Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-282/2009

2.4.6.3.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausta teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. G. V. A. priteisti 202,21 Lt turtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje V. A. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš A. G. priteisti 3000 Lt D. A. neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteista už tai, kad 2006-10-20 apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį ,,Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 146 punktą, reglamentuojantį, kad važiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemo nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam motoroleriui, kurį vairavo D. A., ir susidūrė su motoroleriu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu D. A. buvo padarytas kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis viduriniame trečdalyje, krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas, sukėlę D. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, motorolerio keleiviui I. B. padarytas kairio kelio sąnario sumušimas ir raiščių patempimas, kairio kelio sąnario ir kairės blauzdos odos nubrozdinimai, sukėlę I. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta A. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad ji gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. A. G. paskirti 30 MGL (3750 Lt) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Skunde nurodoma, kad Baudžiamasis kodeksas nenumato bausmės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, tai neatitinka BK 45 str. numatyto teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, nes teismas nenurodė, kokį darbą dirbti ar kokia veikla užsiimti uždraudžia A. G., todėl atėmęs teisę vairuoti kelių transporto priemonę teismas suvaržė jos teises ne tik profesinėje ar darbinėje veikloje, bet ir asmeninėje veikloje.

Be to, skunde nurodoma, kad teismas, nenustatęs, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaip numato BK 59 str. 1 d. 2 p., nepagrįstai A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad ji gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. yra teista, dėl jos padarytos nusikalstamos veikos nukentėjo du nepilnamečiai, padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri nepilnai atlyginta, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl A. G. skirtina didesnė bauda, nei numatyta ATPK 127 str. 1 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusį minimalų gyvenimo lygio dydį – 125 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Akmenės rajono apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir pagrįstai A. G. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes byloje esantys ir apkaltinamajame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina jos kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. To neginčija ir apeliantas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustato, kad teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, konkrečiu atveju BK 281 str. 1 d., sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, juridiškai įvertinęs A. G. veiką ir pripažinęs ją kalta pagal BK 281 str. 1 d., turėjo paskirti jai tik tokios rūšies ir dydžio bausmę, kuri numatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje, vadovaujantis Baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normomis.

BK 281 str. 1 d. sankcija numato, kad už minėtos baudžiamojo įstatymo normos pažeidimą baudžiama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. G. nubaudė atimdamas jai teisę vairuoti transporto priemonę 1 metams 6 mėnesiams. Tokia bausmės nei BK 281 str. 1 d. sankcijoje, nei, apskritai, Baudžiamajame kodekse nėra numatyta. Baudžiamajame įstatyme yra numatytas baigtinis už padarytas nusikalstamas veikas skiriamų bausmių sąrašas (BK 42 str., 90 str.), todėl nuteistajam skiriama bausmė turi būti formuluojama konkrečiai ir aiškiai. Uždraudimas naudotis kaltininkui specialia teise, konkrečiu atveju – teise vairuoti transporto priemonę, yra baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 str.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl A. G. skirtinos bausmės, apsvarstė visas pagal BK 281 str. 1 d. galimas paskirti bausmės rūšis ir padarė išvadą – nepalikti teisės nuteistajai vairuoti transporto priemonę. Tokiu būdu teismas A. G. paskyrė ne BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – atėmimą teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, nes tokios rūšies bausmę teismas gali skirti tik tuomet, kada kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai padaro išvadą, jog nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Taigi atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla turinį sudaro uždraudimas nuteistajam dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje arba pagal tam tikrą specialybę (pvz. uždraudimas dirbti vairuotoju, kasininku ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. pagal neterminuotą darbo sutartį dirba Akmenės rajono socialinių paslaugų namuose socialinio darbuotojo padėjėja (t. 3, b. l. 36). Byloje nėra duomenų, kad A. G. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė savo darbinės ar profesinės veiklos srityje, apylinkės teismas konkrečiai ir neįvardijo, kokį darbą dirbdama ar kokią veiklą vykdydama ji padarė nusikaltimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad A. G. įstatymus pažeidė vykdydama savo darbinę ar profesinę veiklą, nenustatęs, kad transporto priemonės vairavimas yra jos darbinė ar profesinė veikla, negalėjo paskirti bausmę, susijusią su draudimu vairuoti transporto priemonę darbinės ar profesinės veiklos srityje.

Taigi, apylinkės teismas, skirdamas A. G. bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 str. 1 d.), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas paskiriant BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę (BPK 328 str. 1 p.).

