Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-175/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
1-117-175/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00039-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
G. A.
Nukentėjusysis
S. G.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Baudžiamoji byla 1-117-175/2013Proceso Nr. 1-20-9-00039-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.26.2.1.;2.3.6.4.3.;2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.;2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Indrei Stankienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam G. A., gynėjams advokatams Violetai Naujokienei, Alvidui Tamulioniui, nukentėjusiajam S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, lietuvis, nedirba, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune , Lietuvoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-10-31, apie 2 val. 45 min. klubo „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A., A. P., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ( nuosprendis neįsiteisėjęs), taip pat dviem asmenimis, kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tyčia A. P. sudavė nukentėjusiajam V. G. kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą, po ko jam nukritus, tyčia kartu su A. P. ir dviem asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, įspyrė mažiausiai 24 kartus nukentėjusiam V. G. į galvą ir kitas kūno vietas, o M. A. tyčia peiliu dūrė mažiausiai 15 kartų nukentėjusiajam į šlaunis, sėdmenis ir kairį antakį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, durtinę – pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kuri susidarė nubėgus kraujui iš kairio antakio srityje esančios žaizdos, 11 aklų durtinių- pjautinių žaizdų šlaunyse ir sėdmenyse, 3 durtines – pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje, su arterijų ir venų pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, dėl to nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų 2009-10-31 18.40 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė V. G., t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Be to, jis 2009-10-31, apie 02.45 val. klubo „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., bendrais veiksmais kartu su A. P., M. A., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ( nuosprendis neįsiteisėjęs) taip pat su dviem asmenimis, kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bei kurių atžvilgiu išduoti Europos arešto orderiai ir paskelbta jų paieška, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. G. kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą ir kitas kūno vietas, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d.

Kaltinamasis G. A. savo kaltę pripažino dalinai. Paaiškino, kad 2009 m. rudenį kartu su broliu A. G. (duomenys neskelbtini) žaidė bilijardą. Prie jų prisijungė M. A.. M. A. paskambino kažkoks draugas ir jis paprašė jo pavežtį jį iki klubo „(duomenys neskelbtini) “. Iki klubo važiavo trise-jis, jo brolis ir M. A.. Netoli klubo prie bromo stovėjo M. A. draugai, jie kalbėjosi, jis su broliu stovėjo atokiau. M. A. su jais apsistumdė, įvyko grumtynės. Buvo nukritęs V. G., jis V. G. spyrė porą kartų į kojos bei sėdmenų sritį. Kodėl spyrė paaiškinti negali, mano, kad iš kvailumo. Kai atsisuko, brolis jau buvo nuėjęs, jis nusekė jį iš paskos. Atsisukęs pamatė kaip M. A. kažką daro atsitūpęs prie nukritusio žmogaus, rankose pas jį kažkas blizgėjo. Vėliau jie visi išvažiavo. M. A. paleido kažkur pakeliui. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka dalinai.

