Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-363-784/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-29
Bylos Nr.
1-363-784/2009
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00552-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Civilinis ieškovas
J.
Nukentėjusysis
S. S.
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Baudžiamoji byla Nr. 1-363-784/2009Proceso Nr. 1-13-1-00552-2009-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.4.2., 1.2.14.1.2.2, 1.2.14.3.1
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Galinai Levickienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčuk, Aleksandrui Dubauskui,nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui J. D.,nukentėjusiajam S. S.,vertėjai Irenai Volkovienei,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1993-05-03 pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 146 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 1994-07-25 - pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 1998-04-27 - pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 2000-12-11 - pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 2004-02-11 - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 2005-11-28 - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 2008-07-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi remiantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 1 mėn. ir 21 d. laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį bei L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1990-03-02 pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 250 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnio 2 dalį, 1993-11-04 - pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį 1996-05-29 - pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, 2002-10-25 - pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. Z. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą:

jis 2009-02-11 laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.00 val. Savanorių pr.15A, Vilniuje, iš AB „Swedbankas“ patalpų pavogė V. M. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „DEL INSPIRON Turion 64XTL50“ 2899 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 2899 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis D. V. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-03-01 apie 15.00 val. įėjo pro neužrakintas duris į S. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įsibrovė į patalpą, bei iš kambario spintos pagrobė S. S. striukę, 100 Lt vertės, ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam S. S. priklausančius daiktus: DVD grotuvą, 250 Lt vertės, du arbatinukus, vieno vertė 30 Lt, bendrai už 60 Lt, arbatą, 2.99 Lt vertės, klijus, 20 Lt vertės, tačiau dalyje dėl pastarojo, bendros 332.99 Lt vertės turto, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo užkluptas J. D..

Be to, kaltinamieji D. V. ir L. Z., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:

