- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-439-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- S. L., V. B.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos žinios“
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. L. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2834-866/2014 pagal ieškovų S. L. ir V. B. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos žinios“ dėl garbės ir orumo gynimo, trečiasis asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai S. L. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:
įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos žinios“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos adekvačių tikrovės neatitinkančių bei ieškovų S. L. ir V. B. garbę ir orumą pažeidusių duomenų paskelbimo būdu, t. y. artimiausio atsakovo leidžiamo dienraščio „Lietuvos žinios“ numerio 1, 10 ir 11 puslapiuose ir interneto portale www.lzinios.lt, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovų garbę ir orumą žeminančius teiginius, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Dvi raudonkepuraitės ir generalinis prokuroras“ vietoje nemokamai išspausdinant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS UAB „Lietuvos žinios“ 2009 m. gruodžio 15 d. leidžiamame dienraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 290 (12 517), 1, 10, ir 11 puslapiuose bei internetiniame portale www.lzinios.lt publikavo R. J. straipsnį „Dvi raudonkepuraitės ir generalinis prokuroras“, kuriame paskelbti teiginiai „Teisėsaugą faktiškai valdanti paslaptinga grupuotė, kurią pagal jos neformalių lyderių pavardžių pirmąsias raides vadina „BBL“, rengiasi blogiausiam“, „Anot LNK „Paskutinės instancijos šaltinių“, vienas „B“ garantuodavo ilgą ir nesėkmingą auditą, kitas „B“ pasirūpindavo vangia prokurorų priežiūra“, o „L“ pareiga buvo apsaugoti klientus nuo per didelio ikiteisminio tyrimo pareigūnų uolumo“ – neatitinka tikrovės ir žemina S. L. ir V. B. garbę ir orumą.“; priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos žinios“ ieškovų S. L. ir V. B. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų garbę ir orumą žeminantys teiginiai yra: „Teisėsaugą faktiškai valdanti paslaptinga grupuotė, kurią pagal jos neformalių lyderių pavardžių pirmąsias raides vadina „BBL“, rengiasi blogiausiam“, „Anot LNK „Paskutinės instancijos“ šaltinių vienas „B“ garantuodavo ilgą ir nesėkmingą auditą, kitas „B“ pasirūpindavo vangia prokurorų priežiūra, o „L“ pareiga buvo apsaugoti klientus nuo per didelio ikiteisminio tyrimo pareigūnų uolumo“. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas neginčijo nei duomenų paskleidimo fakto, nei fakto, kad paskleisti duomenys apie ieškovus, nei fakto, kad šie duomenys žemina ieškovų garbę ir orumą. Ieškovai pateikė į bylą leidinį „Lietuvos žinios“ Nr. 290, kuriame buvo išspausdinta ieškovų garbę ir orumą žeminanti informacija, taip pat atspausdintą straipsnio publikaciją internetinėje svetainėje www.lzinios.lt. Ieškovų teigimu, nors šiuose teiginiuose nėra tiesiogiai įvardijami jų vardai ir pavardės, tačiau iš viso straipsnio konteksto, taip pat iš internetiniame portale www.lzinios.lt publikuoto to paties straipsnio skaitytojų komentarų, kuriuose nurodomi ieškovų vardai ir pavardės matyti, kad visuomenė nesunkiai identifikavo, jog paskelbti teiginiai apie ieškovus, t. y. S. L. ir V. B.. Ieškovai nurodė, kad paskelbti teiginiai apie ieškovus patvirtino ir ta aplinkybė, kad po šio straipsnio paskelbimo kitose visuomenės informavimo priemonėse pasirodė publikacijos bei televizijos laidos, kuriose toliau plėtojama „BBL grupuotės“ tema ir ieškovai įvardijami šios grupuotės nariais. Pažymėjo, kad