Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-26-553/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-08
Bylos Nr.: 2A-26-553/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-13202-2010-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Atsakovas: UAB „SM 7“, UAB „Swedbank lizingas“
Ieškovas: UAB „Autoerdvė“
Trečiasis asmuo: UAB „Šviesos technologijos“

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-26-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13202-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1, 30.3, 35.5, 42.10, 44.5.1, 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autoerdvė“ ieškinį atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SM 7“ dėl 2008-01-10 priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Šviesos technologijos“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Autoerdvė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2008-01-10 priėmimo – perdavimo aktą, pasirašytą UAB „SM 7“, UAB „Autoerdvė“ (b. l. 49), priteisti solidariai iš atsakovų UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ ieškovo UAB „Autoerdvė“ naudai 36 049,06 Lt nuostolių atlyginimą; 2) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) išreikalauti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-772-582/2010. Ieškovo nuomone, atsakovai turi pareigą grąžinti ieškovui pinigus, kuriuos gavo be jokio pagrindo – ieškovui pardavė daiktą, kuris atsakovams nepriklausė. Vogtas automobilis buvo registruotas UAB „Swedbank lizingas“ vardu. Ieškovo sumokėti pinigai buvo įskaityti, kaip atsakovo UAB „SM 7“ skolos padengimas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas iš ieškovo automobilio pirkėjui priteisė 34 836,76 Lt (pirkėjo sumokėti už automobilį 33 900 Lt ir 936,76 Lt patirtos bylinėjimosi išlaidos), o ieškovo bylinėjantis patirtos 1 212,30 Lt išlaidos advokato pagalbai liko neatlyginti. Nurodė, kad ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas neginčiją sandorio. Nurodė, kad automobilis priklausė UAB „SM 7“, kuri mokėjo lizingo įmokas UAB „Swedbank lizingas“. Trišalio susitarimo pagrindu UAB „SM 7“ išpirko už ieškovo UAB „Autoerdvė“ pinigus iš UAB „Swedbank lizingas“ ir automobilį UAB „SM 7“ perdavė ieškovui UAB „Autoerdvė“. Nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ neprivalo atlyginti ieškovui nuostolius, nes nebuvo daikto pardavėjas.

Atsakovas UAB „SM 7“ prašė ieškinį atmesti, nes netinkamas atsakovas. Nurodė, kad automobilio nuosavybės teisinė registracija buvo UAB „Swedbank lizingas“ vardu, pinigus už automobilį gavo UAB „Swedbank lizingas“, todėl nuostolius atlyginti turi UAB „Swedbank lizingas“.

