Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus skundą dėl 2009 m. gegužės 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės prokuratūroje 2008-11-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal VSDFV Utenos skyriaus 2008-11-03 pranešimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 2 d..

2009-04-20 nutarimu Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. D. nutraukė šį ikiteisminį tyrimą. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) iki VSDFV įspėjimo buvo nemoki, todėl baudžiamoji atsakomybė už BK 219 str. 2 d. numatytą nusikaltimą yra negalima, tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius vienerių metų laikotarpyje, būdamas baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, ir turėdamas realią galimybę laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2008-10-19 sumokėti dalį- 7069,08 Lt- įmokų, jų nesumokėjo, todėl padarė pakartotinį administracinį teisės pažeidimą ir trauktinas administracinėn atsakomybėn. Taip pat, prokuroras pažymėjo, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos tyrimą tikslinga pradėti ir atlikti tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymius.

Šį sprendimą VSDFV Utenos skyrius apskundė Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Pastarasis 2009-05-07 nutarimu skundą atmetė, palikdamas galioti 2009-04-20 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama nutartimi pareiškėjų skundas dėl prokurorų nutarimų atmestas nurodant, jog apylinkės prokuratūros prokurorai nutarimuose išsamiai pasisakė, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. veikoje nėra BK 219 str. 1 d. sudėties požymių bei pažymėjo, kad įmonės ar savininko nemokumas, be teisminio įmonės pripažinimo nemokia ir neteisminio pasiskelbimo apie negalėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus, gali būti nustatytas ir ikiteisminio tyrimo įstaigų.

Skunde teigiama, kad tiek prokurorų, tiek teismo sprendimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, kadangi buvo netinkamai išaiškinta ir pritaikyta BK 219 str. dispozicija, netinkamai ir nepilnai ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, todėl nepagrįstai ikiteisminis tyrimas dėl A. G. padarytos veikos nutrauktas, kadangi byloje nebuvo nustatyta, jog A. G. būtų ėmęsis visų priemonių, kad išvengti nusikalstamos veikos padarymo per jam nustatytą terminą. Pareiškėjo nuomone, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008-10-09 priminime nustatytu terminu turėjo galimybę sumokėti 7069,08 LT valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau to sąmoningai nepadarė siekdama neteisėtai sumažinti ir išvengti įstatymu nustatytos prievolės. Be to, tariamo nemokumo akivaizdoje nemažino veiklos sąnaudų, nusikaltimo padarymo metu nesikreipė į kredito įstaigas paskolos, kad sumokėti VSD įmokas, tačiau direktoriaus vadovaujama įmonė nustato direktoriui tokį atlyginimą ir pagal įstatymą gauna socialinę išmoką – tėvystės pašalpą, apskaičiuotą nuo nesumokėtų įmokų sumos.

Skunde taip pat nurodoma, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo nesilaikoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, kadangi aplinkybę, ar mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo mokus, turi aiškintis teismas, o ne prokuratūra.

Be to, skunde pažymima, kad netinkamai buvo taikytas BK 212 str., kadangi tyrimo metu buvo formalizuota visa BK 219 str. 2 d. sudėtis visa apimtimi, tačiau tyrimas nutrauktas konstatuojant, kad A. G. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, o tuo pačiu ir 213 str. nuostatos, kur sakoma, kad tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų negali būti nutrauktas, jei šiomis veikomis yra padaryta žala ir pareikštas ieškinys. Nors VSDFV Utenos skyrius ieškinio nepareiškė, bet toks ieškinys 91585,98 Lt sumai dėl A. G. nusikalstamų veikų ruošiamas, kadangi ieškinį galima pareikšti bet kurioje proceso stadijoje, tačiau iki įrodymų teisminio tyrimo pradžios.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą, iš kurios matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami atitinkami procesiniai veiksmai: apklausti liudytojai, išreikalauti ir apžiūrėti tyrimui reikšmingi buhalteriniai dokumentai, gauta informacija iš bankų apie UAB (duomenys neskelbtini) turimas sąskaitas, atliktas bendrovės ūkinės-finansinės veiklos tyrimas, apklaustas įtariamuoju A. G., atlikti kiti veiksmai, kuriais buvo siekiama ištirti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dalyje dėl pareiškėjo skundo atliktas išsamiai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įvertinti pilnai ir dėl to padarytos teisingos išvados.

