mėlynių atsiradimą jau neprisimena, bet apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalbėjusi teisingai.

Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-85) D. J. parodė, kad paklausus pas mergaitę, iš kur atsirado ant skruosto mėlynė, ji nenoromis, bet pasakė, jog ji buvo namuose, reikėjo valgyti, nenorėjo, tai A. jai suėmė už burnytės ir įdėjo visą žuvies pirštelį , nenorėjo valgyti, tai sugrūdo.

Liudytoja D. Š., dirbanti darželyje “(duomenys neskelbtini)” auklėtoja, parodė, kad A. atvedus į darželį ryte pastebėjo ant veido mėlynę. Kai paklausė, iš kur ji, mergaitė pasakė, jog susimušė. Po to kalbėjosi su A. po pietų. Vėl kalbantis apie mėlynę, ji pradėjo verkti ir papasakojo, kad A. jai liepė valgyti lygtai koldūnus, bet ji nevalgiusi, tai jis suspaudė jai žandus. Apžiūrėjusi mergaitės kūnelį pastebėjo dar mėlynių ant peties, kojos. Dėl praėjusio ilgo laiko po įvykių smulkiau aplinkybes parodyti negalėjo, prašė remtis jos teisingais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat parodė, kad darželyje mergaitė pasižymėjo nevalgumu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86-89) liudytoja D. Š. parodė, kad paklausus, ko A. nenorėjo valgyti, ji atsakė, jog batono su žuvies piršteliu. Toliau mergaitė pasakojo pati, kad A. jai suėmė už burnytės ir pirštais stūmė maistą. Mergaitė suėmimą už burnytės parodė pati sau rankute suimdama už burnytės, o dviem pirštais suspausdama maždaug ties lūpomis.

Liudytoja V. R., vaikų ligų gydytoja, parodė, kad 2013 m. sausio 4 d. pas ją lankėsi dėl kosulio A. V.. Ją atvedė mama S. V. ir močiutė D. V.. Atkreipė mėnesį, kad ant mergaitės veido ir nugaros srityje buvo mėlynių. Jos atrodė jau esančios kelių dienų. Paklausta A. atsakė, kad jas padarė A. B.. Tai ji pasakė girdint mamai ir močiutei. Apie mėlynių pastebėjimą atžymėjo surašytoje medicininėje dokumentacijoje.

Liudytoja A. K., bendruomenės slaugytoja, parodė, kad ji dirbanti kartu su gydytoja V. R. viename kabinete. A. V. apžiūros metu močiutė prašė apie mėlynių buvimą ant mergaitės kūno atžymėti įrašais dokumentuose. Matė kelias mėlynes ant nugaros bei ant veido. Mergaitės močiutė nurodė, kad mergaitę muša jos mamos sugyventinis. Tai patvirtino ir A..

Liudytoja N. P., nukentėjusiosios močiutė, parodė, kad 2013-01-03 nusprendė anūkę A. pasiimti ir nusivežti pasisvečiuoti pas savo gimines, susitikti su jos tėčiu. Nuvažiavusi prie namo laukė automobilyje. A. atvedė mama. Abi su anūke nuvažiavo pas jos prmočiutę V.. Kai visi susėdo virtuvėje prie stalo pastebėjo, kad ant A. dešinio žando yra mėlynė. Austėja paaiškino, kad susimušė imdama už lovos nukritusį žaislą. Paskui pastebėjo, kad mėlynė yra ir ant kito žando. Kilo neaiškus įtarimas. Vėliau kalbantis su mergaite, ji prašė apie tai nieko nepasakyti jos mamai, ir papasakojo, jog valgant žuvies pirštelius A. jai suspaudė už žandų ir liepė juos valgyti su batonu. Apie šį įvykį paskambinusi papasakojo kitai A. močiutei D. V.. Ji liepė mergaitę atvežti pas ją. Po to visi giminės susitiko policijos komisariate, nes A. mama pasiskundė, kad jai neatiduoda dukros. A. B. policijoje iš pradžių pripažino, kad sužalojo mergaitę, bet paskui neigė. Tą dieną buvo nutarta mergaitę palikti pas močiutę D. V.. Vakare paskambino A. teta K. Z. ir pasakė, akd mėlynių yra ant A. pečių, užpakaliuko ir kitose vietose.

T. P., A. tėvas, parodė, kad susitikus su A., pastebėjo ant jos žando mėlynę. Ji sutiko papasakoti, tik su sąlyga, kad nieko apie tai nepasakysime jos mamai, nes “gaus”. Pradžioje ji nurodė, kad susimušė norėdama pasiimti užkritusį už lovos žaislą, o po to papasakojo, kad nenorėjo valgyti žuvies pirštelio, todėl A. suėmė už žandų ir maistą įgrūdo į burną. Atkreipė dėmesį į tai, kad mergaitė buvo nevalgi.

