- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-266-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00147-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal K. A. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 422 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 1 000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. gegužės 7 d., apie 01 val. 30 min., nakties metu, pagal požymius galimai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinės „Lukoil“, esančios adresu Dukstynos k., Vidiškių sen., Ukmergės r., teritoriją, o po to, kai pagal gautą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai atvyko į degalinę, kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes, K. A., kuris sėdėjo už automobilio vairo, vengė įstatymo nustatyta tvarka pasitikrinti blaivumą (neblaivumą).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. A. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojo sąvoka įstatyme apibrėžta esamuoju, o ne būtuoju laiku, kas reiškia, kad ANK 422 straipsnio 7 dalies prasme atsakomybės subjektas negali būti asmuo, kuris transporto priemonę vairavo praeityje. Nustatant, kada blaivumo patikrinimo veiksmai yra objektyvūs, būtina vertinti laiko tarpą, kuris prasideda momentu, kai asmuo nutraukia vairavimo veiksmus, ir baigiasi momentu, kai jo prašoma tikrinis neblaivumą. Tuo atveju, kai policijos pareigūnai stabdo važiuojančią transporto priemonę, aptariamas laikotarpis yra toks trumpas, kad nėra jokių abejonių dėl patikrinimo veiksmų objektyvumo, tačiau šis laikotarpis negali būti begalinis, kadangi vairuotojais besąlygiškai laikant ir praeityje vairavusius asmenis, galima prieiti išvados, kad vairuotojas yra net ir tas asmuo, kuris vairavo prieš parą, savaitę ar pan. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aptariamas laikotarpis truko 29 minutes. Apelianto nuomone, tai ganėtinai ilgas laiko tarpas, per kurį asmuo gali atlikti veiksmus, lemiančius jo tapimą neblaiviu, ką šiuo atveju ir darė K. A. – būdamas degalinėje, vartojo alkoholį. Apeliantas su policijos pareigūnais degalinės aikštelėje kontaktavo du kartus ir tik antrojo kontakto metu jo buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą. Administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai davė parodymus, jog nuo K. A. sklido alkoholio kvapas, tuo tarpu pirmą kontaktą su apeliantu turėję policijos pareigūnai tokių parodymų nedavė, kas, apelianto teigimu, tik patvirtina, kad alkoholis buvo vartotas tarp šių dviejų kontaktų. Jei pirmojo policijos atvykimo metu K. A. būtų atrodęs neblaivus, jau tada policija jo būtų paprašiusi pasitikrinti neblaivumą. Aplinkybė, kad nuo apelianto sklido alkoholio kvapas, nepatvirtina, kad jis buvo neblaivus jau atvažiavęs į degalinę, kadangi alkoholio kvapas gali sklisti ne iš burnos, o nuo drabužių ir pan. KET nėra įtvirtina pareiga nevartoti alkoholio kokį nors laiką baigus vairuoti transporto priemonę, t. y. K. A. turėjo teisę vartoti alkoholį, baigęs vairuoti transporto priemonę. Taigi, apelianto nuomone, jis yra netinkamas subjektas ANK 422 straipsnio 7 dalies kontekste.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas prašo K. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad K. A. turėjo suvokti, kad jo veiksmai savo pobūdžiu yra pavojingi eismo saugumui ir kelia didelį visuomenės nepasitenkinimą. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime laikomasi nuomonės, kad tai apelianto pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
K. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, teismas, spręsdamas dėl K. A. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvykio vietoje pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus, peržiūrėjo vaizdo įrašą, išreikalavo papildomus duomenis, kuriuos ištyrė teismo posėdžio metu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. A. kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliacinio skundo ribose, iš naujo nevertindamas visų surinktų įrodymų.
ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte numatyta, kad vairuotojas tai yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. K. A. kaip vairuotojas nubaustas už neblaivumo patikrinimo vengimą.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateiktas vairuotojo sąvokos aiškinimas yra subjektyvus įstatymo interpretavimas K. A. palankia linkme, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 7 d., 00 val. 26 min., K. A. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, teigdamas, kad jį prieš valandą sumušė trys draugės pažįstami (b. l. 61). Išklausius šio pokalbio garso įrašą, matyti, kad K. A. negalėjo nurodyti, kur randasi (nei kaimo, nei gatvės), taip pat negalėjo nurodyti ir savo automobilio, kuriame laukė policijos pareigūnų, valstybinio numerio, o antrą kartą paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą vartojo necenzūrinius žodžius, reiškė nepasitenkinimą. Pagal šį iškvietimą vykę policijos pareigūnai nurodė, kad tai buvo konfliktas išgertuvių metu, K. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, negalėjo paaiškinti, kur gyvena jo draugė, griuvinėjo, jis buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, paprašytas automobilio nevairuoti (b. l. 3, 42, 56). Apklausiamas teismo posėdžio metu, K. A. neneigė, kad pas draugę, pas kurią jis buvo svečiuose, buvo vartojamas alkoholis, nurodė ten išgėręs šampano taurę (b. l. 56). Tai reiškia, kad apeliantas pats pripažino alkoholio vartojimo faktą, tačiau jo parodymai dėl išgerto alkoholio kiekio, atsižvelgiant į išorinius neblaivumo požymius, laikytini nepatikimais. Iš šių aplinkybių visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad jau apie 1 val. K. A. buvo neblaivus.