Šalies argumentai

N. S. G. paaiškino, kad 2009-10-30 apie 5 val. buvo savo ofise, atvažiavo sūnus, jie pasikalbėjo apie jo tolimesnį gyvenimą. Lapkričio 1 d. jis su žmona buvo kapinėse, kai jam paskambino vyresnis sūnus ir paprašė pas jį atvažiuoti. Jis jam liepė prisėsti ir parodė „(duomenys neskelbtini) “ internetiniame puslapyje nuotrauką. Jis nuotraukoje atpažino savo sūnų V. G.. Kai jo sūnų nuvežė į klinikas, jis jokių dokumentų neturėjo, jo sriukė buvo likusi klubo rūbinėje. Mano, kad kaltinamasis meluoja, jog nepažinojo jo sūnaus. Reiškia 1000 000 Lt neturtinei ir 11000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Liudytojas K. S. paaiškino, kad 2009 m. dirbo klube „(duomenys neskelbtini) “ prie durų apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini) “. Kartu dirbo E. B., A., kurio pavardės nepamena. Dirbo toje vietoje, pro kurią žmonės įeidinėja į klubą. Jo funkcjos buvo patikrinti įeinančius žmones, prižiūrėti viešąją tvarką. Tą vakarą buvo ne vienas konfliktas, ne vienos muštynės. Pačio konflikto kieme nematė. Nukentėjusysis buvo dažnas lankytojas klube. Kas buvo sumuštas tą vakarą jis nematė, matė tik kaip buvo atvažiavus greitoji medicinos pagalba. Jiems niekas nepasakė, kad vyksta muštynės, pamena tik, kad buvo įbėgęs vienas vaikinas ir prašė ledų. Nukentėjusysis klubo viduje buvo, susimokėjo ir išėjo. Su juo buvo dar vienas vaikinas.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju susipažino labai seniai. Retkarčiais susitikdavo. 2009 m. buvo klube „(duomenys neskelbtini) “, susitiko V. G.. M. A. buvo jo prašęs, kad jam praneštų jei pamatys V. G.. Kai prie klubo atvažiavo M. A. su juo susisiekė telefonu, paprašė, kad jis išeitų į lauką. Išėjus į lauką, M. A. buvo su keliais draugais, jo draugų nepažinojo. M. A. jo kažko klausinėjo apie V. G., tačiau ko, nepamena, nes praėjo daug laiko. Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p pagarsino liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2009 10 31, apie 1 val., atvyko į klubą „(duomenys neskelbtini) “. Klube pamatė V. G. ir apie tai telefonu pranešė M. A.. Jis sakė, kad atvažiuos. Maždaug po 20 min. jam perskambino M. ir pasakė, kad jis jau atvažiavo ir paprašė ateiti prie bromo, esančio (duomenys neskelbtini) g., priešais automobilių stovėjimo aikštelę. Iškarto išėjęs iš klubo prie minėto bromo pamatė M., kuris buvo su 4 vaikinais. M. klausinėjo apie V. G.. Po to M. A. pasakė, kad pamatęs iš klubo išeinantį G. praneš. Tada vienas grįžo atgal į klubą. Po to klube matė V. G., tačiau kada jis išėjo iš klubo nematė ( T. 2, b.l.149-151).

Liudytoja G. B. paaiškino, kad klube „(duomenys neskelbtini) “ dirbo kasininke. Žino, kad buvo nužudytas žmogus. Paties įvykio nematė. Nelabai kas matė patį įvykį, nes jis buvo už klubo ribų. Kiti klientai buvo įbėgę į klubą, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Nukentėjusysis buvo dažnas klubo lankytojas. Jis į lauką išėjo gražiai, tik labai greitai norėjo atsiskaityti. Į lauką išėjo nukentėjusysis ir dar vienas jaunuolis. Striukių iš rūbinės neėmė nė vienas. Tas, kuris buvo nužudytas į klubą negrįžo, ar grįžo kitas vaikinas, nepamena.

Šalies argumentai

L. R. Z. paaiškino, kad praėjo daug laiko ir nelabai ką pamena. Prašo vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str.1d. 2p. pagarsino liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. paaiškino, kad 2009-10-30 apie 23.30 val. kartu su draugais atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini) “. Apie 02.35 val. išėjo iš salės į rūbinę pasiimti striukių. Išėjus iš klubo atsistojo lauke, prie klubo durų, dešinėje pusėje, ant laiptų, laukė kol apsirengs ir išeis draugė. Bestovint, po kelių minučių pamatė kaip iš klubo, pro duris vaikinas išveda kitą vaikiną. Matė, kad aukštas vaikinas laiko paėmęs už parankės žemesnį vaikiną ir jį nuvedė į baro kiemelį prie betoninės sienos, kur ten jau stovėjo keturi vaikinai , kaip suprato jie laukė išvedamo vaikino. Vaikinas, kurį vedė už parankės, buvo be striukės, tik su džemperiu ir kelnėmis. Matė kaip jie abu nuėjo prie aukščiau minėtų keturių vaikinų ir jie kažką apsižodžiavo. Vaikinas, kuris išvedė nukentėjusįjį iš klubo kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam į veidą, po ko šis vaikinas nukrito ant žemės, ant pilvo. Tada pamatė kaip tas pats vaikinas ir kiti kartu buvę trys vaikinai apstojo ratu gulintį ant žemės ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas – į galvą, kojas, šonus. Iš viso kiekvienas iš jų jam spyrė nemažiau 5-6 smūgius ( T. 1, b.l.154-155, 156-157).