Liudytoja D. V., A. močiutė, parodė, kad apie mergaitės sužalojimą sužinojo iš kitos močiutės N. P.. Įvykio vakarą mergaitė buvo atvežta pas ją ir matė mėlynes ant veidukų. A. sakė, kad ją mušė A.. Vakare maudant A. pamatė mėlynių įvairiose kūno vietose. Jos buvo įvairaus atspalvio. Mėlynes telefonu nufotografavo dukra K. Z.. 2013-01-04 apsilankius pas vaikų gydytoją V. R., A. patvirtino, kad ją muša A.. Iki teismo posėdžio teko bendrauti su S. V. ir ji prašė pakeisti parodymus A. B. naudai.

Liudytoja K. Z., A. teta, S. V. sesuo, parodė, kad ji sužalotą A. matė būdama pas D. V., savo mamą, A. močiutę. Ji telefonu nufotografavusi mėlynes ant A. kūno ir po to pateikusi policijos tyrėjai. A. sakiusi, kad ją sužalojo A. B.. Jis liepė valgyti žuvies pirštelius, bet ji nenorėjusi, tada A. suėmė už žandų ir sugrūdo. Mėlynės, sprendžiant iš spalvų, atrodė įvairaus laiko.

Liudytoja S. V., A. mama, parodė, kad 2013-01-03 vakare A. leido pasiimti močiutei N. P.. Išleisdama nepastebėjo jokių mėlynių ant mergaitės veido. Ilgai nesulaukusi mergaitės, skambino N. P.. Ši pasakiusi, kad mergaitė sumušta ir jos neatiduos. Vėlai vakare kreipėsi į policiją dėl mergaitės atgavimo ir ten susitiko su giminėmis. Nepastebėjo jokių mėlynių A. veide. Kitą dieną jos mama ir A. buvo pas vaikų gydytoją. Ten buvusi ir pati. Matė, kad A. veidukuose yra mėlynės. Netiki, kad mergaitę galėjo skriausti A. B., nes jų santykiai visada buvo geri. Gal kada yra sudavęs, kai nepakluso.

Ekspertas L. U. parodė, kad įvertinus A. V. apžiūrėjusios gydytojos įrašus medicininėje dokumentacijoje ir liudytojų parodymus, galima teigti, kad mėlynės veide galėjo būti 2-3 dienų, kitos - ankstesnės. Tai lemia mėlynių atspalvis. Pateiktos apžiūrai fotonuotraukos nėra informatyvios. Paraudimai sumušimo veitoje nusako, kad tai buvo padaryta neseniai.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 2) nurodyta, kad 2013-01-03 apie 20.40 val. Į policiją kreipėsi S. valentukevičiūtė dėl dingusios dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) m.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte (t. 1, b. l. 8) nurodyta, kad 2013-01-04 gauta informacija, kad sumušta A. V.. Dėl įvykio paaiškinimus pateikė Austėjos tėvas T. P., motina S. V., jos draugas A. B., močiutės D. V. ir N. P..

Paaiškinime (t. 1, b. l. 9) D. V. nurodė, kad A. muša jos mamos draugas A..

Paaiškinime (t. 1, b. l. 10) T. P. nurodė, kad A. papasakojo, kad jai nevalgius A. suspaudė veiduką ir liepė sakyti, kad lipdama žaislų nukrito.

Paaiškinime A. B. (t. 1, b. l. 11) nurodė, kad su A. sutaria gerai, tik kartais gal būna per griežtas dėl maisto, nes nelabai nori valgyti.

Paaiškinime (t. 1, b. l. 13) N. P. nurodė, kad pamačius ant abiejų A. veidukų mėlynes, ji pasakė, kad taip padarė A.. Ir liepė meluoti, kad į lovos galą susimušė, liepė nesakyti mamai.

Tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 15) patvirtinama, kad policijoje gautos elektroniniu paštu nuotraukos su A. V. kūno atvaizdais. Jas atsiuntė K. Z..

Fotonuotraukose (t. 1, b. l. 16-21) užfiksuotas mergaitės kūnelis, kuriame matosi melsvos-rausvos dėmelės.

Asmens duomenų pažymoje (t. 1, b. l. 25) A. V. tėvu nurodytas T. P., motina – S. V..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 27) A. V. parodė, kad namuose jos niekas neskriaudė.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 32-34) konstatuota, kad remiantis medicinine dokumentacija nustatyta, jog A. V. padarytos poodinės kraujosruvos veido, nugaros, pilvo, sėdmenų srityse. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Išraše iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 37) nurodyta, kad 2013-01-04 A. V. lankantis pas gydytoją V. R. kostatuotos ant veiduko 1,5 cm mėlynės, taip pat ant nugarytės, pilvuko, sėdmenų iki 0,5 cm.

Tesimo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 1, b. l. 60-62) nurodyta, kad A. V. parodymų davimąą apsunkina tai, kad jie yra nukreipti prieš jai reikšmingą asmenį. Įvykių meu ji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti jų reikšmės. Konstatuojamas emocijų sutrikimas. Pagal amžių yra įtaigesnė, lengviau pasiduoda aplinkinių poveikiui. Teismo ekspertei teigė, jog mama prašo jos nebepasakoti apie įvykį.

Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose (t. 1, b. l. 76, 78) nurodyta, kad apsilankymo metu pastebėta, kad psichologei užduodant klausimus mergaitei apie mamos sugyventinį A., ji klausiamai žiūri į mamą tarsi laukdama jos leidimo ir pritarimo atsakyti.