jie, veikdami kartu, 2009-03-01 apie 15.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tuo metu kai į butą įėjo J. D., vengdami sulaikymo sudavė nukentėjusiajam J. D. rankomis smūgius į įvairias kūno dalis, ir, pargriovę ant grindų, sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, šių smurtinių veiksmų metu kilus sumanymui pagrobti nukentėjusiojo J. D. turtą ir pastarajam grumtynių metu nuo kaklo nukritus 300 Lt vertės sidabrinei grandinėlei, nukentėjusiajam lenkiantis grandinėlės pasiimti, L. Z., stovėdamas už nukentėjusiojo nugaros, spyrė nukentėjusiajam koja, o D. V. tuo pat metu paėmė minėtą grandinėlę. Po panaudoto fizinio smurto kaltinamieji apieškojo nukentėjusiojo piniginę. Šiais veiksmais kaltinamieji D. V. ir L. Z. padarė nukentėjusiajam J. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė nukentėjusiajam J. D. priklausantį 300 Lt vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. V. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir paaiškino, kad šių metų balandžio 28 d. jis su L. Z. šventė savo 40-metį. Kitą dieną, tai yra kovo 1 d., jis pasakė L. Z., kad asmuo pavarde P. yra jam skolingas apie 4 litus ir pakvietė L. Z. nueiti kartu pas P. atsiimti skolos. L. Z. pasikvietė eiti pas P. dėl kompanijos, nesakė jam, kad reikės muštis ar ką nors vogti. Žinojo, kad P. gyvena pas S. adresu (duomenys neskelbtini) ir jie kartu su L. Z. nuėjo ten. Ten yra porą kartų buvęs, kas tos patalpos šeimininkas ir kam ji priklauso nežino. Durys buvo uždarytos, bet atrakintos. Jis užėjo pirmas o L. Z. liko stovėti prie durų. Pamatė, kad kambaryje lovoje guli ne P.. Kambaryje stovėjo rūbų spinta, durelės buvo pradarytos, jis pamatė striukę ir ją paėmė. Paskui iš po televizoriaus paėmė DVD grotuvą, galėjo būti, kad dar paėmė ir kavos malimo aparatą, bet daugiau jokių daiktų neėmė. Daiktus padėjo ant lovos. Tuo metu į patalpą su virduliu užėjo J. D., pamatė, kad S. miega ir iš karto pasakė „tai ką čia pavogti norit“ ir norėjo išeiti, bet iš karto susimušė su L. Z.. L. Z. pasakė, „laikyk jį“ ir jie kartu atitempė J. D. į kambarį, įvyko grumtynės. J. D. jie neleido išeiti iš kambario, kad jis nepasišauktų savo draugų, nes suprato, kad patys gali gauti nuo jų. Per grumtynes J. D. kažkaip atsidūrė viršuje ant L. Z.. Atsimena, kad kelis kartus įspyrė J. D. į koją. Paskui jam pavyko atplėšti J. D. nuo L. Z. ir pasodinti ant lovos. Liepė jam ramintis ir tuo metu pamatė, kad jam nuo kaklo nukrito grandinėlė ir nučiuožė ant lovos. Iš karto tą grandinėlę ir pasiėmė. Dar J. D. turėjo rankoje piniginę ir jis liepė parodyti ją. Piniginę apžiūrėjo ir iš karto grąžino J. D., nieko iš jos nepaėmė. Paskui pamatė, kad ateina kiti J. D. draugai ir jie su L. Z. pabėgo. Jis pabėgo paėmęs grandinėlę ir apsivilkęs paimtą striukę. Kai parėjo namo, jis parodė L. Z. paimtą grandinėlę, šis pasakė, kad jis kvailai pasielgė, kam paėmė grandinėlę. Pavogtą striukę jis buvo užsivilkęs ant savo striukės, L. Z. apie ją nieko nesakė ir nerodė. Nežino, kam paėmė grandinėlę, ji jokios vertės neturi, gal netyčia paėmė, nieko negalvodamas, o gal dėl to, kad J. D. jam „užvažiavo“ į nosį. Supranta, kad kaltas, dėl padaryto gailisi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. Z. dėl nukentėjusiojo V. M. kompiuterio vagystės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų vasario 11 dieną su D. V. ėjo Savanorių prospektu. Beeidami pamatė du iš matymo pažįstamus vaikinus, kurie buvo D. V. skolingi šiek tiek pinigų. Jie nuėjo vaikinams iš paskos, kad pasikalbėtų