vėliau rodytose laidose ir publikacijose pirminiu skelbiamos informacijos šaltiniu nurodoma atsakovo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbtas straipsnis. Atsakovui paskelbus šiame ieškinyje nurodytą informaciją, ieškovams buvo priskirtas teisei ir moralei priešingų – nusikalstamų – veikų atlikimas, negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, ieškovus, kaip asmenis ir valstybės pareigūnus, apibūdinantis itin neigiamai. Teiginiuose apie ieškovus paskleistos žinios, kuriomis ieškovams priskiriamas teisei priešingų (nusikalstamų) veikų atlikimas, yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, ir jais remiantis protingas, moralus žmogus apie ieškovus susidaro neigiamą nuomonę. Atsakovo viešai paskleistais teiginiais yra formuluojamos kelios žinios, kurios ypač neigiamai apibūdina ieškovus – straipsnio skaitytojams, siekiama sudaryti įspūdį apie neva realiai egzistuojančią paslaptingą grupuotę, valdančią teisėsaugos institucijas ir neteisėtą ieškovų veikimą toje grupuotėje. Skaitytojams teigiama, kad publikacijos autoriaus „šaltinių duomenimis“, toje „BBL grupuotėje“ ieškovams buvo paskirti atitinkami vaidmenys – „pasirūpinti vangia prokurorų priežiūra“ ir „apsaugoti klientus nuo per didelio ikiteisminio tyrimo pareigūnų uolumo“. Vartojant tokias sąvokas, kaip šaltinių duomenis, skaitytojams daromas įtaigus įspūdis apie tai, kad skelbiama informacija yra tikra ir teisinga. Ieškovai mano, kad pateikti teiginiai vertintini, kaip žinios (LR CK 1.137 str., 2.24 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš straipsnio turinio buvo akivaizdu, jog straipsnio autorė analizuoja tuometinio generalinio prokuroro A. V. darbinę veiklą, vertindama ją kritiškai. Toliau vertinimui R. J. pateikė eilę pavyzdžių, tame tarpe ir duomenis apie teisėsaugą valdančią paslaptingą grupuotę, kurią vadina „BBL“, pagal jos „neformalių lyderių pavardžių pirmąsias raides“. Tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad duomenys gauti iš LNK tuo metu rodytos publicistinės laidos „Paskutinė instancija“ šaltinių. Kiek atsakovui žinoma ir laidos, ir straipsnio autorė yra ta pati – R. J.. Pažymėjo, kad R. J. nėra ir nebuvo UAB „Lietuvos žinios“ darbuotoja, autorės ir atsakovo nesaistė jokia civilinė sutartis. Straipsnis buvo pateiktas, kaip autorės kūrybinės veikos rezultatas, todėl jame nurodyti duomenys žinomi tik autorei. Atsakovas nurodė, kad jis buvo tik duomenų skleidėjas, o informacijos rengėjas buvo R. J.. UAB „Lietuvos žinios“ R. J. straipsnį išspausdino be šio straipsnio turinio redagavimų (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str., 7 str., 8 str., 22 str.).
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė dubliką, prašydami tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus. Įstatyme aiškiai nustatyta, jog atsakomybė už kontrolę, atliekamą rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, tenka viešosios informacijos skleidėjui. Atsakovas, skelbdamas informaciją, turėjo įsitikinti skelbiamos informacijos teisingumu ir tikslumu, o ne viešai skelbti nepagrįstus, nepatikrintus bei realiai egzistuojančiais faktais nesiremiančius duomenis. Atmestinas atsakovo teiginys, kad ieškovai straipsnio publikavimo metu buvo aukšti pareigūnai, kadangi straipsnyje paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, o ne kritika. Vertinant atsakovo viešai paskleistus teiginius, akivaizdu, kad jais yra formuluojamos kelios žinios, kurios ypač neigiamai apibūdina ieškovus – jiems be pagrindo priskiriamas nusikalstamas elgesys. Tai, kad ieškovai - vieši asmenys, neatleidžia atsakovo nuo teisinės atsakomybės (LR CK 1.137 str., 2.24 str. 1 d.).