2017 m. gegužės 7 d., 01 val. 59 min., buvo gautas pranešimas, kad „Statoil“ degalinėje, esančioje automagistralėje A2 „Vilnius – Panevėžys“, vaikšto basas vaikinas krauju išteptais marškiniais, kuris skambučio metu sėdi automobilyje „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). Atvykus policijos pareigūnams nustatyta, kad tai K. A.. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai parodė, kad K. A. sėdėjo automobilio „Opel Astra“ vairuotojo vietoje, buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo agresyviai nusiteikęs, į klausimus neatsakinėjo, elgėsi įžūliai, paprašytas pasitikrinti neblaivumą, tai daryti atsisakė, pristatytas į policijos komisariatą, taip pat kategoriškai atsisakė šios procedūros (b. l. 2, 55). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, daryto degalinės „Lukoil“, esančios adresu esančios adresu Dukstynos k., Vidiškių sen., Ukmergės r., vaizdo stebėjimo kameromis, matyti, kad basas vyras, atitinkantis K. A. apibūdinimą pranešime Bendrajam pagalbos centrui, išlipa iš atvažiavusio automobilio vairuotojo vietos, daugiau niekas iš automobilio neišlipa. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuo minėto automobilio atvykimo į degalinės teritoriją iki policijos pareigūnų automobilio atvykimo į degalinės teritoriją praeina 9 minutės, iki pakartotinio policijos pareigūnų atvykimo į degalinės teritoriją ir policijos pareigūnų priėjimo prie minėto automobilio praeina 29 minutės (b. l. 13). Taigi, nepaisant to, kad nuo vairavimo fakto iki policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą buvo praėję apie 30 minučių, K. A. neprarado vairuotojo statuso, nes transporto priemonę jis akivaizdžiai vairavo. Kadangi policijos pareigūnai tą naktį jau buvo susidūrę su K. A., kuris jiems jau prieš dvi valandas atrodė neblaivus, šis spėjimas pasitvirtino ir atvykus į degalinę, be to, degalinės teritorijoje K. A. vaikščiojo basas, jo marškiniai buvo ištepti galimai krauju, jis sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, o vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuota, kaip jis atvažiuoja į degalinės teritoriją, policijos pareigūnai pagrįstai pareikalavo pastarojo pasitikrinti neblaivumą. Asmeniui vengiant atlikti šią pareigą, jam pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, už ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį nubaudė.
Pažymėtina, kad K. A. nėra nubaustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, todėl jo kaltei nustatyti neturi reikšmės tai, kiek alkoholio jis buvo išgėręs iki vairavimo ir kiek išgėrė, jau būdamas degalinėje. Nepaisant išgerto alkoholio kiekio, jis nevykdė Kelių eismo taisyklių 17 punkto nuostatų - policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus.
Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl patirto streso alkoholį K. A. vartojo po pirmojo kontakto su policijos pareigūnais, vertinami kritiškai. Kaip jau minėta, aptartų aplinkybių visumą leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jau apie 1 val., kai policijos pareigūnai buvo atvykę pagal jo paties iškvietimą į Žeimių kaimą, apeliantas buvo neblaivus, neblaivus jis pasirodė ir degalinės lankytojams (b. l. 55). Taip pat, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ir pirmajame ekipaže buvę policijos pareigūnai nurodė pastebėję akivaizdžius K. A. neblaivumo požymius (b. l. 55), todėl neblaivumo patikrinimui iškvietė antrą patrulių ekipažą, kuris taip pat padarė tokias pačias išvadas apie apelianto būseną. Pažymėtina, kad sklindantis alkoholio kvapas buvo tik vienas iš apeliantui nustatytų neblaivumo požymių, jis taip pat nerišliai kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo agresyviai nusiteikęs, neatsakinėjo į klausimus, elgėsi įžūliai. Be to, nelogišku laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad toks stiprus alkoholio kvapas sklido nuo K. A. drabužių.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o K. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. A. apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.