su jais. Vaikinai užėjo į „Swedbanką“, esantį Savanorių pr. 15a. Jis irgi iš paskos užėjo, o D. V. liko stovėti lauke prie durų. Užėjus į banką, pamatė, kad bankas tuščias, apsaugos nebuvo. Pavaikščiojo, nuėjo į dešinę pusę, pamatė, kad vieno kabineto durys atidarytos. Praėjęs pro šalį pastebėjo, kad kabinete nieko nėra, o ant stalo stovi kompiuteris. Jis susigundė ir užėjęs į kabinetą paėmė kompiuterį, užsikišo už savo striukės ir išėjo iš banko. Kompiuterį nuvežė į lombardą prie „Europos“ prekybos centro, bet ten kompiuterio neėmė, todėl pardavė kažkokiam pašaliniam žmogui. Sutinka atlyginti žalą, kai turės pinigų. Dėl nusikaltimų, padarytų 2009-03-01 patalpoje (bute), esančioje (duomenys neskelbtini), kaltinamasis L. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, jog dieną prieš tą įvykį jis su D. V. šventė pastarojo gimtadienį. Kitą dieną, t.y. kovo 1 d., sekmadienį, sėdėjo su D. V. ir šis prisiminė, kad P. jam skolingas. D. V. žinojo, kur P. gyvena ir pakvietė eiti kartu atsiimti skolos, kad galėtų abu toliau švęsti jo gimtadienį. Jie su D. V. nesitarė nei vogti, plėšti, jis tik palaikė kompaniją D. V.. Į butą pirmas užėjo D. V.. Kambaryje kažkas miegojo. Jis pasiliko prie durų, o D. V. priėjo prie miegančio žmogaus, pasižiūrėjo ir pasakė, kad čia ne P.. Po to užėjo J. D. ir jie neturėjo kito pasirinkimo, kaip pastarąjį mušti, kad šis nepakviestų savo draugų, nes kai ėjo pas P., matė, kad J. su kažkokiu draugu stovi prie kito namelio, maždaug 30 metrų nuo to buto, kur jie ėjo. D. V. jau buvo paėmęs kažkokių daiktų ir J., tik užėjęs, suprato, kas čia vyksta. J. D. jie pradėjo mušti ne dėl to, kad norėjo apiplėšti ar kad jis nesutrukdytų jiems išeiti su daiktais, o tam, kad jis nepakviestų savo draugų, nes tada jam su D. V. būtų buvę blogai, kadangi jie fiziškai silpnesni. Žinojo, kad konfliktas neišvengiamas, nes ir L. D. draugai irgi tokie pat nusikaltėliai. J. D. taip pat sudavė smūgį D. V.. Jis pats jokio turto neėmė, stovėjo prie durų. Asmeniškai iš to žmogaus, kuris gulėjo ir miegojo, nieko neėmė. P. buvo skolingas D. V. kažkiek pinigų ir D. V. kažką paėmė kaip kompensaciją už tą skolą, nes P. tenai gyveno. Bet iš buto jie nieko neišnešė. Matė, kad D. paėmė nuo stalo DVD ir padėjo ant sofos, daugiau, kad imtų daiktus nematė, nes nekreipė dėmesio, kadangi labiau rūpėjo tie du draugai lauke. Suprato, kad D. V. ruošiasi pagrobti daiktus, galvojo, kad P. buvo skolingas D. V. ir jis turi moralinę teisę pasiimti kažką iš jo namų. Nežino, ar tie daiktai buvo P. ar ne P., iš viso nežino, kas ten gyvena, kas to buto savininkas. Suprato, kad D. V. buvo pasiruošęs išnešti DVD, gal ant lovos buvo dar kažkokių daiktų sukrauta, todėl tuo metu užėjęs J. D. galėjo suprasti, kad jie ketina tuos daiktus pasisavinti. Jis pradėjo su J. D. muštis, šis puolė prie durų, o jis už J. D. kabinosi, kad neleistų jam pasišaukti draugo. J. D. jis gal sudavė kumščiu, bet kojomis nemušė. Tiksliai nebeatsimena, atrodo, kad J. D. jis sudavė į veidą, paskui iš už nugaros įsikabino į jį, abu krito ant grindų, J. D. užkrito ant jo ir jis J. D. laikė. D. V. buvo kažkur šalia, bet nematė, ką jis darė, nes gulėjo ant nugaros, o ant jo buvo užkritęs J. D.. Po to J. D. kažkaip apsiramino, visi užėjo į kambarį, bet J. D. jau buvo spėjęs pradaryti duris ir pakviesti savo draugą. Tuomet jis su D. V. pabėgo iš buto. Daiktų neišsinešė. Parėjus namo pamatė pas D. V. grandinėlę, jokios pagrobtos striukės nematė. D. V. grandinėlę padėjo ant stalo, ji buvo nutrūkusi. D. V. sakė, kad