Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. S., a/k (duomenys neskelbtini), LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, administracinę bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-16 d. Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pil. G. S. dėl, to kad jis 2014-09-20 apie 08.32 val. Trakų r. sav. Dėdeliškių k. degalinėje į automobilį įsipylė degalų – dyzelino už 70,02 Lt ir už juos nesumokėjęs iš degalinės nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais pažeidėjas įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. – smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Teismo posėdžio metu pažeidėjas dėl įvykdyto pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad 2014-09-20 d. apie 8.40 val. su transporto priemone VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į „Statoil“ degalinę esančia Trakų r. Dedeliškių k. prie kolonėlės Nr. 2. Į transporto priemonę Vw Transporter įsipylė dizelino, o į keturračius esančius automobilio priekaboje įpylė benzino. Nuėjęs į degalinę degalinės darbuotojui pasakė kolonėlės numerį, kad paskaičiuotų. Sumokėjo grynais pinigais. Po kurio laiko sužinojo, kad operatorė nepaskaičiavo už dyzelinį kurą, o tik už įpiltą benziną. Mano, kad dėl šio įvykio jo kaltės nėra. Jokio tikslo pasišalinti iš kolonėlės nesumokėjus jis neturėjo, paprasčiausia įvyko nesusipratimas.

LR ATPK 9 straipsnis apibrėžia administracinio teisės pažeidimo sąvoką. Jame numatyta, kad Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai joms leido kilti. (LR ATPK 10 str.)

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. (LR ATPK 11 str.)

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę būtina nustatyti iš išsiaiškinti asmens psichinį santykį su daroma pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika bei jos padariniais. Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinei pusei būdinga administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas.

Teismas visapusiškai ištyręs bylos medžiagą ir peržiūrėjęs įvykio vaizdo įrašą mano, kad G. S. veikoje nėra tyčios ar neatsargumo t.y. jo veiksmuose nėra kaltės, o tai reiškia, kad nėra vieno iš elementų būdingų administracinio teisės pažeidimui atsirasti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šio asmens atžvilgiu yra nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50 str. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.