Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 75AN-2003839-12,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 1 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė J. B. D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 75AN-2003839-12.

D. V. kaltinama tuo, kad 2012 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 9.30 val. iki 23.30 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), savo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus su savo nepilnamete dukra J. V., gimusia (duomenys neskelbtini), bei rugsėjo 11 d. laikotarpyje nuo 08 val. iki 09.54 val. savo namuose su pašaliniais asmenimis girtavo matant nepilnametei dukrai J. V., tuo D. V., demonstruodama netinkamo elgesio pavyzdį, neužtikrindama saugios aplinkos, neugdydama nuostatos nepilnametei dukrai prieš alkoholio vartojimą pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 21 str. 1 d., 2 d., 43 str. 1 d. ir 44 str. 1 d. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl papildomo medžiagos tyrimo ir teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra esminių protokolo ir bylos medžiagos trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teisme 2012 m. spalio 29 d. priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.9-718-287-2012 m., kuriuo D. V. buvo nubausta 300 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 180 straipsnyje padarymą, t. y. už tai, kad ji 2012 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 9.30 val. iki 23.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, perdavė vartoti nepilnametei dukrai J. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), 5 butelius po 1,5 litro talpos alkoholinio gėrimo – sidro.

Iš teisme gautų administracinių bylų Nr. A2.9-718-287-2012 m. ir Nr. A2.9-740-744-2012 m. matyti, kad D. V. surašyti du atskiri administracinio teisės pažeidimo protokolai, ją kaltinant dviejų atskirų pažeidimų padarymu. Byloje Nr. A2.9-740-744-2012 m. dalis kaltinamo yra tapatus tam kaltinimui, už ką ji jau yra nubausta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. priimtu nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-718-287-2012 m. kas, akivaizdu, be pagrindo pasunkina D. V. teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje Nr. A2.9-718-287-2012 m. surašė ta pati pareigūnė - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė Jurgita Bialaglovė. Iš byloje esančio asmens blaivumo testo Nr. 2240 rezultatų (4 b. l.) matyti, kad J. V. 2012 m. rugsėjo 11 d., 09.54 val. buvo nustatytas net 2,90 promilių girtumas (sunkus girtumo laipsnis). D. V. savo paaiškinime (12 b. l.) nurodė, kad 2012-09-11 dienos ryte savo namuose girtavo su dviem kaimynais, tačiau šie asmenys nenustatyti ir neapklausti siekiant išsiaiškinti, ar nepilnametė su jais kartu vartojo alkoholinius gėrimus ar ne. Išvadą, kad nepilnametė J. V. rugsėjo 11 d. ryte negėrė alkoholinių gėrimų, bylos tyrimą atlikusi pareigūnę padarė remdamasi tik pačios J. V. parodymais. Netirta, ar 2012 m. rugsėjo 10 ir 11 d. D. V. daroma veika nebuvo tęstinė, nes už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama tik viena pagrindinė, arba pagrindinė ir papildoma nuobauda (ATPK 22 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs D. V. suformuluotą kaltinimą, remdamasis aukščiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžia, kad jis (kaltinimas) nėra aiškus ir pagal jį spręsti, ar asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje požymiai, šiuo atveju negalima. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole D. V. yra kaltinama ir tuo, už ką ji jau yra nubausta. Tokia situacija pagal suformuotą teismų praktiką laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, šio trūkumo pats ištaisyti negali. ATPK 284 straipsnio 2 dalis tik numato galimybę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti (surašant protokolą, kuris pilnai atitiktų ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, suformuluojant konkretų ir aiškų kaltinimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl D. V. pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalį grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.