Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Vasiukevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. T. ieškinį atsakovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9. Atsakovė A. M. į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 130 str. nustatyta tvarka), byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra susilaukę sūnaus A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis (1 t., el. b. l. 46). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-33734-96/2014, priteisė iš vaiko tėvo H. T. nepilnamečio sūnaus A. T. išlaikymui, po 144,85 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės bei 4 778,73 Eur (16 500,00) Lt išlaikymo įsiskolinimo, pavedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai A. M. (1 t., el. b. l. 72–75). Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas de facto gyvena su jo motina A. M., todėl konstatavo, kad yra pagrindas iš vaiko tėvo H. T. priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

11. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo advokato ir Tarnybos atstovės paaiškinimų, ieškovo į bylą pateiktų foto nuotraukų nustatyta, jog nepilnametis šalių vaikas A. T. nuo 2018 m. rudens iki šiol gyvena su ieškovu Jungtinėj Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. A. T. registruotas gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 38–40), o nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), taip pat lanko futbolo treniruotes (1 t., el. b. l. 54–64; 2 t., el. b. l. 16–28). Iš byloje pateikto 2020 m. sausio 23 d. mokyklos (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, jog minėtos mokyklos atstovai lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė esant tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir vystytis, pažymėjo, jog A. T. mokymosi rezultatai atitinka mokinių pažangumo vidurkį šalies mastu, taip pat nurodė, jog mokinio sportinė veikla pranoksta lūkesčius.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus m. VTAS vedėjo 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A15-225-(2.1.4.-AD15)/17 A. M. šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus sąrašą (1 t., el. b. l. 164). Byloje esantys ieškovo bei Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovei A. M. buvo teiktos socialinės priežiūros paslaugos, nuolat lankytasi jos gyvenamojoje vietoje, bendrauta su nepilnamečio A. T. mokymosi įstaiga, VšĮ Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine, kitomis susijusiomis įstaigomis, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti (1 t., el. b. l. 13–37, 92–120, 137–163, 165–170). 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas pateikė Tarnybai prašymą dėl sūnaus paėmimo iš nesaugių sąlygų (1 t., el. b. l. 91). Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto Nr. 3NA-38 Pagrindu Tarnybos atstovai nepilnametį A. T. paėmė iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendino jį pas vaiko tetą J. G. (1 t., el. b. l. 135–136). 2018 m. rugpjūčio 23 d. Tarnybos atstovai užpildė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. 3GL- 545, kurios pagrindu nustatė nepilnamečiui vaikui A. T. pirmą grėsmės lygį (1 t., el. b. l. 122–134), o 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovui pagal įstatymą aktu nepilnametis A. T. buvo perduotas tėvui H. T. (1 t., el. b. l. 121).

13. Teismo pavedimu, Tarnybos atstovai 2020 m. sausio 21 d. lankėsi atsakovės A. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau namuose nieko nerado, pašto dėžutėje 2 kartus buvo paliktas pranešimas susisiekti, tačiau atsakovė nesusisiekė (2020 m. vasario 26 d. Aktas Nr. 1TSD-587; 2 t., el. b. l. 60). Iš teismui pateiktos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2020 m. sausio 9 d. pažymos Nr. KB-375 matyti, jog atsakovė 4 kartus buvo gydyta šioje ligoninėje (2 t., el. b. l. 59).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).

15. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus A. T. gyvenamoji vieta su atsakove teismo sprendimu ir nebuvo nustatyta, tačiau įvertinus tai, jog teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, o atsakovei buvo pavesta uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui skirtas lėšas, t. y. teismui konstatavus, kad vaikas de facto gyvena su motina, šalių ginčui taikytina CK 3.174 straipsnio 4 dalis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių šalių sūnaus A. T. gyvenamoji vieta būtų keistina. Nustačius tai, kad atsakovei tinkamai neužtikrinant nepilnamečio sūnaus interesų, vaikas buvo perduotas tėvui ir vaikai pradėjus gyventi kartu su ieškovu, atsakovė faktiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, bendravimo su juo bei išlaikymo vaikui teikimo, nustačius, kad ieškovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio faktiškai rūpinasi sūnumi bei tinkamai užtikrina jo teisėtus interesus, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą pakeisti faktinę sūnaus gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas pakeisti šalių nepilnamečio vaiko A. T. gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje, tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko motina A. M. šiuo metu yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, išlaikymo ir rūpinimosi juo, t. y. faktiškai vaiku nesidomi ir nepalaiko ryšio su juo, teismo vertinimu tai, jog ieškovo ir jo sūnaus A. T. gyvenamoji vieta nustatytina tėvo gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje, vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeis, nes vaikas lanko savo gyvenamojoje vietoje mokyklą, būrelius, mokymosi rezultatai yra pakankamai geri, taip pat vaikas turi susiformavusius socialinius ryšius, su motina nori ir gali bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.

16. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Nustačius nepilnamečio A. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutinka, kad motina su sūnumi bendrautų be apribojimų, t. y. byloje nesant ginčo dėl atsakovės bendravimo su sūnumi teisės įgyvendinimo, konkreti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka, nesant būtinumui, nenustatytina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

18. Nustačius nepilnamečio A. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-33734-96/2014, priteisto iš H. T. išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. T. išieškojimas nuo sūnaus faktinio apsigyvenimo pas ieškovą dienos (2018 m. rugpjūčio 23 d.), nutraukiamas ir išlaikymas nepilnamečiam A. T. priteistinas iš skyrium gyvenančios motinos (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.).

19. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

20. Ieškovas ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių sąmatoje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 500,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: 200,00 Eur – maistui; 100,00 Eur – drabužiams, avalynei; 20,00 Eur – vaistams; 160,00 Eur – lavinimo ir mokymosi priemonėms; 20,00 Eur – higienos priemonėms. Teismo vertinimu, ieškovo apskaičiuota sūnaus išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio, atitinkanti vaiko realius poreikius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam A. T., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, t. y. ieškovas prašo nukrypti nuo lygiateisiškumo principo ir priteisti iš atsakovės mažesnę nei ieškovui tenkančią išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalį.

21. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovo paskaičiuoto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio neginčija. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrindė, o atsakovė nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

22. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo turto neturi (1 t., el. b. l. 5, 42). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota transporto priemonė Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 43-44). Iš ieškovo pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovo mėnesinės pajamos sudaro apie 2 842,42 svarų (1 t., el. b. l. 6–11, 47–53, 65–71). Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, tačiau verčiasi individualia veikla (1 t., el. b. l. 171; 2 t., el. b. l. 63). Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas iš individualios ar kitos veiklos, byloje nepateikta. Taip pat byloje nepateikta duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki (duomenų apie atsakovės įsipareigojimus, kitus išlaikytinius ir pan.), dėl ko ji negalėtų teikti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas tenkina ieškovo prašymą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisia iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. T., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 28 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str., 3.201 str. 1 d.). Vaikui išlaikyti priteistos sumos periodinėmis išmokomis indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.). Priteistų sumų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriamas ieškovas H. T.

24. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

25. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

26. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

27. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).

28. Nagrinėjamu atveju, remiantis objektyviais įrodymais, nustatyta, kad faktiškai vaikas su ieškovu gyvena nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Atsakovė šios aplinkybės neginčija, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad ji teikė vaikui išlaikymą šiuo laikotarpiu. Nors formaliai išlaikymas vaikui ieškovo nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu buvo priteistas iš paties ieškovo, o atsakovė valdė išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise, tai nereiškia, kad ji neturėjo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos teikti vaikui išlaikymą. Teismui nustačius, kad nuo 2018 m. spalio 1 mėn. atsakovė nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, sprendžiama, kad iš atsakovės priteistinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas.

29. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nuo 2018 m. spalio 1 d., vaikui gyvenant su ieškovu, teikė vaikui išlaikymą, taip pat nesant įrodymų kokias realias išlaidas ieškovas patyrė tenkindamas vaiko poreikius minėtu laikotarpiu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą, skaičiuojant po 144,85 Eur per mėnesį, t. y. po tokią sumą, kuri iš ieškovo teismo sprendimu buvo priteista nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo laikotarpiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės priteisiamas 850,41 Eur (144,85 x 5) + (144,85 / 31 x 27) dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimas už 5 mėnesius ir 27 dienas, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d., kai vaikas pradėjo gyventi su ieškovu, iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 28 d.), skaičiuojant po 144,85 Eur per mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

31. Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 83,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (1 t., el. b. l. 81) bei 8,56 Eur išlaidų už VĮ „Regitra“ pažymas (1 t., el. b. l. 45)-(CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Duomenų apie atsakovės bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas byloje nepateikta.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 d. 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 83,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.) Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 73,13 Eur (200 x 12) + 850,41) x 0,03 – 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

34. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 10,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 10,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.)..

35. Viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 83,74 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

36. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu H. T., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Nutraukti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-33734-96/2014, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išieškojimą iš tėvo H. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui – A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 850,41 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 41 ct) išlaikymo nepilnamečiam vaikui – A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo.

Paskirti ieškovą H. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui – A. T., a. k. (duomenys neskelbtini),priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo H. T., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 83,56 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 83,74 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 74 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.