Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė Daiva Prunskienė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė Daiva Prunskienė, persiųsdama skundą nagrinėti teismui, 2025 m. liepos 17 d. patvarkymu skolininko skundo netenkino. Antstolė patvarkyme nurodo, kad skolininkui V. L. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas galutinės mokėtinos baudos dydis – 118 MGL (15 340 Lt) 4 442,78 Eur. Skolininkas jam paskirtos baudos nesumokėjo, todėl 2011 m. rugpjūčio 10 d. dėl minėtos baudos išieškojimo buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 13 d. Termino pradėti vykdyti skolininko atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį pabaiga – 2014 m. gegužės 13 d. Vykdomasis raštas antstolei pateiktas, nepraleidus nuosprendžio vykdymo senaties termino, todėl turi būti vykdomas. Aplinkybė, kad paskirta bauda iki šiol nėra pilnai išieškota, neduoda pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi įstatymas nenustato pradėto vykdyti nuosprendžio įvykdymo pabaigos termino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kons ta tuoja:

5. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

6. Byloje nustatyta, kad antstolės Daivos Prunskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbiami) dėl 4 442,77 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą šio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 ir 2 dalį, 24 straipsnio 5 ir 6 dalį ir jam paskirta bauda, pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 13 d. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. L. per teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjus piniginės baudos, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl nuosprendžiu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas antstolei ir jos priimtas vykdyti 2011 m. rugpjūčio 19 d.

7. Skunde pareiškėjas nurodo, kad kriminalinės baudos senatis yra penkeri metai, todėl antstolės prašė vykdomąją bylą nutraukti. Antstolė su tuo nesutiko ir nurodė, kad vykdomasis raštas pateiktas nepraleidus senaties termino, todėl turi būti vykdomas. Neišieškota baudos dalis nėra pagrindas nutraukti bylą, nes įstatymas nenustato vykdymo pabaigos termino.

8. CPK 584 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdytini yra teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai, o vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, kuriuos ir išduoda teismai tam, kad būtų vykdomi jų priimti sprendimai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įsiteisėję teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo nuosprendis yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

9. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis CPK 584 straipsniu pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus įstatyme įtvirtinto vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal šio straipsnio trečiąją dalį, terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų institucijų ar pareigūnų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Pateikimo vykdyti senaties termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 16 punktas).

10. Vykdomasis raštas, išduotas apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, gali būti pateiktas vykdyti per 5 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jei iki to laiko nėra suėjęs BK 96 straipsnyje įtvirtintas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, o tuo atveju, kai taikytinas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas yra trumpesnis nei 5 metai, – per atitinkamą (trumpesnį) apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-71-823/2025).

11. Pagal BK 96 straipsnį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 96 straipsnio 4 dalis). Be to, pažymėtina, kad BK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis teismo nuosprendis.

12. Apkaltinamuoju Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu V. L. buvo paskirta bausmė - bauda. Taigi, pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 b punktą, nagrinėjamu atveju taikytinas 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Byloje nustatyta, kad nuosprendis buvo pradėtas vykdyti šio termino nepažeidus (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo atveju, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra praleista, nes nuosprendis pateiktas vykdymui ir pradėtas vykdyti laiku, nepraleidus termino.

13. Analizuojant vykdomosios bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolė būtų praleidusi trijų metų terminą, neatlikdama jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi nuosekliai ir reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai, t. y. pateikiamos užklausos bankams, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, antstolių informacinei sistemai, priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl skolos išieškojimo, areštuotos lėšos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko V. L. nesąžiningumo ir vengimo vykdyti nuosprendį – vengimo sumokėti paskirtą baudą, vengimo domėtis vykdymo proceso eiga bei nenoro bendradarbiauti su antstole, o ne dėl antstolės neveikimo. Be to, visos pagal skolininko turtinę padėtį įmanomos priverstinio vykdymo priemonės skolininkui antstolio buvo pritaikytos ir iki šios dienos nėra panaikintos, tačiau bauda dar nėra išieškota. Teismas taip pat pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties.

14. Apibendrinant ir vertinant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino taikymą nuosprendžio vykdymo išieškojimo veiksmų ir pareiškėjo elgesio aspektu, teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolė atliko periodiškai, nuolat, ir nepraėjus trejiems metams tarp atskirų vykdymo veiksmų, todėl, įvertinus pareiškėjo elgesį, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko veiksmų, taikyti senaties terminą vykdymo procese nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pagrindų, numatytų CPK 629 straipsnio 1 dalyje antstoliui vykdomąją bylą nutraukti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.