Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. L. (toliau - pareiškėjas) skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. birželio 29 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 2015-10-09 V. L. priklausančio turto vagystės, kai įsibraunant į jam priklausančią pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Zarasų r., buvo pavogtas špižinis (ketaus) katilas, du gabalai geležinkelio bėgių, 12 vnt. špižinių (ketaus) grotų, špižinė (ketaus) plokštė, tuo padarant nukentėjusiajam 640 eurų turtinę žalą.

Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalinos) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. L. 2016 m. birželio 14 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta panaikinti 2016-05-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Zarasai) prokurorės D. K. – Š. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje prieš Regimantą J. G., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri be kita ko sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia, o baudžiamojo proceso kodeksas prokurorą įpareigoja surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali nurodyti, kokį konkrečiai procesinį sprendimą priimti. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą, prokurorų nutarimus ir skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo pagal Pareiškėjo teiktą pareiškimą metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas vieno asmens atžvilgiu nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui.

Pareiškėjo skundas pažodžiui atitinka jo skundo, pateikto ikiteisminio tyrimo teisėjui turinį, kas leidžia daryti išvadą, kad skundo dalyku yra ne 2016-06-29 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartis, o ankstesni prokurorų priimti nutarimai. Skunde pareiškėjas nepateikia jokios apylinkės teismo nutartyje nurodytos argumentų analizės, neišdėsto pozicijos, kodėl nesutinka su teismo išvadomis. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje, V. L. skunde nenurodoma. Jame taip pat nepasisakoma, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje nebuvo atlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti, kokius veiksmus dar yra būtina ar galima atlikti, o tik nurodoma apie netinkamą bylos duomenų įvertinimą, tyrimo nepakankamumą, o kaip minėta, duomenų vertinimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Prokurorų nutarimuose yra išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai vieno konkretaus asmens atžvilgiu, kurie nėra nepagrįsti ar neteisingi. Kad pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka ir reikalauja bylos duomenis vertinti iš naujo, ir taip, kaip vertina jis pats, nereiškia, kad tai ikiteisminio tyrimo institucijų turi būti besąlygiškai vykdoma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria palikta galioti 2016-05-27 prokurorės ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2016-06-14 nutarimai yra teisėta ir pagrįsta. Prokurorė 2016-05-27 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl įtariamojo R.J. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., motyvuodama tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Taigi, ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne dėl to, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, o todėl, kad šiam įtariamajam pareikštas įtarimas dėl V. L. priklausančio turto pagrobimo nepasitvirtino dėl duomenų trūkumo. Pareiškėjas prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą apklausiant skunde nurodytus asmenis, atlikti tyrimą dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kaip antai, V. V. sukaupto metalo laužo prie pirties, patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. P.. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šie skunde nurodyti pareiškėjo prašymai papildyti ikiteisminį tyrimą, skundžiama nutartimi buvo motyvuotai atmesti ir skundą nagrinėjantis teismas sutinka su šiais motyvais. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas jų neginčija ir nepateikia naujų argumentų, todėl skundą nagrinėjantis teismas nurodytais motyvais dėl ikiteisminio tyrimo nepilnumo, neturi teisinio pagrindo jų nagrinėti dar kartą. Pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, kad ikiteisminis tyrimas neišsamus ir nurodydamas kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus tikslinga atlikti, nenurodė kuo tai būtų reikšminga esančių duomenų vertinimui ir kuo tai papildytų jau nustatytas įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo byloje neginčytinai nustatyta, kad įsibraunant į V. L. pirtį, buvo pagrobtas pareiškėjui priklausantis turtas, tačiau įrodymų, kuriais remiantis, neabejotinai galima būtų R.J. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir įrodyti jo kaltę dėl vagystės padarymo, šiuo metu nėra. Faktinių duomenų, kad R.J. G. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, ar liudytojų galinčių paliudyti apie vagystės aplinkybes, nenustatyta. Vien tai, kad R.J. G. kieme buvo sukrautas metalas, kur buvo rasta ir dalis pagrobto turto, V. V. ir D. P. duoti parodymai apie tai, kad R.J. G. pasisakė, jog jų atvežtas metalas yra iš V. L. sodybos, ar parodymai apie tai, kad R.J. G., kartu su kitais gavo pinigų už parduotą metalą, nepažįsta nukentėjusiojo ir nežino vietos, kur buvo nukentėjusiojo turtas iki vagystės padarymo, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad R.J. G. padarė nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. Skunde pareiškėjas nurodo duomenis, kurie neva įrodo R.J. G. kaltę, tačiau jų nesusieja su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nors pats pareiškėjas šių duomenų nepagrindžia, tačiau skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti skundo argumentai yra nepakankami R.J. G. kaltei pagrįsti, ir vertintini, kaip prielaidos, jog asmuo, prieš kurį nutrauktas ikiteisminis tyrimas, galbūt galėjo pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Skundu pareiškėjas prašo išsiaiškinti kokiu būdu V. V. prie pirties sukaupė metalo laužo, kurį kartu su D. P. krovė bei vežė pas R.J. G., o vėliau V. M. matant, iškrovė prie R.J. G. namų, tuo pačiu prašydamas D. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai padarytos nuskalstamos veikos, nes pastarasis krovė bei vežė metalo laužą, tačiau paties pareiškėjo subjektyvus susidariusios situacijos vertinimas ir interpretavimas nėra pakankamas išvadai, dėl galimo paminėtų asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad tokie procesiniai veiksmai galės būti padaryti ateityje, jei tam bus teisinės prielaidos.

Šioje ikiteisminio tyrimo byloje atlikti visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai, V. L. skunde nepateikia jokių anksčiau nežinomų ir neištirtų aplinkybių, naujų galimų duomenų šaltinių, kurie leistų papildyti trūkstamus duomenis ir išaiškinti naujas reikšmingas aplinkybes, apsiribodamas tik siūlymu kitaip vertinti jau surinktus bylos duomenis. Baudžiamoji atsakomybė dėl nusikalstamos veikos padarymo asmeniui turi kilti tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, o tokių duomenų nepakanka, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalinos) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. L. 2016 m. birželio 14 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti 2016-05-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Zarasai) prokurorės D. K. – Š. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą vieno asmens atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų apie įtariamojo R.J. G. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Apibendrinant darytina išvada, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje prieš R.J. G. ir šiuos nutarimus paliekanti galioti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. birželio 29 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.