Atsiliepimas
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-17 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ginčo straipsnis „Dvi raudonkepuraitės ir generalinis prokuroras“, kuriame, kaip įrodinėja ieškovai, yra jų garbę ir orumą žeminančių teiginių, buvo publikuotas atsakovo leidžiamame dienraštyje „Lietuvos žinios“, bei jo valdomame internetiniame portale www.lzinios.lt. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ginčo byloje dėl žinių paskleidimo fakto nėra. Dienraštyje „Lietuvos žinios“ buvo publikuotas R. J. straipsnis pavadinimu „Dvi raudonkepuraitės ir generalinis prokuroras“, prie publikacijos įdėtos tuo metu buvusio generalinio prokuroro A. V., bei kitų asmenų - N. V., A. V., V. D., T. D. bei S. Š. nuotraukos. Teismas nurodė, kad paviešinto straipsnio tekste buvo analizuojama tuometinio generalinio prokuroro karjera ir veikla. Paskutinis publikacijos sakinys skambėjo taip „Dar daugiau apie tai, kaip prokurorai kovojo su dviem mažomis išprievartautomis mergaitėmis – šįvakar per LNK „Paskutinėje instancijoje“. Teismas nurodė, kad pateikiama informacija apie tam tikrą paslaptingą grupę, kuri buvo vadinama BBL, kad ji turėjo neformalius lyderius, kad tų lyderių pirmosios pavardžių raidės yra B, B ir L. Nors informacija nėra konkreti, nėra įvardintos paslaptingos neva teisėsaugą valdančios grupės asmenų pareigos, vardai, pavardės, tačiau, teismo vertinimu, eiliniam skaitytojui buvo paskleidžiama žinia, kad teisėsaugos institucijos šalyje valdomos paslaptingos grupės asmenų, kurie savo pareigines funkcijas atlieka nusikalstamai. Tokios formuluotės, kaip „pasirūpindavo vangia prokurorų priežiūra“, „pareiga buvo apsaugoti klientus nuo per didelio ikiteisminio tyrimo pareigūnų uolumo“, teismo vertinimu, leido aiškiai suprasti apie atitinkamų pareigūnų netinkamą, o galbūt ir nusikalstamą, pareigų atlikimą. Nurodyto pobūdžio formuluotės, teismo vertinimu, negalėjo būti vertinamos, kaip nuomonė ar leidžiama kritika, nes bet kurio asmens kaltinimas nusikalstama veika, nesant tam objektyvių duomenų, sukelia neigiamus padarinius asmens garbei ir orumui, nepaisant to, ar jis yra, ar nėra viešasis asmuo. Teismas nustatė, kad buvo pateikta 16 straipsnio komentarų, pagal pateiktus duomenis padaryta išvada, kad jų buvo 201 ir daugiau. Iš pateiktų komentarų tik du susiję su ieškovu S. L., t. y. vienam komentare įkeltas S. L. gyvenimo aprašymas, o kitas komentatorius įsivardinęs „R. padėjėjas“ rašė: „Norėčiau grįžti prie pirminės temos – BBL ir ko R. kaip žurnalistė nepasakė iki galo. Visiems norėčiaus pasakyti, jog BBL – tai p. B., p. B., p. L.“. Su V. B. susijęs tik vienas komentaras. Kiti straipsnio komentatoriai spėliojo ir kitas galimas pavardes, kurių pavardės prasideda nurodytomis raidėmis, nurodydami, kad tai galbūt: L., B., B., L., B., L. ir t. t. Taigi šiuo atveju straipsnio komentatoriai pagal pateiktus duomenis identifikavo ir kitus asmenis, o pagal nuomonių įvairovę, tikėtina, kad tiesiog atsitiktinai spėliojo jų pavardes, todėl spręsti, kad straipsnio komentatoriai identifikavo ieškovus, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad pagal straipsnyje pateiktas formuluotes, nors ir galima buvo nuspėti apie konkrečias funkcijas atliekančius konkrečius pareigūnus, tačiau tai negalėtų padaryti eilinis skaitytojas, nes norint tiksliai identifikuoti, kokios teisėsaugos įstaigos pareigūnas, kokias kontrolės funkcijas atlieka, reikia turėti tam tikrų žinių. Teismas nurodė, kad ieškovas S. L. ir ieškovas V. B. pažymėjo, kad juos pagal ginčo straipsnį atpažino jų kolegos, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str., 41 str., LR CK 2.24 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai S. L. ir V. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, remdamasis vieninteliu argumentu, kad ieškovai neįrodė fakto dėl paskleistos straipsnyje žinios, leidžiančios juos identifikuoti be pašalinio poveikio. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo fakto, jog paskleisti duomenys buvo apie ieškovus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikti argumentai patvirtina, kad atsakovo paskelbti teiginiai buvo apie ieškovus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pats atsakovas patvirtino, jog ginčo teiginiai yra būtent apie ieškovus, tačiau nutarė, kad ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas prielaida, kuri neparemta jokiais įrodymais, pažeidžiant LR CPK 263 str. 1 d. ir 2 d. bei nukrypstant nuo formuojamos praktikos. Ieškovai teigė, kad įrodė, jog ginčo teiginiuose paskleisti duomenys yra būtent apie juos. Šio fakto neginčijo atsakovas ir byloje nėra jokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų (LR CK 2.24 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos sprendimą iš dalies ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad neginčijo duomenų paskleidimo fakto, taip pat kad tie faktai buvo apie ieškovus bei, kad buvo paskleisti duomenys, o ne nuomonė. Aplinkybė, kad straipsnyje paskleista žinia leidžia juos identifikuoti be pašalinio poveikio, teismo metu nebuvo nagrinėta. Nors galutinis sprendimas tenkino UAB „Lietuvos žinios“, tačiau atsakovas pažymi, kad, neišnagrinėjus ieškovų identifikavimo problemos, neatskleista bylos esmė. Liko neatsakytas klausimas, dėl kokių asmenų buvo atliekamas žurnalistinis tyrimas ir apie kokius asmenis paskleisti duomenys, kurie galimai yra neteisingi ir žemina asmenų garbę ir orumą (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str., LR CK 2.24 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma:
a) žinių paskleidimo faktas;
b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą;
c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą;
d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Vienas iš kriterijų, sudarančių pagrindą ginti ieškovo garbę ir orumą, turėtų būti faktas, jog visa ši informacija yra apie ieškovo asmenį ir žemina jo garbę ir orumą. Tai galėtų būti klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį privačiame ir viešajame gyvenime, nesąžiningą veiklą ir t.t. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dėl ieškovų ginčijamų teiginių nėra šių faktų visumos, nes ieškovai neįrodė, kad ginčijami teiginiai yra apie ieškovus. Tai, kad straipsnio skaitytojų 2 komentaruose buvo nurodytos ieškovo S. L. ir 1 komentare – ieškovo V. B. pavardės, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijami teiginiai yra apie ieškovus ir nesudaro teisinio pagrindo taikyti fizinių asmenų garbės ir orumo gynimą. Tai, kad atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos sprendimą iš dalies ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad neatskleista bylos esmė, dėl kokių asmenų buvo atliekamas žurnalistinis tyrimas ir apie kokius asmenis paskleisti duomenys, kurie galimai yra neteisingi ir žemina jų garbę ir orumą, savaime nereiškia, kad galima dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą, pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams nėra priskirta funkcija atlikti papildomą žurnalistinį tyrimą ir ginti ieškovų ginčijamuose teiginiuose neįvardintų konkrečių asmenų garbę ir orumą, nes kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas šios kategorijos bylose nėra nustatęs aktyvaus teismo vaidmens.
Tai, kad apeliantams nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal LR CPK 270 str. ir nėra nustatyti absoliutūs šio sprendimo negaliojimo pagrindai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, vertinant, ar buvo pažeisti ieškovų garbė ir orumas, pateikti išsamiai ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovų ginčijamais teiginiai pažemino ieškovų garbę ir orumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų ginčijamuose teiginiuose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį, nes ieškovai neįrodė, kad paskleistos žinios yra apie ieškovus. Ta aplinkybė, kad ieškovai subjektyviai vertino ginčijamus teiginius ir išreiškė savo samprotavimus, kad ginčijami teiginiai yra susiję su ieškovais, savaime neįrodo faktinių aplinkybių dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčijami teiginiai, dėl kurių ieškovai pareiškė ieškinį, nepažeidė ieškovų garbės ir orumo, nes juose nėra faktų apie ieškovus.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi principo procese, nes bylos dalyviams nebuvo apribota teisė į apeliaciją ir neužkirstas kelias apeliantams pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (LR CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijamuose teiginiuose nurodyti faktai nesukelia teisinių pasekmių ieškovams, nes ginčijami teiginiai nėra apie ieškovus, todėl, neįrodžius fakto, kad ginčo teiginiai yra apie ieškovus, nėra galimybės ginti ieškovų garbę ir orumą. Byloje nėra duomenų, kad apie ieškovus buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, pažeminusios ieškovų garbę ir orumą, todėl nenustačius ieškovų teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo taikyti teisminę gynybą ir tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (LR CK 1.5 str., 1.114 str. 1 d., 2.24 str.; CPK 93 str., 98 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą nepakeistą.