- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-11
- Bylos Nr.
- A-469-613-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Juozo Varatinsko
- Atsakovas
- Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo atstovui E.M.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Juozo Varatinsko komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Juozo Varatinsko komercinės firmos skundą atsakovei Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) 2006 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 12.10-5-1-14, kuriuo nuspręsta neatidėti 63 985,23 litų mokestinės nepriemokos sumokėjimo; 2) patvirtinti 63 985,23 litų mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymą aštuoniolikai mėnesių. Pareiškėja paaiškino, kad pagal 2005 m. sausio 25 d. Tauragės AVMI patikrinimo aktą, patvirtintą Tauragės AVMI viršininko sprendimu, susidarė mokestinė nepriemoka - 63985,23 litai. 2006 m. birželio 1 d. prašymu ji kreipėsi į Tauragės AVMI, prašydama išdėstyti mokestinę nepriemoką aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui. Prašyme nurodė, jog įmonė negali nedelsiant sumokėti mokestinės nepriemokos, nes tokiu atveju jai pritrūktų apyvartinių lėšų ir tai turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklai. Pareiškėja nurodė pateikusi grafiką dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau Tauragės AVMI šį grafiką patvirtinti atsisakė. Pareiškėjos manymu, Tauragės AVMI tarnautojų veiksmai neteisėti ir nepagrįsti, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, o mokėjimo grafikas tvirtintinas teisme. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratoriui pateikti dokumentai bei faktinė įmonės finansinė veikla patvirtina, kad pareiškėjai iš karto sumokėjus visą nepriemoką, įmonei grėstų bankrotas. Pareiškėja mano, jog atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Atsakovės Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, o mokestines nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau - per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Atsakovė paaiškino, jog priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Atsakovės teigimu, įvertinus pateiktas metines pelno mokesčio deklaracijas, akivaizdu, jog pareiškėja 2003 m. - 2005 m. dirbo pelningai (šiuo laikotarpiu gauta 107 000 litų pelno), jos turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė - 559 000 litų, o įmonės savininkui J.V. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė - 906 000 litų, santaupos banko įstaigose - 370 000 litų. Atsižvelgiant į įmonės bei jos savininko turimo turto vertę, santaupas banko įstaigose, turimas transporto priemones, padaryta išvada, kad sumokėjus pagal patikrinimo aktą priskaičiuotą 63 985,23 litų mokestinę nepriemoką, pareiškėjos būklė netaptų kritiška ir pareiškėja neturėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 17 dalimi, 88 straipsnio 1, 2 dalimis, Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų taisyklių „Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo" 6 punkto pirma pastraipa. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, padaryta išvada, kad būtina sąlyga atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą - aplinkybė, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Nustatyta, jog pareiškėjas 2006 m. birželio 1 d. prašymu kreipėsi į Tauragės AVMI, prašydamas išdėstyti 63985,23 litų mokestinės nepriemokos sumokėjimą aštuoniolikai mėnesių. Prašyme jis nurodė, kad susidariusi mokestinė nepriemoka yra pakankamai didelė, todėl įmonė jos sumokėti negali – įmonei pritrūktų apyvartinių lėšų ir tai turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklai (įmonės pagrindinė veikla - prekyba kombinuotais pašarais). Paaiškinta, jog nuo 2006 m. birželio 10 d. įmonė atidaro kombinuotų pašarų parduotuvę Šilalės mieste ir aprangos parduotuvę Palangoje, skolos kreditoriams - 256 000 litų (AB bankui „Hansabankas"), įsiskolinimai tiekėjams neviršija sutartyse nustatytų terminų, įmonei priklausančios gamybinės patalpos Tauragėje, Telšių rajone, Kretingos rajone išnuomotos (b.l. 15). Teismas padarė išvadą, kad prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iš esmės grindžiamas įmonės komercinės veiklos plėtros galimybės sumažėjimu. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Juozo Varatinsko komercinei firmai nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys: (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 109 476 litai (b.l. 45-46; 48; 94); Vydmantų kaime Kretingos rajone, kurių vidutinė rinkos vertė 211 370 litų (b.l. 94-97); Morkiškių kaime, Telšių apskrityje, kurių vidutinė rinkos vertė 238 390 litų (b.l. 94; 102-103). Juozo Varatinsko komercinei firmai nuosavybės teise priklausančių pastatų vidutinė rinkos vertė - 559 236 litai. Iš VĮ „Regitra" kelių eismo transporto priemonių registro išrašo (b.l. 71-76) nustatyta, kad Juozo Varatinsko komercinei firmai nuosavybės teise priklauso transporto priemonės: 2004 m. pagamintas automobilis „Nissan", 1990 m. pagamintas automobilis „Mercedes Benz", 1998 m. pagamintas „Opel", 1987 m. pagamintas krovininis automobilis „Kamaz", 1980 m. pagamintas krovininis automobilis „Saviem", taip pat krovininiai automobiliai „Scania" ir „Mercedes Benz" (didelis kiekis transporto priemonių). Pagal pateiktas metines pelno mokesčio deklaracijas Juozo Varatinsko komercinės firmos pajamos 2003-2005 metais didėjo: 2003 m. gauta 748 918 litų pajamų, iš jų 29 294 litai - pelnas (b.l. 61-63), 2004 m. - 1112 695 litų pajamų, iš jų 26 001 litas - pelnas (b.l. 65-66), 2005 m. - 1 157 842 litų pajamų, iš jų 51 718 litų pelnas (b.l. 67-68). Juozo Varatinsko komercinės firmos teisinė forma pagal Juridinių asmenų registro duomenis (registravimo Nr. IĮ91-491) - individuali įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalį tokia įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Šiuo aspektu pažymėta, kad J.V. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė - 906 000 litų (b.l. 80), o pagal pateiktą fizinių asmenų anketą įmonės savininko santaupos banko įstaigoje yra 370000 litų (b.l. 19). Nors Juozo Varatinsko komercinės firmos skolos kreditoriams sąraše nurodyta, kad bendra įmonės skola tiekėjams yra 422 217,67 litų (b.l. 43), iš firmos savininko J.V. paaiškinimų nustatyta, kad realiai firma yra skolinga tik vienam kreditoriui - AB bankui „Hansabankas" - 256 000 litų, kitos skolos šiai dienai yra ginčo objektas (b.l. 15; 113). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į pareiškėjos turimo turto rūšį, kiekį ir vertę, mokestinės nepriemokos dydį, padaryta išvada, kad sumokėjus patikrinimo aktu priskaičiuotą 63 985,23 litų mokestinę nepriemoką, pareiškėjos būklė netaptų kritiška ir ji neturėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti Tauragės AVMI 2006 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 12.10-5-1-14 patvirtinti pareiškėjos pateiktą mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo grafiką. Pareiškėjos skundas kaip nepagrįstas atmestas.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - mokėjimą išdėstyti šešiasdešimt keturiems mėnesiams, kiekvieną mėnesį mokant po vieną tūkstantį litų, o paskutinį mėnesį - devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir 23 centus. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas vadovaujantis prielaidomis. Apeliantė pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad sumokėjus 63 985,23 litus, įmonė taptų nemoki ir būtų priversta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 2 str.), nes negalėtų sumokėti nekilnojamojo turto mokesčių, privalėtų sumažinti ir taip nedidelį darbuotojų skaičių (dėl to būtų padaryta žala valstybės biudžetui). Apeliantės manymu, teismo sprendimas nesąžiningas ir neteisingas, teismas netinkamai įvertino įmonės kreditorinius įsiskolinimus (dėl jų įmonė šiuo metu yra nemoki, tačiau jos mokumas būtų atstatytas, teismams išsprendus bylas pareiškėjos naudai). Apeliantės teigimu, teismas pripažino, kad 422 217,67 Lt skolų yra ginčijama teismuose, tačiau tai nepagrįstai įvertino mokesčių administratoriaus naudai, vertindamas turto masę, pažeidė trečiųjų asmenų turtinius interesus, įtraukdamas santuokinį turtą, kuris yra skirtas šeimos poreikiams tenkinti, o ne įmonės komercinei veiklai. Apeliantė pažymi, jog pagal teismui pateiktas VĮ Registrų centro bei UAB „ Regitra" pažymas santuokinis turtas yra išskirtas. Teismas, apeliantės manymu, netinkamai pritaikė ir išaiškino Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalį, nes šiuo atveju kalbama ne apie visumą trūkstamų lėšų, o apie nemokumą dėl ginčų teismuose ir panašiai, nemokumas yra laikinas. Be to, netinkamai įvertintos metinės pelno mokesčių deklaracijos, mokesčio administratoriui įteiktos kaip fizinio asmens, o ne