Liudytoja A. S. paaiškino, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, nelabai ką pamena. Klube kartu buvo su draugais, tai R. Z. bei kitais, kurių nepažįsta, nes matė pirmą kartą. Matė kaip pribėgo būrys žmonių, vienas atsitūpė ir pradėjo badyti. Žmogus, kurį nužudė priešintis nesistengė. Vėliau matė gulintį vaikiną ir daug kraujo. Mušė rankom ir kojom, o vienas badė. Buvo 4 ar 5 jaunuoliai. Suduotų smūgių neskaičiavo.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad šiai dienai nelabai atsimena ką sakė teisme 2011 m. Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsino liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu byloje, kurioje nuteisti M. A. ir A. P.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. P. paaiškino, kad V. G. pažinojo apie metus iki įvykio. Kartu buvo (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje, išėję susitikdavo Kaune, buvo ne draugai, pažįstami, skolingi vienas kitam nebuvo. Įvykio vakarą jis buvo klube (duomenys neskelbtini) ir apie 24 val., jam paskambino M. A.. Pasakė kad yra klube, jis pasiūlė važiuoti į klubą (duomenys neskelbtini), galvojo prisijungti. M. A. pasakė, kad klube yra V.. Po kiek laiko atvažiavo M. A. ir nuvažiavo prie klubo. M. A. minėjo, kad nori su Vyteniu pakalbėti. Išlipus iš automobilio ir einant į klubą prie bromo prie M. A. priėjo kažkoks vaikinas. M. A. paprašė jo, kad jei pamatys pakviestų V.. Nuėjo į klubą. Bevaikščiojant klube sutiko vaikiną su kuriuo kalbėjo M. A.. Jis pasakė, kad V. prie baro. Nuėjo prie V. ir pasakė, kad jį į lauką kviečia M. A.. Pokalbio metu pasakė V., kad neliks šitam klube ir eis į lauką. V. sutiko ir jie išėjo. Susimokėjo už įėjimą ir jis nuėjo pasiimti striukės, o V. nėjo. Jie išėjo, pasuko prie bromo vedančio į gatvę ir sutiko M. A.. A. kažko paklausė, V. nukrito, nepažįstami asmenys pradėjo jį spardyti. Nuėjo prie mašinos, po kiek laiko atėjo M. A., tada jis paprašė, kad jį nuvežtų į klubą E.. M. A. pasakė, kad V. įdūrė, jis su juo susipyko. Paprašė kad jį išleistų ir nuėjo į klubą. Po to skambino M. A. ir priekaištavo. Žinojo, kad V. G. skolingas M. A., bet ar viskas dėl to, nežino. Su V. susitikdavo atsitiktinai, jo numerio neturėjo. Į (duomenys neskelbtini) klubą važiavo pasilinksminti su kompanija. Keliese važiavo neatsimena, buvo vairuotojas, M. A. ir dar kažkas. Važiuojant M. A. pasakė, kad nori pakalbėti su V.. Ties bromu M. A. kalbėjo su kažkokiu vaikinu, o jis nuėjo į klubą. M. A. paprašė, kad jei jis pamatys Vytenį pakviestų jį į lauką. Tas vaikinas, su kuriuo kalbėjo M. A., klube priėjo prie jo ir pasakė, kur yra V.. Kai išėjo su V. jis buvo jam įsikibęs į parankę su kaire ranka, iš draugiškumo taip daro, kaip seniai matytam žmogui. Kai išėjo, pasuko į kairę, ten kur paskutinį kartą matė M. A., kartu su V. G. priėjo prie jo. M. A. V. G. kažko paklausė, V. G. atsakė ir įvyko susistumdymas. Susistumdymo metu V. nukrito, gal jam trenkė kažkas, jis nematė, buvo tamsu. V. nukritus kiti šalia buvę pradėjo jį spardyti. Jis pagalvojo, kad jis ėjo link M. A. su ne itin draugiškais veiksmais. Jis gulinčiam V. G. įspyrė 5-6 kartus. M. A. pažįsta ilgiau, todėl norėjo apginti. V. G. ne itin gražiu tonu kažką pasakė. Ne jis pirmas sudavė V. G. kai jis nukrito. Sudavė kažkoks asmuo, nepažįsta jo. Negali pasakyti, ar jis važiavo mašina. Spardė ne jis vienas, dar du tikrai spardė. M. A. jo nespardė. Po to, kai įspyrė pasitraukė ir nuėjo į mašiną. V. kėlėsi, kažką sakė. Jis nematė, kad M. A. badė. Nenorėjo būti kažkur kur konfliktas, todėl nuėjo prie mašinos. Būtų neleidęs badyti. Jis V. G. peiliu nebadė. Peilio pas A. nematė nei anksčiau, nei tą vakarą. Anksčiau buvo teistas, 2008 važiavo į Lietuvą ir jį pagavo su vogta mašina. Jis pirko ją, o ji buvo vogta, po mėnesio išėjo. Žino, kad turi lygtinumą dviems ar trims metams, bet jį paleido. Sulaikė rugsėjį ar spalį, o po mėnesio jį paleido, tiksliai jis ten nesigaudo tuose įstatymuose. Nebuvo jokio teismo. Jo nevedė į teismą. Į klubą ėjo pasilinksminti, bet jam nepatiko jame, pirmą kartą jame buvo. V. G. išėjo, nes jis pasakė, kad jį kviečia M. A.. M. A. laukė V. G., jo nelaukė. Anksčiau M. A. buvo minėjęs, kad V. G. buvo skolingas jam. Pokalbio metu su V. G. pasakė, kad jį kviečia M. A. ir kartu išėjo. Susimokėjo už įėjimą, nuėjo pasiimti striukę. E. M. buvo su M. A.. Kai važiavo atgal su M. A. susipyko. Visi, kurie buvo mašinoje, tie patys su kuriais ir atvažiavo. Jis kitų nepažįsta, bendravo su M. A. ir jis užsiminė, kad įdūrė. Tiksliai negali pasakyti kaip pasakė, bet užsiminė, kad įdūrė. Su Vyteniu nebendraudavo. V. gėrė kažkokį koktelį, nežino ar jis alkoholinis. Nebuvo santykių su juo. E. M. jam nepažįstamas, jis matė, kad jis buvo su M. A.. Klube jį vėl sutiko ir jis jam pasakė, kur yra Vytenis.