Trečiasis asmuo UAB „Šviesos technologijos“ palaikė UAB „SM 7“ išdėstytą procesinę poziciją. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės prašyti panaikinti priėmimo – perdavimo akto nenuginčijęs trišalio susitarimo dėl įskaitymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-24 priėmė sprendimą: 1) ieškinį tenkinti; 2) pripažinti 2008-01-10 priėmimo – perdavimo aktą, pasirašytą tarp UAB „SM 7“ ir UAB „Autoerdvė“ negaliojančiu; 2) išieškoti iš UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SM 7“ solidariai UAB „Autoerdvė“ naudai 36 049,06 Lt nuostolių atlyginimą, 1 081,47 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Autoerdvė“ pardavė piliečiui A. B. automobilį Renault Espace, 2004 metų pagaminimo, kuris Lenkijos Respublikos pareigūnų buvo paimtas iš piliečio A. B. kaip vogtas daiktas ir grąžintas savininkui. Civilinėje byloje Nr.2-772-582/2010 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendimu priteisė iš ieškovo UAB „Autoerdvė“ piliečiui A. B. 34 818,27 Lt turėtų nuostolių. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su reikalavimais atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SM7“ dėl 2008-01-10 priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad jo nuostolius sudaro priteista teismo 34 818,27 Lt suma, 18,49 Lt išlaidos priteistos valstybei, neatlyginta advokato išlaidų dalis – 1 212,30 Lt. Pasak ieškovo, jo nuostoliai sudaro 36 049,06 Lt, kurie atsirado atsakovams netinkamai įvykdžius prievolę pagal trišalę sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas UAB „SM 7“ lizingo sutarties pagrindu valdė ir naudojo atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį Renault Espace, 2004 metų pagaminimo. Automobilis nuosavybės teise buvo registruotas atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ vardu. Šalys 2008-01-09 sudarė trišalę sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB „Autoerdvė“ sumokėjo teisėtam automobilio valdytojui pagal lizingo sutartį atsakovui UAB „SM 7“ 30 000 Lt, o UAB „SM 7“ sumoka atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ 26 165,79 Lt. Minėtu sandoriu UAB „SM 7“ atsisako valdymo teisės į automobilį Renault Espace, 2004 metų pagaminimo, o UAB „Swedbank lizingas“ atsisako nuosavybės teisės į automobilį Renault Espace, 2004 metų pagaminimo, ir sandorio pasekmėje ieškovas UAB „Autoerdvė“ įgyja nuosavybės teisę į automobilį Renault Espace, 2004 metų pagaminimo. Ieškovas prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, pervedė 30 000 Lt atsakovui UAB „SM 7“. Pabaigos aktas rodo, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pripažįsta aplinkybę, kad atsakovas UAB „SM 7“ prievolinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį įvykdė ir perleido atsakovui UAB „SM 7“ nuosavybės teisę į automobilį Renault Espace, 2004 metų pagaminimo. 2008-01-10 priėmimo – perdavimo aktu atsakovas UAB „SM 7“ perdavė ieškovui UAB „Autoerdvė“ automobilį Renault Espace. Rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovas piniginę prievolę pagal trišalę sutartį įvykdė, laikydamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200, 6.38 straipsniuose numatytų principų. Atsakovai ieškovui perleido nuosavybės teise daiktą, į kurį neturėjo nuosavybės teisių. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Autoerdvė“ pagrįstai reiškia reikalavimą pripažinti CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu 2008-01-10 priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiu, nes CK 4.48 straipsnio 1 dalis numato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento. Ginčo atveju ieškovui buvo perduotas daiktas, kurį valdė atsakovai, neturėdami nuosavybės teisių, todėl jie negalėjo ieškovui perduoti nuosavybės teisių į daiktą, kurių neturėjo. Ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis. Nei atsakovai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Teismas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 4.48 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4.49 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimą dėl 2008-01-10 priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu tenkino. Pagal CK 6.49 straipsnio 2 dalį kreditorius, kuriam vykdydamas prievolę skolininkas perdavė svetimą turtą, turi teisę ginčyti prievolės įvykdymą ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovas svetimą turtą įgijo 2008-01-09 trišalės sutarties pagrindu (b. l. 47), būdamas sąžininga sandorio šalimi ir įvykdęs prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį. Abu atsakovai UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SM 7“, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, yra solidarūs skolininkai ieškovui UAB „Autoerdvė“ pagal trišalę sutartį, nes ieškovui už sumokėtus pinigus atsakovai perleido valdymo ir nuosavybės teisę į daiktą automobilį Renault Espace. Fizinis daikto perdavimas nėra nuosavybės perleidimas, todėl ieškovas pagrįstai ginčija 2008-01-10 priėmimo – perdavimo aktą ir reikalauja atlyginti nuostolius, vadovaujantis LR CK 6.49 straipsnio 2 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, nes ieškovo teisę suponuoja sutartinių santykių su atsakovais egzistavimas bei faktas, kad atsakovai pardavė daiktą nebūdami teisėti jo savininkai. Įstatymas tiesiogiai leidžia ieškovui reikalauti iš atsakovų grąžinti sumokėtą kainą pagal trišalę sutartį, atlyginti kitus patirtus nuostolius, nes atsakovai netinkamai įvykdė prievolinius įsipareigojimus – neperleido turtinių teisių į daiktą. Teismas atmetė atsakovų ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovas privalėjo ginčyti 2008-01-09 trišalę sutartį. Trišalė sutartis apėmė šalių susitarimus dėl kelių automobilių perleidimo, apėmė atsakovų tarpusavio teisinius santykius pagal lizingo sutartį. Ieškovo prerogatyva yra pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą. Ieškovas pareiškė ieškinį vadovaudamasis CK 6.49 straipsnio 2 dalimi, kuriuo ginčija sutartinės prievolės įvykdymą (t. y. kad jis sutartinę prievolę įvykdė, o atsakovai ją įvykdė netinkamai) ir reikalauja atlyginti patirtus nuostolius, o ne restitucijos. Teismas atmetė atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsikirtimą, kad jis nebuvo automobilio savininkas, nes VĮ „Regitra“ pažyma rodo, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ registruotas kaip automobilio savininkas. Pabaigos aktu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ perleido pagal trišalę sutartį automobilio valdytojui UAB „SM 7“ nuosavybės teisę į daiktą.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „SM 7“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti 2011-01-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Autoerdvė“ ieškinį atsakovo UAB „SM 7“ atžvilgiu atmesti; 2) priteisti iš ieškovo atsakovo UAB „SM 7“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovo pateiktais argumentais. Nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi 2008-01-09 susitarimu dėl tarpusavio įskaitymo (toliau – Susitarimas) (b. l. 47), tačiau vertino ne visą susitarimą, o tik jo 1 – 3 punktus. UAB „Autoerdvė“ už vogtą automobilį nemokėjo, o UAB „SM7“ pinigų negavo, byloje pinigų gavimą ir sumokėjimą patvirtinančių įrodymų nėra. Įrodymų apie pinigų gavimą ir sumokėjimą ir negali būti, nes to paties Susitarimo 4 punkte yra nustatyta, kad „UAB „SM 7“ perleidžia UAB „Hanza Lizingas“ reikalavimą į dalį UAB „Autoerdvė“ mokėtinos sumos, kuri lygi 30 000,00 Lt dėl vieno naudoto automobilio Renault Espace <....> pardavimo“. Taigi buvo visiškai priešingai nei, kad konstatavo teismas, UAB „SM 7“ pinigų negavo, nes teisę juos gauti ir jų reikalauti perėmė automobilio Renault Esapce savininkė UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hanza Lizingas“). Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ būdamas automobilio Renault Espace savininku ir turėdamas teisę iš UAB „Autoerdvė“ už automobilį gauti 30 000 Lt, sudarė su UAB „Autoerdvė“ sutartį (Nr. LT067092/PP) dėl naujo, 69 240 Lt kainuojančio automobilio Subaru Forester pirkimo. Pagal 2008-01-09 Susitarimo 4.3, 4.4 punktus už nupirktą naują automobilį (Subaru Forester, kaina 69 240 Lt) UAB „Swedbank lizingas“ grynais pinigais UAB „Autoerdvė“ sumokėjo 39 240,00 Lt, ir natūra, t. y. vogtu automobiliu Renault Espace (vertė – 30 000 Lt). Taigi akivaizdu, kad tik atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl vogto automobilio Renault Espace perleidimo. 2008-01-10 Priėmimo – perdavimo aktą (b. l. 49) su ieškovu UAB „Autoerdvė“ atsakovas UAB „SM 7“ pasirašė tik kaip automobilio naudotojas ir valdytojas, pagal Turto perdavimo – priėmimo akto 3 punktą ( b. l. 24).

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas ydingai konstatavo, kad UAB „SM 7“ (nebūdama automobilio savininkė ir neturėdama teisės jį parduoti) gavo iš UAB „Autoerdvė“ 30 000 Lt (nors tokių įrodymų nėra) ir 2008-01-10 automobilį Renault Esapce perleido (nors jo neturėjo), po to nupirko automobilį iš UAB „Swedbank lizingas“ 2008-02-04 pabaigos akto pagrindu, kurį pasirašė vienašališkai UAB „Swedbank lizingas“ (nors jau buvo pardavus UAB „Autoerdvė“), ir dabar privalo UAB „Autoerdvė“ grąžinti pinigus (nors jų negavo) ir mokėti lizingo įmokas UAB „Swedbank lizingas“, nes UAB „Swedbank lizingas“ su UAB „Autoerdvė“ atsiskaitė ne pinigais bet vogtu automobiliu. Šiuo atveju tik UAB „Swedbank lizingas“ perleido UAB „Autoerdvė“ vogto automobilio nuosavybę. Šį faktą, be kita ko, patvirtina 2008-02-06 UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Autoerdvė“ bendras prašymas Nr. 4825618 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui dėl transporto priemonės įregistravimo naujo valdytojo vardu (civilinė byla Nr. 2-772-582/2010, b. l. 72).

3. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“, nupirkęs iš ieškovo UAB „Autoerdvė“ automobilį Subaru Forester su atsakovu UAB „SM 7“ sudarė lizingo sutartį pagal kurią UAB „SM 7“ UAB „Swedbank lizingas“ privalės sumokėti 69 240 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad teismo sprendimas UAB „SM 7“ atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priešingu atveju UAB „SM 7“ privalėtų du kartus atlikti tą patį mokėjimą, t. y. sumokėti UAB „Swedbank lizingas“ 69 240 Lt, į kuriuos yra įskaičiuota natūra (vogtu automobiliu) UAB „Swedbank lizingas“ UAB „Autoerdvė“ sumokėta 30 000 Lt suma ir antrą kartą tą patį mokėjimą atlikti vykdant ginčijamą teismo sprendimą.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ yra solidariai atsakingi ieškovui. Teismas nurodęs, kad UAB „Swedbank lizingas“ UAB „SM 7“ automobilį perleido 2008-02-04 pabaigos akto pagrindu, pripažįsta negaliojančiu mėnesiu ankščiau, t. y. 2008-01-10, pasirašytą priėmimo – perdavimo aktą nurodydamas, kad UAB „Autoerdvė“, vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisę į automobilį Renault Espace įgijo nuo jo perdavimo momento, t. y. nuo 2008-01-10. Taigi akivaizdu, kad UAB „SM 7“ įgyti nuosavybę po to, kai automobilis jau buvo perleistas UAB „Autoerdvė“ objektyviai negalėjo.

5. Atsakingas už vogto automobilio perleidimą UAB „Autoerdvė“ yra UAB „Swedbank lizingas“, turintis tiesioginio reikalavimo teisę į asmenis iš kurių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgijo vogtą automobilį.

6. Teismas ginčijimam sprendime pripažinęs, kad atsakovai automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti, tenkindamas ieškinį priteisė UAB „Autoerdvė“ žalos atlyginimą žymiai didesni nei, kad buvo vogto automobilio vertė (priteisė 36 049,06 Lt). UAB „Swedbank lizingas“ UAB „Autoerdvė“ perleido nuosavybės teisę į automobilį Renault Espace sumažindamas mokėtiną 69 240 Lt automobilio vertę – 30 000 Lt. Taigi UAB „Autoerdvė“ atlygintina nuostolių suma galėtų būti ne didesnė kaip 30 000 Lt, nes už UAB „Autoerdvė“ negautą pelną perparduodant automobilį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą dėl UAB „Autoerdvė“ atsakomybės pardavus vogtą automobilį, atsakovai nėra atsakingi.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ apeliaciniu skundu prašo: 1) išreikalauti iš VĮ „Regitra“ dokumentus, kurių pagrindu atlikta automobilio Renault Espace, pagaminimo metai 2004, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), registracija UAB „Autoerdvė“ vardu; 2) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo UAB „Autoerdvė“ ieškinį UAB „Swedbank lizingas“ atžvilgiu kaip nepagrįstą; 3) priteisti iš ieškovo UAB „Autoerdvė“ UAB „Swedbank lizingas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad:

1. 2005-02-03 UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Šviesos technologijos“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT014607, kuria UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo iš UAB „Šviesos technologijos“ nurodyto pardavėjo A. A. įsigyti automobilį Renault Espace, pagaminimo metai 2004, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį naudotis lizingo gavėjui (UAB „Šviesos technologijos“). UAB „Šviesos technologijos“ tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. LT014607, todėl jai buvo perleista automobilio Renault Espace nuosavybės teisė. Tuomet į UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi UAB „SM 7“ prašydamas finansuoti automobilio Renault Espace įsigijimą iš UAB „Šviesos technologijos“. 2007-06-29 UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SM 7“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT055480, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įgijo automobilio Renault Espace nuosavybės teisę, o vėliau Turto perdavimo – priėmimo aktu perdavė jį naudotis ir valdyti lizingo gavėjui (UAB „SM 7“). Lizingo gavėjas UAB „SM 7“ išreiškė pageidavimą įvykdyti Lizingo sutartyje nustatytus įsipareigojimus anksčiau termino ir įsigyti automobilį Renault Espace nuosavybės teise. UAB „SM 7“ taip pat išreiškė pageidavimą sudaryti naują lizingo sutartį dėl automobilio Subaru Forester. Šis UAB „SM 7“ prašymas buvo patenkintas ir sudaryta lizingo sutartis Nr. LT067092, kurios pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „SM 7“ nurodyto pardavėjo (ieškovo UAB „Autoerdvė“) įsigijo automobilį ir perdavė jį UAB „SM 7“ valdyti ir naudotis. Automobilis Subaru Forester iš ieškovo buvo įgytas pirkimo – pardavimo sutartimi N r. LT067092/PPS, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigoja sumokėti ieškovui 69 240 Lt. Kadangi visas šalis siejo tarpusavio finansiniai įsipareigojimai, todėl siekdamos išvengti bereikalingų formalumų 2008-01-09 ieškovas, UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SM 7“ sudarė Susitarimą, kuriuo susitarė įskaityti tarpusavio reikalavimus. Susitarimo 5 punktas nurodo, jog atlikus jame nurodytus įskaitymus, laikoma, jog UAB „SM 7“ tinkamai įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2007-06-29 Lizingo sutartį. Dėl to, automobilio Renault Espace nuosavybės teisė buvo perleista UAB „SM 7“. Ieškovas ir UAB „Swedbank lizingas“ nėra sudarę automobilio Renault Espace pirkimo-pardavimo sutarties. Automobilį Renault Espace ieškovas įsigijo iš UAB „SM 7“, todėl šiai bendrovei ir turėtų būti reiškiami reikalavimai.