kai jis su J. D. ritosi ant grindų, grandinėlė paprasčiausiai nukrito J. D. nuo kaklo. Gal belaikant ant savęs J. D. netyčia užkabino jo kaklą ir grandinėlė nutrūko, gal kitaip, bet D. V. jos tikrai nenuplėšė, ji pati nukrito. Ar J. D. turėjo ant kaklo grandinėlę, kai jis atėjo, nežino, nes jis buvo apsivilkęs striukę. Jis minėtą grandinėlę pirmą kartą pamatė namuose ir matė, kad ji nutrūkusi. D. V. pasakė, kad grandinėlę pakėlė nuo žemės. Jis po J. D. kišenes ir piniginę nenaršė, nematė, ar D. V. naršė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. D. parodė, jog šių metų kovo 1 d. grįžo iš kaimo. Pas jį namie sugedo virduliukas ir žmona buvo pasiskolinusi virduliuką iš S. S.. Žmona pasakė, kad sugedo virduliukas ir jie nuvažiavo nusipirkti naujo. Grįžus namo nutarė grąžinti S. jo virduliuką. Pasiėmęs virdulį nuėjo pas S.. Užėjęs pas jį į kambarį pamatė, kad kambaryje spinta ir visos sekcijos spintelės atidarytos, viskas apversta, ant sofos, stovėjusios iš dešinės pusės, guli kažkokia striukė ar paltas, ant jo sudėti DVD, kompaktai, dar kažkokie daiktai. Akivaizdžiai matėsi, kad visa tai paruošta išnešimui. Patalpoje buvo miegantis S. S., o D. V. ir L. Z. stovėjo prie sekcijos. Tada jis paklausė „ką jūs čia darot“. Šie nieko neatsakė. Jis pradėjo žadinti S. S., bet tas tik kažką sumurmėjo ir nepabudo. Tuomet prie jo pribėgo L. Z. ir atsistojo ant kojos. Jis pasakė „atsargiai“ ir tada L. Z. sudavė jam į veidą. Jis pagalvojo, kadangi jie dviese, tai vienas su jais nesusitvarkys ir norėjo ištrūkti į lauką, kad pasikviestų savo kaimyną ir giminaitį, kurie stovėjo lauke, todėl pradėjo brautis į koridorių, link durų, bet D. ir L. jį laikė, sakydami „laikyk, laikyk, kad nepabėgtų“. Jam kartą pavyko pradaryti duris ir pašaukti A.. Po to L. griebė jam už gerklės ir pridusino, pradėjo tempti į kambarį ir abu pargriuvo ant grindų. D. pradėjo jį su kojomis mušti, nors gerai nematė, nes rankomis užsidengė galvą. Detaliai visų smūgių neprisimena. Po to kažkaip ištrūko iš jų ir norėjo išdaužti kambario stiklą, kad ką nors prisikviestų į pagalbą. Grūmėsi, bet prie lango prieiti jie irgi neleido. Tuo metu jam nuo kaklo nutrūko grandinėlė, norėjo ją pakelti, bet tuo metu kažkas spyrė į nugarą ir D. pasiėmė tą grandinėlę. Mano, kad spyrė L. Z., kadangi D. V. tuo metu buvo iš priekio ir negalėjo jam spirti, S. S. miegojo ir nebuvo atsibudęs, o kitų žmonių, išskyrus L. Z., patalpoje nebuvo. Negali tvirtinti, kad smūgis į nugarą buvo suduotas dėl grandinėlės, bet jis buvo suduotas tuo momentu, kai jis pasilenkė link grandinėlės. Nežino, kas atsitiko grandinėlei, tikriausiai nutrūko, kai L. Z. griebė jam už kaklo. Grandinėlė buvo po marškiniais, todėl kaip krito ant žemės nematė. Jis vėl norėjo prasibrauti prie lango, bet D. V. su L. Z. jį pasodino ant lovos ir L. iš jo kišenės ištraukė piniginę, pasižiūrėjo ir paklausė „kur pinigai“. Kaip tik tuo momentu atėjo kaimynas A. J., bet jo neįleido, pasakė „eik iš čia“. Tuomet A. įsiveržė jėga, atbėgo dar vienas pažįstamas ir tada L. Z. su D. V. pabėgo. L. Z. ir D. V. prieš A. nesmurtavo. Jis asmenį pavarde P.pažįsta iš matymo, susitikę pasisveikina ir viskas. Matė, kad P. apie 2-3 savaites lankėsi toje patalpoje pas S.. Su S. S. santykiai kaimyniški, bendraudavo draugiškai. S. S. pastoviai duris rakindavosi, bet dienos metu nesirakindavo. Jis byloje pareiškė ir palaiko 240 Lt ieškinį, kurį sudaro megztinis ir striukė, kurie grumtynių metu buvo suplėšyti, čekių neturi, kadangi jie buvo pirkti turguje.

