Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorės Loretos-I. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. N1-540-220/2019 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Tauragė, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) 9 klasėje, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2019-02-28 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1,3 dalis 30 parų arešto ir tuo pačiu nuosprendžiu, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką į bausmės laiką laikyta, kad ji bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. 2019 m. birželio 23 d., apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, būdama apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų, be jokios tam priežasties, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sėdinčiam ant sofos mažamečiui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinę galvos pusę ir vieną kartą spyrė į kairės pusės galvos smilkinį, kas nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. J. kaltę pripažino visiškai (I t. b. l. 174-177, 182-184), nurodydama, kad 2019 m. birželio mėn., tikslios dienos neprisimena, bet tai galėjo būti 23 d., vakare, Saugų vaikų globos namuose, svetainės kambaryje, sėdinčiam V. K. ant fotelio, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į galvos sritį ir vieną kartą jam įspyrė į galvos sritį. Kur tikslai jam pataikė nežino. Po suduotų smūgių V. K. verkė. Dėl kokios priežasties tą vakarą sudavė V. K. nežino, nes neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Be K. J. prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. K. parodymais (1 t., b. l. 68-71, CD diskas), kuriuose jis nurodė, įvykio vakarą apie 23.00 val., K. J. grįžo į Saugų vaikų globos namus apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Abu sėdėjo svetainėje. K. J. jį pradėjo stumdyti. Po tojam sudavė du kartus į galvos sritį ir vieną kartą iš kojos įspyrė į dešinį šoną, ne į galvą Jam apsvaigo galva, skaudėjo. Galva jam svaigo apie pusę valandos. Po sudavimo liko sėdėti. Truputį buvo išsigandęs. Su K. J. susitaikė, ji atsiprašė ir jai dėl to atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat jo kaltė įrodyta liudytojų R. B. ir A. D. parodymais, kurie matė, kai K. J. sudavė smūgius V. K. (I t. b. l. 2, 30-33, 87-90), pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 1-3) ir jo priedais - fotolentelėmis (1 t., b. l. 11-15) kuriose užfiksuota įvykio vieta yra svetainės kambarys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat 2019 m. birželio 23 d. Skubios pagalbos tarnyboje (112) gautu pranešimu, kad vaikų globos namų globotinė yra galimai pavartojusi narkotinių medžiagų, elgiasi agresyviai (1 t., b. l. 20) bei 2019 m. birželio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1730/2019(01), kurioje nurodyta, kad K. J. šlapime rasta metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfetamino (MDMA), tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, pėdsakų oksazepamo, pėdsakų temezepamo. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 158-159).

Aptartais įrodymais nustatyta, kad K. J. 2019 m. birželio 23 d., apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, būdama apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų, be jokios tam priežasties, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sėdinčiam ant sofos mažamečiui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), į dešinę galvos pusę ir vieną kartą spyrė į kairės pusės galvos smilkinį, kas nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą. Tokia K. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

K. J. su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu, jo trukme sutinka (b. l. 70-71).

Teismas, skirdamas bausmę K. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. J. anksčiau teista, administracine tvarka bausta.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su prokurorės K. J. siūloma skirti bausme – areštu ir jo trukme, nes tokia bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus BK.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu K. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. J. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės pradėjimo vykdyti palikti nepakeistas.

Išaiškinti, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.