2011-05-05 jis Kauno apygardos teismo buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, buvo nuteistas 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, o dėl V. G. nužudymo buvo išteisintas. Šį nuosprendį Kauno apygardos prokuroras apskundė apeliaciniam teismui. Posėdis apeliaciniame teisme paskirtas 2012-09-21. Jis jokių nusikaltimo aplinkybių, kada, prie kokių aplinkybių buvo nužudytas V. G. neatsimena, nes jau praėjo daug laiko, jo yra prasta atmintis, turi daug sveikatos problemų šeimoje. Atsimena, kad šis įvykis buvo 2009 m. rudenį, tikslesnės datos neprisimena, prie klubo „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini). Šį nusikaltimą padarė M. A., už kurį buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Kas dar dalyvavo minėtame įvykije, kas kokius veiksmus atliko, jis nežino. Apie šį nusikaltimą jis nieko papasakoti negali, nes kaip ir minėjo, neatsimena. Apie šį nusikaltimą jo parodymai yra užfiksuoti bylos medžiagoje ir apygardos teismo posėdžių protokoluose ir prašo jais remtis. Kaip ir minėjo savo ankstesnėje apklausoje 2012-05-03, kur jis buvo apklausiamas liudytoju, jis jokių V. G. nužudymo aplinkybių neatsimena ir jeigu ką nors prisimins, tai parodymus duos ikiteisminiame tyrime arba teisme. Prašo vadovautis jo 2011-03-18 duotais parodymais Kauno apygardos teisme, kadangi, kad ir jam dabar buvo pagarsinti vieną kartą jo duoti šitie parodymai, jis šių parodymų neįsiminė, nes jo yra prasta atmintis, todėl V. G. nužudymo jokių aplinkybių neatsimena ir dėl to parodymų duoti negali. Jei ką nors prisimins, parodymus būtinai duos ikiteisminiame tyrime arba teisme. Jam yra sutrikusi atmintis, nes daug sveikatos problemų turi pats ir šeimoje ( T. 3, b.l. 114-116, 129-132).

Į klubą atvažiavo keturiese ar penkiese. Jis klube buvo prieš jam paskambinant M. A.. Tada jis iš klubo išėjo. Nukentėjusiajam įspyrė į šoną. Kada nukentėjusysis buvo badomas jis nežino, tai automobilyje jam pasakė M. A..