Iš 2009-03-02 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog D. V. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 84-89).

Iš 2009-03-05 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog L. Z. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 186-190).

Iš 2009-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog buvo pateiktas 2007-05-04 prekės perdavimo – priėmimo akto kopijos matyti, jog A. M. pirko nešiojamąjį kompiuterį „DELL INSPIRON 1501 Turion 64 X2 TL50“ už 2899 Lt, popieriaus lapo dalis su užrašais mėlynu tušinuku, SODRA pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. V. vardu, pažymėjimas grąžintas D. V. (t. 1, b.l. 20-23).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), iš apžiūros vietos paimti panašių į kraują 2 dėmių mėginiai nuo durų (t. 1, b.l. 31-37).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G4 883/09 (01) konstatuota, kad J. D. padaryta kraujosruvos su nubrozdinimu veide ir dešinėje blauzdoje, nubrozdinimas dešinės rankos I piršte, dešinio kelio sumušimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-03-01), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 52-53).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, jog buvo pateikta ir apžiūrėta balto metalo spalvos grandinėlė, rasta . (duomenys neskelbtini) kambaryje ant stalo, bei vyriška striukė, paimta iš įtariamojo D. V., buvusio . (duomenys neskelbtini). Apžiūrėti daiktai grąžinti jų savininkams (t.1., b.l. 65-72).

Kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pobūdis leidžia nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes suskirstyti į dvi grupes: tai kaltinamojo L. Z. veiksmai pagrobiant nukentėjusiojo V. M. turtą ir abiejų kaltinamųjų veiksmai patalpoje (bute), esančioje (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad kaltinamajam L. Z. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuota nukentėjusiojo V. M. turto – 2 899 Lt vertės nešiojamojo kompiuterio – vagystė įsibraunant į patalpą pasitvirtino visa apimtimi. Kaltinamasis L. Z. dėl šios nusikalstamos veikos visiškai prisipažino, pagrobto turto vertę patvirtina prekės perdavimo-priėmimo akto kopija (t. 1, b. l. 21). Kaltinamojo L. Z. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, kadangi teismų praktikoje įsibrovimu pripažįstama patekimas į patalpą ne tik įveikiant kliūtis, bet ir neteisėtai patenkant į ją be kliūčių (taip pat ir į neužrakintą patalpą, kaip įvyko aptariamu atveju). Kaltinamojo L. Z. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų D. V. ir L. Z. veiksmai patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo kvalifikuoti kaip vagystės įsibraunant į patalpą, pasikėsinimo padaryti vagystę įsibraunant į patalpą ir plėšimo (kaltinamojo D. V. veiksmų juridinis įvertinimas) bei pasikėsinimo padaryti vagystę įsibraunant į patalpą ir plėšimo (kaltinamojo L. Z. veiksmų juridinis įvertinimas) sutaptys. Teisminio nagrinėjimo metu tokia veikos kvalifikacija pasitvirtino iš dalies.