2. Pirmosios instancijos teismas reikiamai neįsigilinęs į pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog automobilio Renault Espace nuosavybės teises perleido abu atsakovai bendrai Susitarimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai teigia, jog automobilį Renault Espace ieškovas įsigijo Susitarimo pagrindu. Susitarimu šalys tik susitarė dėl šalių tarpusavio finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, tačiau Susitarimas jokiu būdu negali būti laikomas pirkimo-pardavimo sandoriu, nes neturi visų esminių pirkimo-pardavimo sandorio sąlygų.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad Turtą ieškovui atsakovai pardavė bendrai. Nagrinėjamu atveju jokiais bylos duomenimis ar pateiktais įrodymais nėra patvirtina, jog UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo automobilio Renault Espace bendrasavininkiai, todėl ir perleisti automobilio Renault Espace nuosavybės teises bendrai šie asmenys negalėjo.

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė nuostolių atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. UAB „Swedbank lizingas“ nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl negalima konstatuoti, jog UAB „Swedbank lizingas“ atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus. Skundžiamame sprendime nėra nei vieno argumento, kurio remiantis teismas pripažįsta, jog ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis yra pagrįstas. Be to, ieškovas nepagrindė reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiek UAB „Swedbank lizingas“, tiek ir UAB „SM 7“ elgėsi sąžiningai ir nežinojo, jog automobilis Renault Espace buvo vogtas. Tokiu būdu, priežastinio ryšio tarp UAB „Swedbank lizingas“ veiksmų ir ieškovo tariamai patirtos žalos nėra.

5. Šioje byloje ieškovas pasirinko ginti savo pažeistas teises reikalaudamas iš atsakovų solidariai priteisti tariamai patirtų nuostolių atlyginimą, vadovaujantis CK 6.6. straipsnio 3 dalimi ir 6.279 straipsnio 1 dalimi. Ieškovas privalėjo įrodyti, o pirmosios instancijos teismas nustatyti, kokių konkrečių kiekvieno iš atsakovų veiksmų pasėkoje ieškovas patyrė tariamą žalą, tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas jų netyrė, tad išvada dėl solidariosios atsakovų atsakomybės yra visiškai nepagrįsta ir be motyvų.

6. Absoliučiai nepagrįsta ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė priteisti ieškovo naudai 1 081,47 Lt žyminio mokesčio solidariai iš atsakovų, nes bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų galėjo būti priteistos tik lygiomis dalimis, o ne solidariai.

7. Tenkindamas ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas iš esmės rėmėsi CK 6.49 straipsnio 2 dalimi, kuri nurodo, jog kreditorius, kuriam vykdydamas prievolę skolininkas perdavė svetimą turtą, turi teisę ginčyti prievolės įvykdymą ir reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau šioje byloje nebuvo nustatytos visos minimos teisės normos taikymo sąlygos.

8. Automobilio Renault Espace nuosavybės teisė sandorio (Lizingo sutarties) pagrindu buvo perleista UAB „SM 7“, o aplinkybė, jog po automobilio Renault Espace nuosavybės teisės perleidimo VI „Regitra“ tvarkomame registre nebuvo atnaujinti duomenys apie Turto savininką (savininku buvo nurodytas UAB „Swedbank lizingas“) nepaneigia nuosavybės teisės perleidimo fakto, kuri patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (Lizingo sutartis, pabaigos aktas). Sprendžiant, kam Turtas priklauso nuosavybės teise, negalima atsižvelgti vien tik į automobilio Renault Espace registraciją VĮ „Regitra“, o būtina vertinti nuosavybės teisių įgijimo pagrindą. Manytina, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų iš VĮ „Regitra“ išreikalauti dokumentus, kurių pagrindu VĮ „Regitra“ atliko Turto teisinę registraciją ieškovo vardu.

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė ir nevertino UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ argumentų, jog ieškovas, kaip savo srities profesionalas, prisiėmė galimą nuostolių atsiradimo riziką.

Ieškovas UAB „Autoerdvė“ atsiliepimu į atsakovų UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Iš 2008-01-09 trišalio Susitarimo 1 punkto matyti, kad UAB „Autoerdvė“ privalėjo sumokėti UAB „SM 7“ sumą, lygią 30 000 Lt dėl vieno naudoto automobilio Renault Espace pirkimo. Šio susitarimo 4 punkte įtvirtinta, kad UAB „SM 7“ perleidžia UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu UAB „Swedbank lizingas“) reikalavimą į dalį UAB „Autoerdvė“ mokėtinos sumos, kuri lygi 30 000 Lt, dėl vieno naudoto automobilio Renault Espace pardavimo. Ieškovas už UAB „SM 7“ įvykdė jo prievolę kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ dėl automobilio išpirkimo anksčiau laiko, dėl to UAB „SM 7“ perleido UAB „Swedbank lizingas“ savo reikalavimo teisę dėl ginčo automobilio pardavimo, kas reiškia, kad UAB „Swedbank lizingas“ tapo daikto pardavėju ir, kaip ir UAB „SM 7“, taip pat pripažintinas daikto perleidėju. Pagal šį trišalį susitarimą ir 2008-01-10 Priėmimo – perdavimo aktą ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Tokiu būdu yra pagrindas teigti, kad ieškovas įgijo ginčo automobilį bendrai iš UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SM 7“. Dėl to visiškai pagrįsta ir teisinga ginčijamo teismo sprendimo išvada, kad abu atsakovai UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SM7“, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, yra solidarūs skolininkai ieškovui UAB „Autoerdvė“ pagal trišalę sutartį, nes ieškovui už sumokėtus pinigus atsakovai perleido valdymo ir nuosavybės teisę į automobilį.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nesutinka ir su atsakovo UAB „SM7 “ apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „SM 7“ nėra pirkimo-pardavimo santykių šalimi, nes ieškovo perduodamų už automobilį pinigų tiesiogiai negavo ir iš UAB „Swedbank lizingas“ ginčo automobilį pagal 2008-02-04 pabaigos aktą įsigijo tik po to, kai faktiškai jis jau buvo perleistas ieškovui. Trišalio susitarimo 1 punktas aiškiai nurodo, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovui UAB „SM 7“ 30 000 Lt už turto įsigijimą. Be to, iš rašytinių įrodymų PVM sąskaitos faktūros taip pat nustatyta, kad ieškovas pervedė 30 000 Lt tiesiogiai būtent atsakovui UAB „SM 7“. UAB „SM 7“ atsisakė valdymo teisės į automobilį Renault Espac, o UAB „Swedbank lizingas“ atsisakė nuosavybės teisės į automobilį Renault Espace ir tokiu būdu ieškovas UAB „Autoerdvė“ įgijo nuosavybės teisę į automobilį Renault Espace.

