Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo G. R. nubaustas pagal ATPK 174 str. 300 Lt bauda, pagal ATPK 178 str. 1 d. 50 Lt bauda. Subendrinus bausmes nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 300 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2012-07-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. liepos 22 d. 04.30 val. Taikos pr. 64, Klaipėdoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,19 promilių girtumo laipsnis, viešoje vietoje smogė koja į klube esančias duris bei iškeikė apsaugos darbuotoją necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 178 str. 1 d., 174 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. R. kaltu padarius ATPK 174 str. bei 178 str. 1 d. numatytus pažeidimus, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 str., 174 str., 178 str. 3 d., 186¹ str., 186² str., 186⁴ str., 187 str., 188⁷ str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t.y. byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą. Vengiant atvykti į bylos nagrinėjimą, pagal ATPK 272 str. 2 d. taip pat turi būti organizuojamas asmens atvesdinimas į teismą. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atvesdinti nepavyko dėl asmens vengimo būti atvesdintam, būtų pagrindas nagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444–1798/2007, N438-137/2008, N575-881/2009, N62-2169/2011, N62-5/2012).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam G. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 178 str. 1 d. bei 174 str., taigi byla turi būti nagrinėjama privalomai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tačiau iš byloje esančio skundžiamo nutarimo (b.l. 19) matyti, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo G. R. nedalyvaujant. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 4), G. R. su bylos nagrinėjimo data, laiku ir vieta buvo supažindintas asmeniškai ir jis pasirašė, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdydamas ATPK 272 str. 2 d. reikalavimus teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti pastarąjį į bylos nagrinėjimą, o šis būtų vengęs atvykti. Būtina pažymėti ir tai, jog savo paaiškinime (b.l. 4) G. R. nurodė, kad įvykio aplinkybes jis paaiškins teisme. Iš byloje esančio G. R. skundo (b.l. 7) taip pat matyti, jog jau įvykio vakarą jis skundėsi galimai neteisėtais apsaugos darbuotojo veiksmais jo atžvilgiu. Tačiau teismas, neišnaudojęs visų jam įstatymo suteiktų priemonių, leidžiančių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą teismo posėdyje, ir neišklausęs G. R. paaiškinimų, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir pripažino jį kaltu pagal ATPK 174 str. bei 178 str. 1 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju iš G. R. buvo atimta teisė būti išklausytam, gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Pažymėtina ir tai, jog teisme nebuvo apklaustas galimus administracinius teisės pažeidimus betarpiškai stebėjęs UAB R.G. „Pramogos“ Klaipėdos filialo apsaugos darbuotojas R. J., taip pat į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai A. Ž. ir E. M.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, G. R. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog klube „Martini“ įvykio vakarą buvo su žmona ir jos draugėmis, tačiau nebuvo aiškintasi, ar joms yra žinomos kokios tai svarbios įvykio aplinkybės. Pažymėtina ir tai, jog tiek apsaugos darbuotojo R. J. pareiškime (b.l. 5), tiek policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 6) nurodyta, jog pažeidimai buvo daromi kitų asmenų akivaizdoje, tačiau jokių priemonių, kad būtų nustatyti ir apklausti šie asmenys, nesiimta. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

G. R. savo apeliaciniame skunde pažymėjo ir tai, jog apsaugos darbuotojas jam paaiškino, kad įvykis yra nufilmuotas. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatinėjama, ar įvykio metu įvykio vieta klube „Martini“ buvo filmuojama, jei taip, ar nėra užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės, paneigiančios arba patvirtinančios G. R. kaltę.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą G. R. atžvilgiu išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinu, o G. R. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.