Nustatydamas ir vertindamas šioje bylos dalyje faktines aplinkybes teismas kaltinamųjų ir nukentėjusiojo J. D. parodymais (nes įvykio aplinkybių nustatymui kitų liudytojų parodymai yra nereikšmingi) vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja vieni kitiems ir objektyviems bylos duomenims. Tiek kaltinamojo D. V., tiek kaltinamojo L. Z. parodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji į minėtą patalpą pateko D. V. iniciatyva. Kaltinamasis D. V. bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodymų iš esmės nekeitė. Jis teismui paaiškino, kad į patalpą (duomenys neskelbtini)ėjo tikslu atsiimti skolą iš O. P., kurį tikėjosi rasti minėtoje patalpoje. Iš tikrųjų jokių objektyvių duomenų apie kokią nors O. P. skolą D. V. nėra, tačiau net ir tikint šiais kaltinamojo D. V. parodymais apie patekimo į minėtą patalpą tikslą, matyti, jog skola (teisiamajame posėdyje D. V. parodė, kad O. P. jam buvo skolingas 4 litus) yra daugiau kaip 100 kartų mažesnė už pagrobto ir bandyto pagrobti svetimo turto vertę. Todėl teismas šiuos D. V. parodymus apie skolą vertina kritiškai ir laiko, jog tolimesni D. V. veiksmai neabejotinai rodo, kad jis ėjo ne atsiimti skolos, o pagrobti svetimą turtą. Abu kaltinamieji parodė, kad durys į patalpą buvo neužrakintos. D. V. įėjo pirmas, L. Z. liko stovėti prie durų. Patalpoje O. P. nebuvo, tačiau lovoje miegojo S. S., kuris įvykio metu neprabudo ir jame nedalyvavo. Kaltinamasis D. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tik įėjęs į patalpą iš rūbų spintos paėmė striukę, kurią užsivilko ant savo striukės, o po to paėmė DVD grotuvą, kavos malimo aparatą, kuriuos padėjo ant lovos. Kad šie daiktai buvo akivaizdžiai paruošti išnešimui (t. y. pagrobimui) parodė supratę tiek kaltinamasis L. Z., tiek nukentėjusysis J. D.. Todėl teismas neturi jokių abejonių, kad šiuos daiktus, sukrautus ant striukės, kuri buvo patiesta ant lovos, kaltinamasis D. V. ketino pagrobti. Mažiau nei po minutės nuo daiktų krovimo ant lovos pasirodžiusį nukentėjusįjį J. D. pirmas pradėjo mušti kaltinamasis L. Z., po to prisidėjo ir D. V.. Abu kaltinamieji vienodai nurodo fizinio smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį J. D. pradinį tikslą – jie nukentėjusįjį pradėjo mušti todėl, kad suprato, jog pastarasis gali pakviesti netoliese esančius draugus, t. y., bijojo būti sulaikyti. Smūgius nukentėjusiajam sudavė abu kaltinamieji. Nors kaltinamieji neigia, kad smurto eigoje ir pasekoje jie pasisavino dar ir J. D. asmeninį turtą – 300 Lt vertės grandinėlę, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad šį turtą kaltinamieji užvaldė smurtaudami bendromis pastangomis. Nukentėjusysis J. D. teisiamajame posėdyje apie prieš jį vartotą smurtą paaiškino, kad prie jo pribėgęs L. Z. atsistojo jam ant kojos ir sudavė į veidą. Nukentėjusysis norėjo ištrūkti į lauką, bet kaltinamieji jam to padaryti neleido, L. Z. jam griebė už gerklės, pridusino ir pradėjo tempti į kambarį, jis kartu su pastaruoju pargriuvo. D. V. jam sudavė smūgius kojomis, nukentėjusysis rankomis užsidengė galvą. Po to nukentėjusysis ištrūko ir norėjo išdaužti kambario stiklą, kad prisišauktų pagalbos, tačiau kaltinamieji jam prieiti prie lango neleido, besigrumiant nukentėjusiajam nuo kaklo nutrūko grandinėlė. Nukentėjusysis ją norėjo pakelti, tačiau tuo metu pajuto spyrį į nugarą, o jam iš priekio buvęs D. V. tuo metu paėmė grandinėlę. Spirti galėjo tik L. Z., nes kitų asmenų, neskaitant miegančio S. S., patalpoje nebuvo. Po to kaltinamieji nukentėjusįjį pasodino ant lovos, kaltinamasis L. Z. iš jo kišenės ištraukė piniginę, klausdamas „kur pinigai?“. Kaip tik tuo metu atėjo jo kaimynas A. J., kaltinamieji bandė pastarojo neįleisti, bet A. J. įsiveržė jėga ir kaltinamieji pabėgo. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, juolab, kad juos iš dalies patvirtina ir patys kaltinamieji, teismas neturi jokio pagrindo.