3. 2008-02-04 pabaigos aktas buvo surašytas vėliau nei automobilis buvo perduotas ieškovui. UAB „Swedbank lizingas“ bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jį nesant turto savininku būtent automobilio perdavimo ieškovui momentu, t. y. 2008-01-10 dieną. Dėl to pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi VĮ „Regitra“ pažyma, kuri rodo, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ automobilio perleidimo momentu buvo registruotas kaip automobilio savininkas.

Šalies argumentai

4. Nepagrįsti yra ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinio skundo argumentai, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė jam neatsiranda. CK 6.49 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad kreditorius, kuriam vykdydamas prievolę skolininkas perdavė svetimą turtą, turi teisę ginčyti prievolės įvykdymą ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.307 straipsnio 1 ir 3 dalys kartu su 6.323 straipsnio 1 dalimi imperatyviai nustato, kad pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, kad pardavėjas perdavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti turėtus nuostolius. Šiuo atveju esminė sąlyga yra ta, kad pardavėjas (atsakovas) perduodamas daiktą pirkėjui (ieškovui) nebuvo teisėtu perduodamo daikto savininku, faktiškai neperdavė nuosavybės teisės į turtą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Šviesos technologijos“ atsiliepime į atsakovo UAB „SM 7“ apeliacinį skundą nurodo, kad šį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti, nes skunde nurodyti motyvai yra teisiškai pagrįsti. Taip pat trečiasis asmuo prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš ieškovo UAB „Šviesos technologijos“ naudai bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus. Trečiasis asmuo pažymi, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis PVM sąskaita-faktūra (b. l. 48), negalėjo pripažinti, kad UAB „Autoerdvė“ sumokėjo UAB „SM 7“ 30 000 Lt, nes PVM sąskaita – faktūra nėra ir negali būti pripažįstama apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Tokią teismo išvadą taip pat paneigia 2008-01-09 šalių sudaryto Susitarimo (b. l. 47) 4 punktas, kuriuo UAB „SM 7“ perleido UAB „Hanza lizingas“ reikalavimą į dalį UAB „Autoerdvė“ mokėtinos sumos, kuri lygi 30 000 Lt. Po 2008-01-09 Susitarimo sudarymo, 2008-01-29 atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu „Hanza lizingas“) išdavė įgaliojimą V. P. išregistruoti UAB „Hanza lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį Renault Espace (b. l. 76), o 2008-02-06 ieškovas ir atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu „Hanza lizingas“), atstovaujami to paties asmens V. P., pateikė bendrą prašymą VĮ „Regitra“ įregistruoti ginčo automobilį naujo valdytojo vardu (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo bylos Nr. 2-772-582/2010, b. l. 72). Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo automobilį ieškovui perleido UAB „Swedbank lizingas“.

2. Šiuo atveju įstatyme (CK 6.6 straipsnio 3 dalyje) numatytų pagrindų solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijai nebuvo. Atsakovas UAB „SM 7“ nuosavybės teisių į vogtą automobilį ieškovui neperleido ir jokių pinigų iš ieškovo negavo, todėl negali būti solidariai atsakingas už tai, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“, pagal susitarimą su ieškovu, dalį mokėtinos sumos už naują automobilį Subaru Forester sumokėjo turtu, t. y. vogtu automobiliu, dėl ko buvo 30 000 Lt sumažinta ieškovui mokėtina suma, kurią atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ sumokės atsakovas UAB „SM 7“, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį dėl naujo automobilio Subaru Forester išpirkimo.

Atsiliepimas

3. Ieškovui atlygintina suma negalėjo būti didesnė nei 30 000 Lt, nes teismas, nustatęs, kad ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis, taip pat nurodęs, kad bylos medžiagos pagrindu teigtina, kad nei atsakovai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti, negalėjo priteisė ieškovui iš atsakovų ir negautą pelną bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitoje byloje, kadangi atsakovų kaltės dėl to, kad ieškovui buvo perleistas vogtas automobilis, nėra.

Trečiasis asmuo UAB „Šviesos technologijos“ atsiliepime į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą nurodė, kad:

1. Apeliantas neteisingai aiškina tarp šalių susiklosčiusius santykius dėl nuosavybės teisių perleidimo. Turto ieškovui perleidimo metu atsakovo UAB „SM 7“ daiktinė teisė buvo apribota, kadangi atsakovas UAB „SM 7“ turėjo teisę tik valdyti turtą, todėl objektyviai negalėjo perleisti ieškovui šio turto nuosavybės teisių. 2008-01-09 Susitarimu UAB „SM 7“ faktiškai perleido ieškovui teisę išsipirkti ginčo automobilį iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“, o ne automobilio nuosavybės teisę. Ieškovui ir atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ susitarus dėl atsiskaitymo būdo už naują automobilį Subaru Forester, atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ perleido nuosavybės teises į ginčo automobilį ieškovui.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad UAB „Swedbank lizingas“ objektyviai negalėjo parduoti turto ieškovui, nes neturėjo šio turto nuosavybės teisės. Apeliantas turto nuosavybės teisę turėjo visą laikotarpį, kol nuosavybės teisių neperleido ieškovui, nes iki automobilio perleidimo ieškovui keitėsi tik lizingo gavėjai, t. y. automobilio valdytojai lizingo sutarčių pagrindu, o ne turto savininkai (b. l. 73-74). Todėl sutiktina su skundo motyvu, kad UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ nebuvo turto bendrasavininkiai ir perleisti nuosavybės teisės bendrai negalėjo.

Atsiliepimas

3. Ieškovas, atsakingais asmenimis pasirinkęs ne žalą padariusius, o asmenis, kuriems nebuvo žinomas automobilio vagystės faktas, turėjo teisę tik į sumos, sudarančios automobilio kainą, susigrąžinimą, t. y. 30 000 Lt ir tik iš to asmens, kuris perleido automobilį ir tą sumą gavo. Ieškinys turėjo būti tenkinamas iš dalies ir tik atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atžvilgiu, todėl trečiojo asmens nuomone, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimas atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atžvilgiu keistinas, sumažinant ieškovui priteistą sumą iki 30 000 Lt.