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantas savo skunde, prašydamas paskirti nuteistajai baudą, naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos skiriant bausmę skundžiamu nuosprendžiu, nenurodė, tačiau ginčija pripažinimą A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog pastaroji gailisi padariusi nusikaltimą.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę reikia nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Konkrečiu atveju prokuratūros skunde apeliuojama į tai, kad teismas nenustatė vienos iš būtinų paminėtų aplinkybių, o būtent – A. G. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Tiesa, A. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 110, 114), teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 153) dėl pateiktų įtarimų ir kaltinimų pareiškė, jog kalta prisipažįsta iš dalies. Sprendžiant klausimą ar kaltininkas prisipažįsta nusikaltęs ar ne, kiekvienu atveju turi būti vertinamas ne vien bendras kalto asmens pareiškimas, o visuma bylos proceso metu nustatytų aplinkybių kartu su tuo, dėl ko kaltininkas prisipažino ir ką neigė. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. viso baudžiamojo proceso metu išsamiai, vienodai ir nuosekliai pasakojo apie įvykio aplinkybes, kurios iš esmės sutapo su nukentėjusiųjų D. A., I. B. parodymais ir kita bylos medžiaga. Tokiu būdu darytina išvada, kad nuteistoji prisipažino dėl visų esminių padaryto nusikaltimo aplinkybių, iš esmės savo kaltės neneigė, o savo dalinį prisipažinimą aiškino tuo, jog, įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalia esančios teritorijos, buvo įsitikinusi, kad tai saugu (t. 2, b. l. 153-154). Apie pačios A. G. kaltės suvokimą byloja ir jos veiksmai iškart po įvykio – priėjo prie nukentėjusiojo D. A., atsiprašė, iškvietė medicinos pagalbą (t. 2, b. l. 154).

Taigi, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. G. gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos lengvina pastarosios atsakomybę, nes byloje surinkti įrodymai ir aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog A. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Tokiu būdu, esant vienai A. G. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į nustatytas konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nuteistoji išnykus teistumams pagal ankstesnius teismų nuosprendžius (t. 1, b. l. 72-73) padarė netyčinį nusikaltimą, tačiau nusikalto būdama bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 76-77), kad dirba ir išlaiko du mažamečius vaikus, kad turi finansinių įsipareigojimų bankams, laisvanoriškai atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajam D. A. (t. 2, b. l. 156) ir visą nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam I. B. (t. 2, b. l. 155), daroma išvada, kad bausmės tikslai A. G. bus pasiekti skiriant jai šiek tiek mažesnę bausmę – baudą, negu apeliaciniu skundu prašo prokuroras. Baudos dydis nustatomas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį minimalų gyvenimo lygį (MGL=125 Lt).

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nusikaltimą, už kurį A. G. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2006-10-20, o po to, 2007-02-19, nuteistoji vėl pažeidė kelių eismo taisykles ir padarė dar vieną nusikalstamą veiką pagal BK 281 str. 1 d., už kurį yra nuteista 2008 m. sausio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi. Nors A. G. ir sumokėjo 2008 m. sausio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudą (t. 3, b. l. 42), vis dėlto apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., turėjo subendrinti teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirti galutinę subendrintą bausmę, į kurią įskaityti visiškai atliktą bausmę – sumokėtą baudą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių nesubendrino, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 str.) ir dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas (BK 328 str. 1 p.) ir minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir aptartų įrodymų matyti, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl kolegija pritaria apelianto nuomonei dėl tikslingumo skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.). Kaip buvo minėta, A. G. jau du kartus yra nuteista už nusikaltimus, susijusius su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais, 2006-09-24 buvo bausta ir administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (ATPK 134 str.). Iš to galima daryti išvadą, kad A. G. nepakankamai atsakingai naudojasi jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tuo keldama pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, todėl, kolegijos nuomone, bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) padės pasiekti tik didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistoji nusikaltimą padarė naudodamasi specialia teise ir siekdamas maksimaliai individualizuoti kaltininko nubaudimą, turėjo aptarti ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimus, tačiau to nepadarė, o atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę paskyrė kaip bausmę. Dėl minėtų priežasčių apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 67 str. 1 d.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. paskirti 25 MGL dydžio (3125 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2008-01-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi, paskirta bausme – 5 MGL dydžio (650 Lt) bauda, prie griežčiausios bausmės – 25 MGL (3125 Lt) baudos pridedant dalį švelnesnės bausmės – 3 MGL (390 Lt) baudos, ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti 28 MGL dydžio (3515 Lt) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti pagal 2008-01-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi, atliktą bausmę – 5 MGL dydžio (650 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., A. G. uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.