Taigi, nustatytoms faktinėms aplinkybėms kaltinamojo D. V. veiksmai kvalifikuotini šiek tiek kitaip, negu tai padaryta ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. V. veiksmai pagrobiant iš rūbų spintos 100 Lt vertės nukentėjusiojo S. S. striukę ir pasikėsinant pagrobti ant lovos sukrautus 332,99 Lt vertės daiktus kvalifikuoti kaip dviejų savarankiškų nusikaltimų sutaptis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Tokia veikos kvalifikacija būtų teisinga, jeigu kaltinamasis D. V. turėtų tikslą pagrobti apibrėžtos vertės turtą (pavyzdžiui, striukę), kurį pagrobus, jam kiltų naujas sumanymas pagrobti kitą turtą (pavyzdžiui, sukraunant ant lovos tikslu išsinešti daiktus). Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai rodo, kad kaltinamasis D. V. įsibrovė į patalpą tikėdamasis pagrobti neapibrėžtos vertės turtą, tai yra veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia – kaltinamasis pripažino, kad įėjęs į patalpą ir pamatęs praviras rūbų spintos duris, užsivilko ten kabojusią striukę, o po to iškart ėmė krauti kitus daiktus (DVD, kavos malimo aparatą (kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros protokolu – elektrinius virdulius, klijus ir kt.). Šių likusių daiktų vertė yra 332,99 litai. Kaltinamasis L. Z. taip pat parodė, kad D. V. veikė greitai, tiesiog spontaniškai, pasak kaltinamojo D. V., viskas truko mažiau nei minutę. Šios aplinkybės (kaltinamojo D. V. veiksmų intensyvumas, nuoseklumas, greitumas) rodo, kad kaltinamajam būnant patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) jo pradinis sumanymas pagrobti svetimą turtą nepasikeitė, nenutrūko pagrobus striukę ir neprasidėjo iš naujo pradėjus krauti kitus daiktus ant lovos tikslu juos išsinešti. Byloje esančios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. V. veikė vieninga tyčia, jos aiškiai nekonkretizuodamas. Todėl kaltinamojo D. V. veika pagrobiant ir pasikėsinant pagrobti nukentėjusiojo S. S. turtą kvalifikuojama kaip vienas baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ne tik dėl visiškai užvaldytos 100 Lt vertės striukės, bet ir dėl likusių 332,99 Lt vertės daiktų. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip įsibrovimas į patalpą, kadangi jis į patalpą (duomenys neskelbtini) pateko neteisėtai. Tai, kad patalpos durys nebuvo užrakintos, kaip jau buvo pasisakyta aptariant kaltinamojo L. Z. veiksmus pagrobiant nukentėjusiojo V. M. turtą, įsibrovimo požymio nepašalina. Teismų praktikoje patalpa BK 178 straipsnio prasme suprantama kaip uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų aiškiai matyti, kad statinys Vilkpėdės g. 10-1, Vilniuje, atitinka šį apibūdinimą (t. 1, b. l. 31-37).

