Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Atsakovas V. G., kuriam procesiniai įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovo buvimo vieta bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Darius Ališauskas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad ieškovė valdo 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena užsienyje. Kreipėsi į notarą, norėdama šį turtą parduoti, tačiau negalėjo to padaryti dėl įstatymuose numatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių turtas, įgytas jiems esant santuokoje, yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė neprašė padalinti turto nutraukiant santuoką, nes buvo įsitikinusi, kad žemės sklypas yra jos asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką minėtas turtas nebuvo padalintas. Nutraukdamas santuoką teismas konstatavo, kad sutuoktiniai nuo 1998 m. lapkričio mėnesio nevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, o turtas buvo įgytas 1999 m. spalio 18 d. asmeninėmis ieškovės lėšomis. Ieškovė prižiūrėjo turtą, jį valdė ir prižiūrėjo. Ieškovės atstovas teigė, kad atsakovas, jo žiniomis, nesidomėjo žemės sklypu, jo nevaldė, neišlaikė ir nepareiškė noro turėti šį žemės sklypą ar jo dalį sau.

4. Atsakovas V. G. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, ieškovės atstovas pareiškė prašymą bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. G. ir atsakovas V. G. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))-(el. b. l. 5). Santuokoje šalys susilaukė nepilnamečio vaiko – V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2627-10/2001, o įrašas apie santuokos nutraukimą ištuokos metrikų knygoje padarytas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8, 10). Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. G. 1999 m. spalio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11–12). Šis turtas įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre E. G. vardu (el. b. l. 13). Ieškovė su ieškiniu pateikė 1999 m. rugsėjo 17 d. Dovanojimo sutarties kopiją (el. b. l. 14), kurios originalas saugomas civilinėje byloje Nr. 2-30239-981/2018, iš kurio nustatyta, kad ieškovės motina N. K. 1999 m. rugsėjo 17 d. padovanojo E. G. 1 500,00 Lt (434,43 Eur) pinigų sumą sodo sklypo pirkimui asmeninėn nuosavybėn. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė priklauso Sodininkų bendrijai „Rapsas“ (el. b. l. 15), neturi įsiskolinimų nei bendrijai, nei valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams (el. b. l. 16).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

6. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 182 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2627-10/2001. Ginčo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1999 m. spalio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Taigi, ginčo žemės sklypas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ŠSK), kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas)-(CK 3.87, 3.88 str.). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis. Pagal CK 3.89 str. 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ieškovės E. G. vardu, įgytas šalims esant santuokoje, todėl šiuo atveju taikoma CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto režimo prezumpcija. Ieškovė su ieškiniu pateikė 1999 m. rugsėjo 17 d. Dovanojimo sutartį, iš kurios nustatyta, kad ieškovės motina N. K. dovanojo E. G. 1 500,00 Lt (434,43 Eur) pinigų sumą, nurodydama tikslą – sodo sklypo pirkimui asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta 1999 m. rugsėjo 17 d., o Pirkimo-pardavimo sutartis – 1999 m. spalio 18 d., t. y. po pinigų dovanojimo sodo sklypo pirkimui. Ieškovės motina N. K. apklausta teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad pasirašydama 1999 m. rugsėjo 17 d. Dovanojimo sutartį, ji perdavė ieškovei 1 500,00 Lt (434,43 Eur). Liudytojos teigimu, ši pinigų suma buvo skirta sodo sklypo įsigijimui asmeninėn ieškovės nuosavybėn.

9. Ieškovė nurodo, kad turtas buvo įgytas sutuoktiniams jau negyvenant kartu šeimoje ir nevedant bendro ūkio. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2627-10/01, turinio nustatyta, kad nutraukdamas santuoką teismas konstatavo, jog sutuoktiniai nuo 1998 m. lapkričio mėnesio (3 mėnesiai po jų bendro vaiko gimimo) nebevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Minėta, kad ginčo žemės sklypas įgytas 1999 m. spalio 18 d., o teismo sprendime konstatuota, kad santuoka faktiškai iširo nuo 1998 m. lapkričio mėnesio. Nutraukiant šalių santuoką pretenzijų dėl turto padalijimo atsakovas nereiškė, nepateikė priešingos nuomonės dėl faktinio šalių santuokos iširimo laiko. Atsižvelgiant į tai, teismo (duomenys neskelbtini) sprendime nurodytos aplinkybės dėl santuokos faktinio iširimo nuo 1998 m. lapkričio mėnesio laikytinos prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.). Todėl bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypas buvo įgytas sutuoktiniams jau faktiškai negyvenant santuokoje, nevedant bendro ūkio, o atsakovas neprisidėjo prie turto įgijimo.

10. Ieškovė nurodė, kad po žemės sklypo įgijimo ji asmeniškai valdė turtą: naudojo, prižiūrėjo, gerino, mokėjo privalomus mokesčius ir darė kitus reikalingus turto priežiūros veiksmus. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė priklauso Sodininkų bendrijai „Rapsas“, neturi įsiskolinimų nei bendrijai, nei valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams. Ieškovės sąskaitos, esančios AB SEB banke, 2018 m. rugpjūčio 3 d. išrašas patvirtina, kad ieškovė pervedė pinigines lėšas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. l. 17). Šie įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė visą laikotarpį nuo turto įgijimo tinkamai valdė žemės sklypą kaip savo asmeninį turtą (CPK 178 str.). Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas nesidomėjo žemės sklypu, jo nevaldė, neišlaikė ir nepareiškė noro turėti šį žemės sklypą ar jo dalį sau. Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsikirtimų ar prieštaravimų bei įrodymų teismui nepateikė.

11. Įvertinus byloje nustatytus faktus darytina išvada, kad ieškovė paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė faktą, kad žemės sklypą ji įgijo asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad 1999 m. spalio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė E. G. nuosavybė (CK 3.89 str. 7 p., CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

13. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 99,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 21). Įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovė teismui nepateikė (CPK 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 99,00 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

14. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 10,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 10,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.