Šalies argumentai

L. M. A. paaiškino, kad yra nuteistas už V. G. nužudymą. 2009-10-30 su draugais A. G., G. K., G. A. žaidė bilijardą. Ruošėsi važiuoti namo. Sustojo prie greito maisto restorano. Tada sulaukė skambučio iš asmens, kuris buvo naktiniame klube, kuris jam pasakė, kad klube yra jo ieškomas žmogus. Jam tai pasakė E., kurio pavardės nepamena. P. E. pasakė, kad V. yra klube. Tada jis paprašė A. G., kad jį nuvežtų iki klubo. A. P. buvo kitame klube, todėl jie važiuodami jį pasiėmė kartu. A. P. jis paprašė, kad iškviestų V. G. į lauką. Po kurio laiko jie abu išėjo iš klubo. V. G. jam buvo skolingas pinigų. Jam paklausus pas nukentėjusįjį dėl pinigų, atsakymas buvo neigiamas, kad pinigų nebus. V. G. ėjo link jo, tada G. K. smogė jam lygtai į antakį ir V. G. nukrito ant žemės. V. G. nukritus ant žemės visi jaunuoliai, kurie buvo su juo puolė spardyti nukentėjusįjį. Viskas vyko trumpai, buvo maždaug apie 20 smūgių kojomis. Kiek konkrečiai buvo suduota smūgių, jis pasakyti negali. Jis išsitraukė lenktinį peilį ir dūrė nukentėjusiajam. Dūrė į sėdmenis apie 10 kartų. Nukentėjusiajam priešintis nebuvo galimybės, jis aimanavo. Tada jie pasišalino. Po kelių dienų nuvažiavo prie Nemuno upės ir išmetė peilį. Kitą vakarą jaunuoliai susirinko pas jį ir papasakojo kas įvyko, kad V. G. komoje. Nukentėjusįjį pažinojo labai gerai, kodėl dūrė, paaiškinti negali, viskas vyko spontaniškai.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad į klubą atvyko automobiliu. Jame buvo jis, jo brolis ir M. A.. Norėjo važiuoti į klubą pasilinksminti, tačiau viską sutrukdė tas įvykis. Jie pradėjo muštis, jis pasimetė ir nuėjo automobilio link. Tiksliai kas vyksta nematė, nes buvo tamsu. Buvo apie 3-5 asmenys. Jie ėjo visi kartu. M. A. norėjo su kažkuo pasikalbėti, jie liko stovėti nuošaliau. Brolis stovėjo šalia jo. M. A. nuėjo 2-3 metrus į priekį. M. A. pradėjo su kažkuo ginčytis ir peštis. Jis nuėjo automobilio link. Vėliau atėjo brolis ir M. A.. Su broliu važiavo namo, M. A. paleido pakeliui. Su M. A. kitą dieną susitikęs nebuvo, A. P. nepažįsta. G. K. nepažįsta taip pat. Į užsienį išvyko 2009 m. gale, vyko į Ispaniją. Ten padarė nusikaltimą ir visą laiką sėdėjo kalėjime. Kai jo pradėjo ieškoti policija, tada ir sužinojo, kad M. A. kažką nužudė.

Kaip matyti iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo G. A. parodė, kad gulinčiam vaikinui pora kartų įspyrė į kojų sritį , po to M. A. priklaupęs prie gulinčio vaikino su kažkokiu daiktu badė į sėdmenis (T. 3, b.l. 56-57).

M. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad G. A., A. P. ir G. K. spyrė V. G. į įvairias kūno vietas (2t. b.l. 76-77).

Kaip matyti iš asmens atpažinti pagal nuotrauką protokolo, M. A. atpažino G. A., kuris buvo prie klubo „(duomenys neskelbtini)a“ (2t. b.l. 79-83).

2009-11-03 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.1156/09(02) konstatuota, kad V. G. mirė nuo trijų durtinių –pjautinių aklų žaizdų kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku (1t. b.l. 34-47).

Iš įvykio vietos 2009-11-26 apžiūros protokolo matyti, kad 2009-11-26 buvo apžiūrėta Nemuno upės teritorija priešais namą pažymėtą Nr. 44, Kranto alėjoje, Kaune (1t. b.l. 15-23).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamojo G. A. padarytos veikos numatytos pagal LR BK 129 str. 1d.

Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

Kaip matyti iš 2009-11-03 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.1156/09(02), joje konstatuota, kad V. G. mirė nuo trijų durtinių –pjautinių aklų žaizdų kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku (1t. b.l. 34-47). Taigi nukentėjusiojo V. G. mirties priežastis buvo ne suduotų smūgių skaičius, lokalizacija ir pan., o tyčiniai veiksmai, t.y. dūriai peiliu, kurių nustatytomis bylos aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais kaltinamasis G. A. neatliko. Kaip matyti iš liudytojo M. A. paaiškinimų, jis prisipažino dūręs nukentėjusiajam ir jau yra nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą. Nė vienas liudytojas apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad būtent kaltinamasis būtų turėjęs peilį ar atlikęs juo veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį. Šią aplinkybę neigia ir pats kaltinamais G. A.. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis G. A. peilio neturėjo, jo prieš nukentėjusįjį nepanaudojo ir mirtį sukėlusių sužalojimų nepadarė. Taigi, ištyrus įrodymus teisme, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšis tarp kaltinamojo G. A. atliktų veiksmų ir atsiradusių padarinių, t.y. nukentėjusiojo V. G. mirties. Tokiu būdu nenustačius, kad G. A. padarė veiksmus, kuriais buvo kaltinamas t.y. kad jis padarė LR BK 129 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, dėl jos jis išteisintinas(LR BPK 303 str. 5d.1p).

Dėl kaltinamojo G. A. padarytos veikos numatytos pagal LR BK 284 str. 1d.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.)

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina kad, kaltinamasis G. A. nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t.y. nukentėjusysis buvo spardomas į įvairias kūno vietas turint tikslą nukentėjusįjį šiurkščiai pažeminti bei sužaloti, šokiruoti renginio prieigose buvusius asmenis, dėl ko buvo sutrikdytas žmonių poilsis, o jauniems žmonėms sukeltas išgąstis bei sumaištis. Toks elgesys be jokios abejonės buvo agresyvus, akiplėšiškas, šiurkštus ir įžūlus. Tokiu būdu kaltinamojo G. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1d. pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamais G. A. tyčia spyrė mažiausiai 24 kartus nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas bei tyčia peiliu dūrė mažiausiai 15 kartų į sėdmenis ir kitas kūno vietas, nes teisminio nagrinėjimo metu tokios kaltinimo aplinkybės nepasitvirtino, to nepatvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į visas LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes-padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei ją lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. A. ankščiau buvo padaręs nusikaltimą ir buvo teistas Ispanijos karalystėje, nėra nustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, padarė nusikalstamą veiką priskirtina prie nesunkių, tačiau nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, buvo sutrikdytas žmonių poilsis, nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas buvo nukentėjusįjį šiurkščiai pažeminti bei sužaloti, todėl kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Byloje Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM už V. G. gydymą pareiškė 6422,24 Lt civilinį ieškinį ( T. 3, b. l. 135 ).

Nukentėjusysis S. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį 1000 000 Lt neturtinei žalai ir 11000 Lt turtinei žalai atlyginti. ( T. 3, b.l. 143-144).

Nukentėjusiojo S. G. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM ieškinys už V. G. gydymą ( dėl šlauninės arterijos sužalojimo, atliktos skubios arterijų ir venų operacijos) paliktini nenagrinėtais, kadangi kaltinamais M. A. išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1d., sukėlusias tiesiogines mirtinas pasekmes, neesant tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinio ryšio, t.y. nukentėjusiojo V. G. mirties ( LR BPK 115 str. 3d. 2p.).

Baudžiamojoje byloje pateiktas LR Policijos departamento ieškinys už kaltinamojo M. A. ekstradiciją, t.y. pargabenimą iš Ispanijos karalystės. Šis ieškinys tenkintinas pilnai, nes pagrįstas ir įrodytas byloje esančia medžiaga ( T. 3, b.l. 96-101).

Daiktinių įrodymų klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. tvarka.

Į bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnį įskaitytinas kaltinamojo suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ko­dekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d. ir 307 str., teismas,

nusprendė:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 ( šešerių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d. į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-25.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

G. A. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 129 str. 1d. išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. A. vardu, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųsti bausmės atlikimo vietos administracijai.

Priteisti iš G. A. 7314,35 Lt ( septynis tūkstančius tris šimtus keturiolika Lt ir 35 ct) LR Policijos departamento prie VRM naudai.

Daiktinius įrodymus - voke esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu, apie G. A. parodymų patikrinimą vietoje, palikti saugoti prie bylos.

Nukentėjusiojo S. G. ir Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią proceso dalyviams skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistajam nuo jo įteikimo dienos.

Teisėjas Algerdas Urbšys