Kaltinamųjų D. V. ir L. Z. ikiteisminio tyrimo metu pateikta veikos kvalifikacija užvaldant nukentėjusiojo J. D. 300 Lt vertės turtą panaudojant fizinį smurtą teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino. Tačiau pareikštuose kaltinimuose formuluojamos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino nepilnai. Anksčiau aptartais nukentėjusiojo J. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad kaltinamieji D. V. ir L. Z. prieš nukentėjusįjį J. D. patalpoje (duomenys neskelbtini), vartojo fizinį smurtą. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamųjų parodymais apie tai, kad iš pradžių kaltinamieji tokiu būdu norėjo išvengti sulaikymo už kaltinamojo D. V. padarytą vagystę. Todėl kaltinamiesiems iš pareikšto kaltinimo pašalintinas išankstinis susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad toks sumanymas kaltinamiesiems kilo smurto prieš nukentėjusįjį naudojimo metu. Grumtynių eigoje nuo nukentėjusiojo kaklo nukritus grandinėlei, kaltinamasis L. Z. spyriu nukentėjusiajam ją paimti sutrukdė, o kaltinamasis D. V. tuo pat metu šią 300 Lt vertės grandinėlę paėmė. Vėliau minėta grandinėlė rasta n(duomenys neskelbtini) kambaryje , kuriame tuo metu gyveno L. Z. ir D. V. (t. 1, b. l. 65). Nukentėjusysis J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino būtent tokias grandinėlės pagrobimo aplinkybes, todėl iš kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo šalintina ir tai, kad jie nukentėjusiajam nuplėšė grandinėlę nuo kaklo. Vis dėlto šios nustatytos aplinkybės kaltinamųjų veikos juridinės kvalifikacijos nekeičia. Taigi, išdėstytų įrodymų visuma leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamieji bendrais ir suderintais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam J. D. priklausančią 300 Lt vertės grandinėlę. Kaltinamųjų D. V. ir L. Z. veiksmai šioje bylos dalyje teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje L. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-03-01 apie 15.00 val. įėjo pro neužrakintas duris į S. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įsibrovė į patalpą, bei iš kambario pasikėsino pagrobti jam priklausančius daiktus: DVD grotuvą, 250 Lt vertės, du arbatinukus, vieno vertė 30 Lt, bendrai už 60 Lt, arbatą, 2.99 Lt vertės, klijus, 20 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. S. 332.99 Lt turtinę žalą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas J. D., t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Teisminio nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtino. Kaltinamasis L. Z., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs vagystę adresu (duomenys neskelbtini), ar kaip nors prie šios vagystės prisidėjęs. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais kaltinamojo parodymais. Kaltinamajam inkriminuojamas bendravykdytojo vaidmuo pagal išankstinį susitarimą įsibraunant į patalpą kartu su D. V. ir pasikėsinant pagrobti toje patalpoje buvusį turtą. Tačiau jokių išankstinio kaltinamųjų susitarimo pagrobti turtą byloje nenustatyta – kaltinamasis D. V. nuosekliai teigė, kad jis į patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ėjo atsiimti skolos, ir šiuo tikslu pasikvietė kaltinamąjį L. Z.. Byloje aptartais įrodymais toks D. V. aiškinimas paneigtas tik jo paties atžvilgiu – subjektyviai D. V. suvokė, kad skolos, jei tokia ir būtų, suma daug kartų mažesnė už grobiamą turtą, tačiau nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą (ir juo labiau, kategorišką išvadą) apie tai, kad kaltinamasis L. Z. suabejotų tokios skolos buvimu. Kaltinamojo L. Z. veiksmai įėjus – stovėjimas prie durų ir ramus reagavimas į D. V. veiksmus kraunant daiktus išnešimui moralės požiūriu gali būti smerktini (kaltinamasis L. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė supratęs, kad D. V. daro vagystę), tačiau nelaikytini bendrininkavimu darant nusikaltimą. To, kad D. V. įėjęs į patalpą iškart apsivilko svetimą striukę, kaltinamasis L. Z. nematė (dėl to jam net nepareikštas kaltinimas). Likusius daiktus ant lovos krovė D. V.. Kaltinamasis L. Z. neatliko jokių veiksmų, laikytinų vagystės nusikaltimo sudėties objektyviaisiais požymiais, todėl negali būti laikomas vykdytoju. Kaltinamasis negali būti pripažintas ir vagystės bendrininku, nes neaišku, kuo jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių būtiną bendrininkavimo požymį – susitarimą dalyvauti vagystėje. Pagal pareikštą kaltinimą, kaltinamojo L. Z. smurto veiksmai prieš nukentėjusįjį J. D. su siekiu išlaikyti sukrautą ant lovos turtą nesusiję, tokių sąsajų nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų dėl kaltinamojo L. Z. dalyvavimo darant nukentėjusiojo S. S. turto vagystę byloje nesurinkta, todėl kaltinamasis L. Z. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo L. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau 6 kartus teistas, nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų laikotarpiu, praėjus nedideliam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus įstatymų sankcijose numatytas realias laisvės atėmimo bausmes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. Z., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau 4 kartus teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, nedirbantis), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis taip pat gali būti pasiekta tik paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes.

Nukentėjusiųjų V. M. pareikštas 2899 Lt civilinis ieškinys bei J. D. 240 Lt civilinis ieškinys tenkintini.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę D. V. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityti D. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2009-03-01 16.05 val. iki 2009-03-03 13.15 val. (dvi dienas) bei suėmimo laiką nuo 2009-03-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę suėmimą D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir D. V. nukreipti atlikti bausmę.

L. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

L. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę L. Z. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Į paskirtą bausmę įskaityti L. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2009-02-12 18.20 val. iki 2009-02-13 15.00 val., nuo 2009-03-01 16.05 val. iki 2009-03-03 14.20 val. (dvi dienas) bei suėmimo laiką nuo 2009-03-03 iki 2009-03-17. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

L. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir L. Z. nukreipti atlikti bausmę.

Priteisti iš L. Z. 2899 Lt nukentėjusiajam V. M. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti solidariai iš L. Z. ir D. V. 240 Lt nukentėjusiajam J. D. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 2 mėginius nuo dėmių, panašių į kraują, buvusių ant kambario durų, Vilkpėdės g. 10-1, Vilniuje, saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą

Teisėjas Gediminas Viederis