Lankomumo žiniaraštyje (t. 1, b. l. 82) užfiksuota, kad 2013 metų sausio 1-6 dienomis A. V. darželyje “(duomenys neskelbtini)” nebuvo. Lankoma diena – 2013-01-07.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. B. nukentėjusiąją A. V. sužalojo asmeninio pykčio pasekoje, dėl jos nenoro valgyti maistą. Kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai. Jų atlikimo metu kaltinamasis turėjo suprasti bei numatyti, kad sukels jai fizinį skausmą ar net sužalos. A. V. padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas teismo medicinos specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamos veikos padarymo metu – 2013-01-03 buvo nepilnai penki metai ir ji laikytina mažamete. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kaltinamojo A. B. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 3 d. (nuo 2013-07-13 galiojanti redakcija).

Kaltinamasis A. B. neigė, kad sužalojo A. V., bet duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigė pačių aplinkybių, kurių metu buvo padaryti sužalojimai mergaitei veiduose. Jis patvirtino, kad įvykio dieną buvo su A. vieni namuose ir jai darė valgyti, kepė žuvies pirštelius, kuriuos paskui ji valgė, bet iš penkių suvalgė tris. Tik neigė, kad reikalavo suvalgyti likusius ir dėl to mergaitės atžvilgiu pavartojo prievartą. Tačiau šios aplinkybės neginčijamai patvirtintos teismo medicinos specialisto išvada bei liudytojų, netrukus po įvykio bendravusių su nukentėjusiąja – močiučių, tėvo, darželio auklėtojų, gydytojos ir bendruomenės slaugytojos. Viesiems su A. bendravusiems žmonėms tą pačią dieną ar artimomis dienomis ji nurodė, kad ją sužalojo A. ir nurodė sužalojimų atsiradimo priežastį – nenorą valgyti pirštelius. Viesiems asmenims mergaitė nurodė tik vieną ją žalojusį asmenį – A. B.. Taip pat mergaitė logiškai paaiškindavo ir netiesos sakymą, kai nurodydavo, kad susižalojo ieškodama užkritusio už lovos žaislo. Ji paaiškindavo, kad tokią aplinkybę liepdavo nurodyti A.. Teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė patvirtino, kad mergaitė yra įtaigi ir jos parodymus įtakoja jai artimi žmonės, o tuo metu tai buvo mama S. V. ir kartu gyvenantis jos sugyventinis A. B.. Apie šių asmenų įtaką A. veiksmams ir mintims pažymėjo ir psichologinės tarnybos specialistės. A. B. kaltės neigimas vertintinas tik siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokios pozicijos laikymasis buvo toleruotinas ir pačio artimiausio nukentėjusiajai žmogaus – mamos S. V., kurios kaip liudytojos parodymai taip pat vertintini kritiškai, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir atmetami.

A. B. dar buvo kaltinamas padaręs A. V. sužalojimus nugaroje, pilvo, sėdmenų srityje. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatytos šių sužalojimų padarymo aplinkybės ir priežastys, laikas, kokiu būdu jie buvo padaryti. Artimi giminystės ryšiu asmenys ir darželio darbuotojos atkreipė dėmesį į mergaitės judrumą, todėl neatmetama aplinkybė, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti kitu, negu smurtavimo būdu. Nežymių sužalojimų gausa ir mergaitės pakankamai atviras bendravimo būdas tikėtina neleistų jai nutylėti tų aplinkybių, jeigu jie būtų padaryti smurtaujant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir teismo medicinos ekspertas nurodė, jog jaunesniam žmogui kraujosruvos atsiranda žymiai lengviau ir greičiau. Dėl šių nurodytų aplinkybių iš A. B. kaltinimo šalintina jo dalis dėl sužalojimų padarymo nugaroje, pilvo ir sėdmenų srityse.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, kurią kaltinamasis A. B. padarė mažametei A. V., atlyginimo tenkintinas prašomo prokuroro dydžio – 1000 Lt sumoje. Pripažintina, kad civilinis ieškinys pagrįstas, nes nusikalstamų veiksmų pasekoje mergaitė patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuojamas A. V. emocijų sutrikimas vaikystėje, kuris atsiradęs dėl nepalankių gyvenimiškų faktorių (tam tarpe ir dėl byloje nagrinėjamo įvykio). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padaręs, turi atlyginti (LR CK 6.250 str., 6.263 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką, anksčiau teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairius teisėtvarkos pažeidimus, buvusios darbovietės charakterizuojamas patenkinamai. Įvertinus šių aplinkybių visumą bei tai, kad kaltinamasis nepadaręs sunkių nusikaltimų, skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtinas tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau skiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 75 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d. (nuo 2013-07-13 galiojanti redakcija), ir nuteisti 9 mėnesiams laisvės atėmimu.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant šiuo laikotarpiu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti neatlygintinai 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

-pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2013-01-23 iki 2013-01-25.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Priteisti A. V. naudai iš A. B. 1000 (vieną tūkstantį ) litų neturtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise iki A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės naudosis įstatyminė atstovė S. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.