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atsakovo UAB „SM 7“ apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, o tenkinti UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą, vadovaujantis jame nurodytais argumentais.

Atsakovas UAB „SM 7“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą prašo: 1. panaikinti 2011-01-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Autoerdvė: ieškinys atsakovo UAB „SM 7“ atžvilgiu būtų atmestas; 2. priteisti iš ieškovo atsakovo UAB „SM 7“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. 3. prijungti prie bylos Lizingo sutartį tarp UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ bei UAB „Autoerdvė“ dėl automobilio Subaru Forester, iš kurios matosi, kad UAB „SM 7“ UAB „Swedbank lizingas“ sumoka pilną kainą, t. y. 69 240 Lt be palūkanų ir 84 366,08 Lt su palūkanomis. Tai reiškia, kad UAB „Swedbank lizingas“ pilnai atgauna tai, ką ji sumokėjo UAB „Autoerdvė“. Šio įrodymo prijungimo būtinybė atsirado tik gavus UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą, nes būtent skunde užsiminta apie įgytą ir lizingu perleistą minėtą automobilį. Atsakovas UAB „SM 7“ pažymėjo, kad:

1. Atsakovai ir ieškovas 2008-01-09 sudarė Susitarimą (dėl tarpusavio įskaitymų Nr. LT067092). UAB „Swedbank lizingas“ savo apeliaciniame skunde užsimena, jog atsakovas UAB „SM 7“ taip pat pareiškė pageidavimą sudaryti naują lizingo sutartį dėl automobilio Subaru Forester. Šis prašymas buvo patenkintas ir sudaryta lizingo sutartis, kurios pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „SM 7“ nurodyto pardavėjo įsigijo automobilį ir perdavė jį UAB „SM 7“ valdyti ir naudoti. Būtina pažymėti, kad UAB „Swedbank lizingas“ pats nurodo, jog naujosios lizingo sutarties numeris yra Nr. LT067092. Akivaizdu, kad Susitarimas dėl tarpusavio įskaitymų ir nauja lizingo sutartis yra vienas ir tas pats dokumentas. Šios Susitarimo 4 punkte yra nustatyta, kad „UAB „SM 7“ perleidžia UAB „Hanza Lizingas“ reikalavimą į dalį UAB „Autoerdvė“ mokėtinos sumos, kuri lygi 30 000,00 Lt dėl vieno naudoto automobilio Renault Espace <....> pardavimo“. UAB „Swedbank lizingas“, būdamas automobilio Renault Espace savininku ir turėdamas teisę iš UAB „Autoerdvė“ už automobilį gauti 30 000 Lt, sudarė su UAB „Autoerdvė“ sutartį (Nr. LT067092) dėl naujo, 69 240 Lt kainuojančio automobilio Subaru Forester pirkimo. Pagal to paties Susitarimo 4.3 ir 4.4 punktus, už nupirktą naują automobilį (Subaru Forester, kaina 69 240 Lt) UAB „Swedbank lizingas“ grynais pinigais UAB „Autoerdvė“ sumokėjo 39 240,00 Lt ir natūra, t. y. vogtu automobiliu, Renault Espace (30 000 Lt).

2. UAB „Swedbank lizingas“ nepagrįstai teigia, kad ieškovas 30 000 Lt sumokėjo tiesiogiai UAB „SM 7“.

4. Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta šalims tinkamai susitarus dėl daikto perdavimo iš vienos šalies (pardavėjo) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise. Tai, kad Susitarimas nėra pavadintas pirkimo-pardavimo sutartimi, nereiškia, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas. Šios sutarties esmė yra šalių susitarimas dėl daikto pirkimo ir pardavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas ir aiškindamas materialines tesiės normas, neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms galutinis sprendimas šioje byloje turės neabejotiną įtaką.

