Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-455-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-20
Bylos Nr.
1S-455-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-07-0-00008-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
P. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-455-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-07-0-00008-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo P. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. LK-65 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus su 2011 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausme jas visiškai sudedant, laisvės atėmimu 7 metams 13 dienoms. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 12 d., pabaiga – 2023 m. sausio 25 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) 1 metai 8 mėnesiai 18 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu buvo nutarta nuteistajam P. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis P. S. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas padarė daug grubių pažeidimų. Anksčiau jis buvo paleistas lygtinai neatlikęs visos laisvės atėmimo bausmės ir per šį laiką nepadarė jokių nusikaltimų, nors teismas nutartyje nurodė, kad paleistas lygtinai jis padarė naują nusikaltimą. Nesutinka su teiginiu, kad, būdamas laisvėje, jis vartojo narkotines medžiagas, nes tai netiesa, o pirmą kartą šias medžiagas jis pavartojo tik būdamas Marijampolės pataisos namuose. Prašo atsižvelgti, kad lygtinio paleidimo klausimą jau ir prieš tai nagrinėjo tas pats Vilkaviškio rūmų teisėjas, ir priimta nutartis yra šabloniška, grįsta tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnė, nutartyse minima ta pati suma, kuri sumokėta pagal antstolio atsiųstus vykdomuosius raštus, tačiau ši suma turi mažėti, nes kiekvieną mėnesį tam tikra suma yra išskaičiuojama. Nurodo, kad yra daug kartų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Laisvėje jis būtų įdarbintas, kas patvirtina pateikta pažyma, ir galėtų greičiau išmokėti susidariusias skolas.

3.2. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas akcentuoja jau negaliojančias drausmines nuobaudas, tačiau neatsižvelgia į tai, kad paskutinį kartą jis baustas 2019 metais, neįvertino jo dedamų pastangų taisyti savo elgesį, kad vykdo socialinės reabilitacijos plano priemones, pažangiai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką, kad pataisos namuose mokėsi, dalyvavo įvairiuose programose. Nurodo, kad teismas nutartyje pažymėjo ir jo impulsyvaus elgesio problemas, tačiau P. S. skunde pabrėžia, kad jis lankė pataisos namuose organizuojamą grupę ir šiuo metu jau sugeba suvaldyti savo impulsyvų elgesį, išvengti rimtų konfliktų, todėl jo manymu, išėjęs į laisvę sugebės gyventi ramų, dorą šeimyninį gyvenimą be nusikalstamos veikos. Laisvėje jis turi artimuosius, seserį, žmoną, kurios jo laukia ir palaikys.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo nuteistojo P. S. skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. S. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo P. S. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė bei išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

7. P. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 82 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

8. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam P. S., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti net 10 kriminogeninių veiksnių, iš kurių tik vienas – nusikalstamo elgesio istorija priskiriamas nekintantiems, o likusieji yra kintantys. Paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų išskyrimas į statinius (35 balai) ir dinaminius (47 balai) veiksnius, kuriuos nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir pagal jam nustatytas problemines sritis koreguodamas ne tik savo elgesį, bet ir mąstymą, nusikalstamo elgesio riziką gali realiai ir ženkliai sumažinti.

9. Nuteistasis P. S. skunde nesutinka su nebegaliojančių nuobaudų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas jo elgesys bei mąstymas ne tik lygtinio paleidimo svarstymo, bet viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 23 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką baustas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 3 kartus skatintas už gerą elgesį, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė pažeidimai. Nuobaudų ir paskatinimų dinamika ir jų santykis leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Be to, toks sistemingas vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimas, kuris truko ne vienerius metus, akivaizdžiai rodo P. S. nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

10. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką keliančias aplinkybes, vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad P. S. yra impulsyvumu, neapgalvoja savo elgesio pasekmių, nors jas ir suvokia, tačiau ignoruoja, praranda savitvardą, ką sąlygoja apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis skunde teigia, kad jis dalyvavo elgesio korekcijos programose, todėl jau pakeitė savo mąstymą ir sugebės gyventi laisvėje, tačiau pagrindo abejoti tokiais teiginiais duoda Socialinio tyrimo išvados duomenys, kur nurodyta, kad nuteistasis suvokia narkotinių medžiagų žalą, rodo motyvaciją jų nebevartoti ateityje, tačiau tai reikalauja išorinės pagalbos, jis taip pat neneigia žalingo alkoholio vartojimo bei jo įtakos neteisėtam elgesiui, tačiau stokoja motyvacijos, valios atsisakant alkoholio, tai patvirtina pataisos namuose fiksuoti alkoholio vartojimo faktai bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad P. S. dalyvavo įvairiose programose ir užsiėmimuose, susijusiuose su priklausomybės ligų gydymu, jų prevencija, tačiau priimant sprendimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytais duomenimis, dėl ko buvo sprendžiama, jog nuteistasis vis dar turi žalingų priklausomybių, jo motyvacija atsisakyti alkoholio šiuo metu nėra pakankama, o tai vienareikšmiškai didina jo nusikalstamo elgesio riziką. Su tokiomis išvadomis sutinka ir nuteistojo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir požiūrį į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę P. S. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, viena kurių priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, kuria buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės. Anksčiau P. S. teistas keturis kartus. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog jis nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu. Skundžiamoje nutartyje teismas tik nurodė, kad po lygtinio paleidimo taikymo nuteistasis ir vėl nusikalto, tačiau nebuvo teigiama, jog jis nusikalto lygtinio paleidimo taikymo metu. Socialinio tyrimo išvadoje, su kurioje pateiktais duomenimis pirmosios instancijos teismas sutiko ir jais rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, nurodyta, kad P. S. buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, o lygtinio paleidimo sąlygų pažeidęs nebuvo. Pažymėtina, kad po lygtinio paleidimo P. S. yra padaręs nusikaltimų, taigi, tiek Pataisos namų pateiktoje medžiagoje, tiek skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyti faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys teiginiai. Remiantis aptartu, buvo padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, jog nuteistajam taikytas bausmių vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, kas nesuteikia pagrindo manyti, jog šį kartą taikoma probacija bus sėkminga.

12. Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiais dėl netiksliai nurodytos išmokėtos skolos, ir tuo pačiu abejoti pataisos įstaigos administracijos apie tai pateikta informacija. Pagal Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, iš antstolių gauta vykdomųjų raštų 2616,90 Eur sumai, išskaičiuota 23,40 Eur. Savarankiškai P. S. skolos nedengia, pataisos namuose jis nedirba, nėra duomenų, kad jį nuolatos finansiškai remia artimieji, kas patvirtina, kad pastovių pajamų nuteistasis negauna ir todėl nėra galimybės išieškoti nuteistojo skolas pagal minėtus vykdomuosius raštus.

13. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. S. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog P. S. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teisės aktai, reglamentuojantys lygtinio paleidimo nagrinėjimo tvarką, nedraudžia šį klausimą pakartotinai spręsti tam pačiam teisėjui, todėl, priešingai nei teigiama P. S. skunde, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis negali būti laikoma neteisėta ir nepagrįsta, ir todėl naikinti ją nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo P. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. birželio 15d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDaiva JankauskienėJurga Vasiliauskienė