kaip įmonės. Apeliantės teigimu, toks neteisingas įvertinimas turėjo esminės įtakos neteisingo sprendimo priėmimui, todėl teismo sprendimas naikintinas. Netinkamai įvertinta ir automobilių kaina, kuri šiuo metu yra žymiai kritusi, ir tai, kad tokie automobiliai įmonei yra didžiulis nuostolis (jų remontas, kad juos būtų galima eksploatuoti, kainuoja tris kartus daugiau negu jų vertė, nurodoma UAB „ Regitra"). Apeliantė teigia, jog tai įrodo, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymą, reglamentuojantį mokesčių atidėjimo tvarką, sprendimas priimtas akivaizdžiai valstybės naudai, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį Valstybė turi skatinti verslą Lietuvoje (šiuo konkrečiu atveju verslas žlugdomas). Apeliantė pripažįsta, jog sumokėjus mokesčius, įmonė išliks, tačiau nurodo, jog esant nepagarbai verslininkui, įmonė turės būti uždaryta ir įsteigta kitoje Europos sąjungos valstybėje. Apeliantė remiasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės manymu, teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, detaliai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nekonkretūs, nepagrįsti jokiais naujais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovė pažymi, jog tiek teikdamas skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas prašė mokestinę nepriemoką išdėstyti aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliaciniame skunde pateiktas prašymas neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžti kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiamas mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo klausimas: ,,sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. „.
Mokesčių mokėtojas, prašydamas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kartu turi pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus, mokesčių administratoriui tenka pareiga įvertinti, ar yra įstatyminiai pagrindai mokestinei nepriemokai atidėti ar išdėstyti.
Kaip matyti iš 2006m. birželio 1 d. prašymo mokesčių administratoriui, pareiškėja jį motyvavo būsimu apyvartinių lėšų trūkumų atidarius dvi naujas įmonės parduotuves, kartu su prašymu pareiškėja pateikė anketą, kurios duomenimis įmonė turi 256 000 Lt kreditorinį įsiskolinimą, jos turto vertė – apie 500 000Lt.
Mokesčių administratorius pareiškėjo prašymą išnagrinėjo 2006m. liepos 25d. išvadoje, patvirtintoje Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos. Išvadoje teigiama, kad įmonė dirba pelningai, 2004- 2005 metais gavo virš milijono litų pajamų, registro duomenimis, vien jos nekilnojamojo turto vertė sudaro 559000Lt, o savininkui bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto vertė- 906 000Lt. Įvertinęs įmonės finansinę ir turtinę padėtį mokesčių administratorius padarė išvadą, kad 64 000Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimas nesukeltų kritiškos finansinės būklės ir didelių sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus. Išvados teiginių pagrindu 2006 m. rugpjūčio 1 d. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas nusprendė neatidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratorius priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašyme nurodytas pagrindas- kad įmonei pritrūks apyvartinių lėšų veiklai plėsti- neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes pareiškėjos nurodyti finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė. Mokestinės nepriemokos suma lyginant su įmonės turto verte yra nedidelė.
Skunde teismui pareiškėja nurodė kitą mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindą ir teigė, kad sumokėjus mokestinęs nepriemoką įmonei iškils bankroto grėsmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis pareiškėjos teiginys nepagrįstas faktiniais duomenimis ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) nuostatomis. Pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti rašytiniais įrodymais ir konkrečiais paskaičiavimais.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjos teiginiai apie kreditorinių įsiskolinimų dydį prieštarauja jos pačios pateikto mokesčių administratoriui prašymo duomenims, mokestinei nepriemokai padengti pakanka ir pačios individualios įmonės turto, nevertinant galimybės nukreipti išieškojimus į savininko turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006m. lapkričio 17d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.