UAB „Autoervė“ (ieškovas nagrinėjamoje byloje), išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-772-582/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB „Autoerdvė“, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu buvo įpareigotas grąžinti A. B. 33 900 Lt, sumokėtus už automobilį Renault Espace, kadangi teismas pripažino negaliojančia tarp šalių sudarytą 2008-02-19 automobilio Renault Espace pirkimo-pardavimo sutartį, nes ši sutartis buvo sudaryta dėl vogto automobilio nuosavybės teisių perleidimo. UAB „Autoerdvė“ šį automobilį įsigijo 2008-01-09 tarp UAB „Autoerdvė“, UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) sudaryto Susitarimo (dėl tarpusavio įskaitymo Nr. LT067092/PPS) (b. l. 47) pagrindu. 2008-01-10 UAB „SM 7“ ir UAB „Autoerdvė“ pasirašytu Priėmimo – perdavimo aktu (b. l. 49) UAB „SM 7“ automobilį perdavė UAB „Autoerdvė“, o UAB „Autoerdvė“ šį automobilį priėmė. Ieškovas UAB „Autoerdvė“ 2010-07-28 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2008-01-10 Priėmimo – perdavimo aktą, solidariai iš atsakovų UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ ieškovo UAB „Autoerdvė“ naudai priteisti 36 049,06 Lt nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas 2011-01-24 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su 2011-01-24 sprendimu dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad abu atsakovai UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui UAB „Autoerdvė“ perleido nuosavybės teise daiktą (automobilį Renault Espace). Iš 2008-01-09 Susitarimo, kuris turi būti aiškinamas ir vertinamas kartu su šiame Susitarime nurodyta Lizingo sutartimi Nr. LT055480 (b. l. 21, 25 – 28) ir Lizingo sutartimi Nr. LT067092 (b. l. 172), 1 punkto matyti, kad „UAB „Autoerdvė“ privalo sumokėti UAB „SM 7“ sumą, lygią 30 000,00 Lt dėl vieno naudoto automobilio Renault Espace, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. pirkimo“. P. S. 4 punktą „UAB „SM 7“ perleidžia UAB „Hanza Lizingas“ reikalavimą į dalį UAB „Autoerdvė“ mokėtinos sumos, kuri lygi 30 000,00 Lt dėl vieno naudoto automobilio Renault Espace, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. pardavimo“. To paties Susitarimo 4.3 punkte įtvirtinta, kad „Suma, lygia 30 000,00 Lt mažinama UAB „Hansa Lizingas“ mokėtina UAB „Autoerdvė“ suma pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LT067092/PPS“. 2007-06-29 Lizingo sutartimi Nr. LT055480 susitarta, kad UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) finansuoja UAB „SM 7“ pagedaujamą nuosavybės teise įsigyti turtą, t. y. šio ginčo automobilį Renault Espace, kurį UAB „Swedbank lizingas“ 2007-06-29 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT055480/PPS (b. l. 19 – 20) įsigyja iš trečiojo asmens UAB „Šviesos technologijos“. Lizingo sutartyje Nr. LT055480 nurodyta turto išpirkimo laikotarpio pabaiga: 2011-07-30 (b. l. 21). 2008-01-09 Lizingo sutartimi Nr. LT067092 susitarta, kad UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) finansuoja UAB „SM 7“ pagedaujamą nuosavybės teise įsigyti turtą, t. y. automobilį Subaru Forester, kurį UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigoja įsigyti iš UAB „Autoerdvė“ (b. l. 172). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Autoerdvė“ dėl automobilio Subaru Forester nuosavybės teisės perleidimo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau UAB „Swedbank lizingas“ savo apeliaciniame skunde pats nurodo, kad tai yra pirkimo- pardavimo sutartis Nr. LT067092/PPS (b. l. 131), kuri yra nurodyta 2008-01-09 Susitarimo 4.3 punkte. Tokiu būdu, įvertinęs anksčiau nurodytus byloje surinktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „Autoerdvė“ įsigijo automobilį Subaru Forester už jį ieškovui UAB „Autoerdvė“ sumokėdamas 69 240 Lt (šią sumą nurodo UAB „Swedbank lizingas“ savo atsiliepime, b. l. 131) šia tvarka: 30 000 Lt mažindamas mokėtiną sumą dėl ieškovui UAB „Autoerdvė“ perleidžiamo automobilio Renault Espace (Susitarimo 4.3 punktas), likusią 39 240 Lt sumą sumokėdamas per 5 darbo dienas nuo Turto priėmimo – perdavimo akto ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo UAB „Swedbank lizingas“ (Susitarimo 4.4 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2008-01-09 Susitarimo sudarymo ginčo automobilis Renault Espace nuosavybės teise priklausė UAB „Swedbank lizingui“, kadangi šią teisę atsakovui UAB „Swedbank lizingui“ perleido trečiasis asmuo UAB „Šviesos technologijos“ Pirkimo – perdavimo sutartimi Nr. LT055480/PPS (b. l. 19 – 20). Šios nuosavybės teisės UAB „Swedbank lizingas“ iki 2008-01-09 niekam nebuvo perleidęs (byloje tokių įrodymų nėra). Nors UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „SM 7“ 2008-02-04 pasirašytame pabaigos akte (civ. b. Nr. 2-772-582/2010 b. l. 75) nurodyta, kad UAB „Hansa lizingas“ šiuo aktu perleidžia nuosavybės teisę į ginčo automobilį UAB „SM 7“, tačiau jau 2008-01-29 UAB „Hansa lizingas“ įgaliojo V. P. išregistruoti UAB „Hansa lizingas“ priklausantį šio ginčo automobilį Renault Espace (civ. b. Nr. 2-772-582/2010 b. l. 76), o UAB „Autoerdvė“ dar 2007-03-01 įgaliojo tą patį asmenį (V. P.) atstovauti UAB „Autoerdvė“ Valstybės įmonėje „Regitra“ (civ. b. Nr. 2-772-582/2010 b. l. 77). 2008-02-06 V. P. VĮ „Regitra“ pateikė bendrą prašymą Nr. 4825618 transporto priemonės (šio ginčo automobilio Renault Espace) įregistravimo naujo valdytojo vardu (civ. b. Nr. 2-772-582/2010 b. l. 72). Ta aplinkybė, kad atsakovas UAB „SM 7“ iki 2008-01-09 valdė ginčo automobilį ir 2008-01-10 Priėmimo – perdavimo aktu šį automobilį perdavė UAB „Autoerdvė“ nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „SM 7“ automobilis Renault Espace priklausė nuosavybės teise. Kaip nurodė pats atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ savo apeliaciniame skunde (b. l. 131) įsigijęs nuosavybės teise ginčo automobilį iš UAB „Šviesos technologijos“, UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) 2007-06-29 Turto priėmimo – perdavimo aktu (b. l. 46) perdavė jį naudoti ir valdyti lizingo gavėjui, t. y. UAB „SM 7“. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį „Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti“. CK 4.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą“, o pagal to paties straipsnio 2 dalį „Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį“. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2008-01-09 Susitarimu ieškovui UAB „Autoerdvė“ nuosavybės teisę į automobilį Renault Espace, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m., perleido atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“).