Sutinkamai su BPK 2 str. prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 212 str. 2 p. nurodyta, kad nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai yra išnaudojamos visos galimybės surinkti įtariamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus.

Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad tyrimą kontroliavęs Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras ir Utenos rajono Finansinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai atliko visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekdami išsiaiškinti ir savo kompetencijos ribose teisiškai įvertinti VSDFV Utenos skyriaus pareiškime nurodytas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. G. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pateikęs nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą, laiku nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų mokesčių, po to, kai valstybės įgaliota institucija – VSDFV Utenos skyrius priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Tuo pagrindu buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) po VSDFV Utenos skyriaus 2008-10-09 priminimo Nr. (5.70) R6-1079 pateikimo, laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2008-10-19 turėjo galimybę sumokėti tik nedidelę dalį- 7069,08 Lt valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo suma, t.y. buvo nemoki (t. 2, b. l. 13-14). Pagal BK 219 str. dispoziciją įstatymo leidėjas baudžiamosios atsakomybės kilimo už mokesčių nesumokėjimą nesieja su mokesčio mokėtojo mokumu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje teismų praktikoje yra pasakyta, kad privaloma išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, priešingu atveju, baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti keliamas. Remdamasis specialisto išvada bei suformuota teismų praktika, prokuroras priėmė visiškai pagrįstą nutarimą ikiteisminį tyrimą A. G. atžvilgiu pagal BK 219 str. 2 d. nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog prokuroras netinkamai aiškino ir taikė BK 219 str. nuostatas bei, kad ne prokuroras, o teismai turi aiškintis, ar mokesčių mokėtojas buvo mokus. Pažymėtina, kad pareiškėjas akivaizdžiai neteisingai interpretuoja, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimai yra skirti išimtinai teismams ir juos taikyti gali tik teismas. Prokuroras, baigęs ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą į teismą perduoda siekdamas, kad patrauktas baudžiamojon atsakomybėn asmuo būtų pripažintas kaltu, t.y. prokuroras perduoda bylą teismui tik būdamas įsitikinęs, kad patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens veikoje yra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo sudėtis. Todėl prokuroras taip pat privalo vadovautis Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika. Šiuo konkrečiu atveju teismas turi teisę, bet neprivalo aiškintis, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas - prokuroras - turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir tuo pagrindu surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui, arba, esant bent vienam iš 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi, šiuo atveju prokuroras ne tik galėjo, bet ir privalėjo išsiaiškinti, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę po priminimo sumokėti VSD įmokų įsiskolinimą. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, laiko teisinga prokuroro išvadą, kad tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina VSDFV Utenos skyriaus skunde nurodytų aplinkybių ir nesuteikia jokio pagrindo teigti, jog A. G. būtų piktybiškai vengęs sumokėti priskaičiuotas privalomas draudimo įmokas.

Kad sprendimai šioje dalyje nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo teisingi, patvirtina ir faktas, kad A. G. 2009-06-11 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu už tai, kad turėdamas realią galimybę laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2008-10-19 sumokėti dalį - 7069,08 Lt - įmokų, jų nesumokėjo pagal LR ATPK 188⁶ str. 2 d. nubaustas.

Be to, visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą netinkamai pritaikyta BPK 213 str. nuostata. Šiame įstatyme numatytomis sąlygomis prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą tik dėl to, kad procesas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų vyktų greičiau. Tuo tarpu skundžiami sprendimai priimti visiškai kitu pagrindu ir BPK 213 str. nuostatos nebuvo ir negalėjo būti taikomos.

Skundžiami sprendimai neatima galimybės iš VSDFV Utenos skyriaus savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka pareiškiant ieškinį teisme.

Taigi, Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir po jo sekę kiti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis šiomis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį.

Nutartis neskundžiama.