- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-5-123/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- V. Š., V. B.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- D. M.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.25pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-5-123/2008
Teisėja E. Kiaurakytė Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.1; 73.2.5.5; 121.25 (S)
2008 m. rugsėjo 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant R. Čižauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui H. Mackevičiui, atsakovės atstovui G. Tunkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š. ir V. B. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui D. M. dėl autoįvykio pripažinimo draudžiamuoju, žalos atlyginimo ir V. Š. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami 2005-06-03 eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išieškoti iš atsakovo ieškovui V. B. 38 589 Lt, V. Š. – 12 000 Lt.
Nurodė, kad 2005-06-30 kelyje Klaipėda–Triušeliai–Kretinga įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Į autoįvykį buvo iškviesta policija, V. B. buvo pripažintas autoįvykio kaltininku, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskirta nuobauda. V. B. automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas KASKO draudimo sutartimi atsakovo bendrovėje.
Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo sumą ir nepripažino įvykio draudžiamuoju, nes, jo nuomone, automobilių sugadinimai neatitinka įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-12-22 sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad autotransporto priemonės sugadintos 2005-06-30 autoįvykio metu ir dėl to nėra pagrindo įvykį laikyti draudžiamuoju.
Šalies argumentai
Apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jų ieškinį.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįvertinęs visų bylos aplinkybių, todėl jis yra neteisingas, neteisėtas ir naikintinas.
Teismas turėjo įvertinti ne tik ekspertų išvadas, bet ir tuos įrodymus, kurie turi didesnę įrodomąją galią – policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykių schemą bei liudytojų parodymus.
Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad avarinė situacija susiklostė tyčia, nes tokius teiginius paneigia byloje ištirtos aplinkybės, o atsakovo įrodymai yra išvestiniai.
Automobilių vairuotojai nebuvo pažįstami iki autoįvykio, todėl atsakovo motyvas, kad avarinė situacija nenatūraliai susiklosčiusi, yra nepagrįstas, nes teigti, kad apgadinti du automobiliai tyčia, būtų nelogiška, juolab kad dėl sukeltos avarijos kaltu pripažintas V. B. buvo nubaustas administracine nuobauda.
Atsakovas nenori išmokėti žalos atlyginimo, todėl nesant pakankamo pagrindo įvykio nepripažįsta draudžiamuoju.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini šiais motyvais.
2005-06-30 įvyko autoįvykis ir buvo sugadinti du automobiliai, ieškovai reikalauja žalos atlyginimo, nes automobilis draustas.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, įvertinti šio autoįvykio kilimo priežastis ir automobilių kontaktavimą, eismo įvykio eigą, gedimų ryšį, buvo atliktos trys ekspertizės. Ekspertizes atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, kurių kompetencija abejoti nėra pagrindo.
Apibendrinant visų trijų atliktų ekspertizių išvadas (b. l. 8-16, 113-122) galima teigti, kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima suderinamų tarpusavyje automobilių sugadinimus vienareikšmiškai susieti su 2000-06-03 įvykiu. V. B. automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas pas atsakovą KASKO draudimo sutartimi, draudimo suma 50 526 Lt, todėl jis prašė išmokėti draudimo sumą ir įvykį laikyti draudžiamuoju.
Atsakovas, remdamasis ekspertų išvadomis, įvykio nepripažino draudžiamuoju, todėl remiantis LR DĮ 82 str. draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos, nes neįsitikino draudžiamojo įvykio būvimu.
Apeliantai teigia, kad inscenizuoti autoįvykį nebuvo jokio pagrindo ir būtų nelogiška automobilius specialiai sudaužyti. Teismas, vertindamas įrodymus, pirmiausia turėjo remtis oficialiais policijos pareigūnų surašytais dokumentais, nes jie pirmieji užfiksavo eismo įvykį ir jų protokolas turėtų būti laikomas svarbesniu įrodymu nei ekspertų išvados. Ieškovai elgėsi kaip priklauso įvykus avarijai ir nesiekė be pagrindo gauti draudimo išmoką. Tačiau sutikti su tokiais motyvais negalima, nes teismas, tirdamas įrodymus, patikrina visų rašytinių įrodymų sąsajumą, leistinumą ir įrodomąją reikšmę (CPK 249 str., 250 str.) ir vertina įrodymų visetą. Be to, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas ekspertų išvadas įvertino pagal savo įsitikinimą, pagrįstą bylos aplinkybių ir visų įrodymų ištyrimą, teismas vertino ir šalių paaiškinimus bei policijos pareigūnų užfiksuotą įvykio eigą, ištirtų įrodymų visetas ir leido padaryti išvadą, kad automobilių sugadinimai nesusiję su ieškovų nurodytu eismo įvykiu, o apeliantų motyvas, kad atliekant ekspertizę buvo naudojama kompiuterinė programa, kuri neleido sumodeliuoti visų įvykio aplinkybių, yra tik prielaida.
Tiek draudikas, tiek draudėjas turi teisę ginti ir įrodyti pagrindą draudimo išmokai gauti ir draudžiamojo įvykio būvimą, o šiuo atveju teismas teisingai konstatavo, kad ieškovai to neįrodė, todėl pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 7.12.5 p. išmokėti išmoką nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.