Dėl apelianto UAB „Swedank lizingas“ argumentų, kad 2008-01-09 Susitarimas negali būti pripažįstamas automobilio Renault Espace pirkimo – pardavimo sutartimi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė. Sutarties laisvės principo ribos yra ir sutarties aiškinimo ribos ta prasme, kad sutarties aiškinimo rezultatas negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009). Kasacinis teismas pasisakė, kad pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartimi sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 straipsnio 1 dalis) ir viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis yra galiojanti, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovas UAB „Autoerdvė“, tiek atsakovas UAB „SM 7“ 2008-01-09 Susitarimą pripažįsta ginčo automobilio Renault Espace pirkimo – pardavimo sutartimi. Šios pozicijos nepalaiko tik atsakovas UAB „Swedbank lizingas“. Vertindama minėto Susitarimo turinį šį Susitarimą pasirašiusių UAB „Autoerdvė“, UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) poreikių ir interesų kontekste (UAB „Autoerdvė“ noras parduoti automobilį Subaru Forester ir įsigyti automobilį Renault Espace; UAB „SM 7“ noras, kad UAB „Swedbank lizingas“ finansuotų automobilio Subaru Espace įsigijimą; UAB „Swedbank lizingas“ noras įsigyti automobilį Subaru Espace (sumažinant už šį automobilį mokėtiną sumą automobilio Renault Espace nuosavybės teisės perleidimu UAB „Autoerdvė“), kad po Lizingo sutarties Nr. LT067092 įsipareigojimų įvykdymo nuosavybės teisę į automobilį Subaru Forester perleisti UAB „SM 7“), atsižvelgdama į minėtų asmenų elgesį po šio Susitarimo pasirašymo (2008-01-10 pasirašytas Priėmimo – perdavimo aktas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio Susitarimo šalys vienareikšmiškai susitarė, kad perleidžiamas automobilis Renault Espace kainuoja 30 000 Lt ir kad nuosavybės teisė į šį automobilį yra perleidžiama ieškovui UAB „Autoerdvė“. Nors Susitarime aiškiai nenurodyta UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) pareiga perduoti UAB „Autoerdvė“ šio ginčo automobilį, kaip ir UAB „Autoerdvė“ pareiga UAB „Swedbank lizingas“ sumokėti 30 000 Lt už perduotą automobilį Renault Espace, tačiau šios sąlygos, atsižvelgiant į Susitarimo esmę ir tikslą, Susitarimo šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, yra numanomos (CK 6.196 straipsnis). Tokiu būdu 2008-01-09 Susitarimas yra pripažįstamas ginčo automobilio Renault Espace pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp pardavėjo UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) ir pirkėjo UAB „Autoerdvė“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio, paaiškėjus, kad automobilis vogtas, konstatavo, kad „Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis (šios aplinkybės pardavėjas neginčija, be to, tai patvirtina teismo nuosprendis). Nustatyta ir tai, kad nei atsakovas N. B. (pardavėjas), nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kartu konstatuotina, kad objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Automobilio grąžinimo teisėtam jo savininkui šalys nekvestionuoja (CK4.96 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Pastaruoju atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovui buvo perleista nuosavybės teisė į vogtą automobilį. Nuosavybės teisė buvo perleista 2008-01-09 Susitarimu. Nei viena iš 2008-01-09 Susitarimo šalių nežinojo, kad automobilis yra vogtas. Tokiu būdu yra pagrindas 2008-01-09 Susitarimą, kaip tarp pardavėjo UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) ir pirkėjo UAB „Autoerdvė“ sudarytą ginčo automobilio Renault Espace pirkimo – pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio, t. y. niekinio sandorio, teisines pasekmes ir tokio niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Pripažinus 2008-01-09 Susitarimą negaliojančiu, konstatuotina, kad, vadovaujantis CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalimis, 6.323 straipsnio 1 dalimi, atsakovas UAB „Swedbank lizingas“, kaip vogto automobilio pardavėjas, turi grąžinti UAB „Autoerdvė“ sumą, lygią 30 000 Lt, kuria buvo sumažinta UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui UAB „Autoerdvė“ už automobilį Subaru Forester mokėtina suma (vietoj 69 240 Lt UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo sumokėti tik 39 240 Lt). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas UAB „Autoerdvė“ sumokėjo atsakovui UAB „SM 7“ minėtus 30 000 Lt, kadangi PVM sąskaita-faktūra (b. l. 48), kuria vadovavosi teismas, nėra ir negali būti pripažįstama apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas UAB „Autoerdvė“ pagrįstai reiškia reikalavimą pripažinti CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu 2008-01-10 Priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiu, nes CK 4.48 straipsnio 1 dalis numato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. 2008-01-10 Priėmimo – perdavimo aktu atsakovas UAB „SM 7“ neperdavė nuosavybės teisės ieškovui UAB „Autoerdvė“, kadangi tokios teisės UAB „SM 7“ neturėjo. 2008-01-10 Priėmimo – perdavimo aktu buvo perduotas tik pats ginčo automobilis, kuris faktiškai buvo pas atsakovą UAB „SM 7“, kadangi šio turto savininkas UAB „Swedbank lizingas“ suteikė atsakovui UAB „SM 7“ teisę valdyti ir naudotis šiuo automobiliu iki bus įvykdyti visi įsipareigojimai pagal Lizingo sutartį Nr. LT055480 ir UAB „SM 7“ bus perleista nuosavybės teisė į minėtą automobilį (b. l. 40 – 46).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat yra nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovams UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“.

Konstatavus atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ pareigą ieškovui UAB „Autoerdvė“ grąžinti 30 000 Lt, t. y. vogto automobilio Renault Espace kainą, taip pat turi būti pripažinta, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ įgyja teisę išsiieškoti už vogtą automobilį sumokėtą kainą iš jį pardavusio asmens. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilį atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Šviesos technologijos“ (b. l. 44 – 45), kuriam UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) nuosavybės teisę į šį automobilį ir buvo perleidęs po tinkamo Lizingo sutarties Nr. LT 014607 įvykdymo, o prieš šį nuosavybės teisės perleidimą ginčo automobilį UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hansa lizingas“) 2005-02-03 įsigijo iš A. A. (b. l. 36 – 37), darytina išvada, kad UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę pareikšti reikalavimą A. A. grąžinti už vogtą automobilį pagal 2005-02-03 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas fizinis asmuo nėra įtrauktas į šios civilinės bylos nagrinėjimą, nors akivaizdu, kad šioje civilinėje byloje surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali turėti prejudicinės arba įrodomosios galios ir šios bylos išsprendimas turės tiesioginę įtaką A. A. materialinėms teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį pasisakė, kad vogto automobilio pardavėjas (nagrinėjamos bylos atveju atsakovai UAB „SM 7“ ir UAB „Swedbank lizingas“) turi pareigą atlyginti pirkėjo (nagrinėjamos bylos atveju ieškovo UAB „Autoerdvė“) patirtus nuostolius, todėl tokiu būdu pirmosios instancijos teismas kartu pasisakė ir dėl į bylą neįtraukto A. A. (vogto automobilio pardavėjo pagal 2005-02-03 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį) pareigos atlyginti nuostolius atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (vogto automobilio pirkėjui pagal 2005-02-03 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį). Pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tokiu būdu darytina išvada, kad į šios civilinės bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva trečiuoju asmeniu turi būti įtrauktas A. A. ir ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas ir aiškindamas materialines tiesės normas, neatskleidė bylos esmės, o atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti įtraukti į bylos nagrinėjimą kiti asmenys, darytina išvada, kad bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėTeisėjos Neringa ŠvedienėZita Smirnovienė