Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1053-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2A-1053-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04577-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“
Atsakovas
UAB „BIOK laboratorija“
Civilinė byla Nr. 2A-1053-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04577-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 36.1; 42.10; 59; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“ ieškinį atsakovui UAB „BIOK laboratorija“ dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 9 867,20 Lt skolos, 72,18 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Ieškinyje nurodė, kad 2009-12-07 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl 2007-03-31 Prekių distribucijos sutarties Nr. D/07/03/01 nutraukimo (toliau – Susitarimas), pagal kurį ieškovas turėjo teisę grąžinti Susitarime nurodytas prekes atsakovui, atsakovas įsipareigojo jas paimti savo sąskaitą ir transportu iš ieškovo sandėlio, sumokėti jų vertę bei atlyginti ieškovui už kitas Susitarimo 11 p. nurodytas paslaugas per 10 dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Atsakovas grąžinamas prekes atsiėmė, tačiau savo įsipareigojimus apmokėti už grąžinamas prekes įvykdė tik dalinai – skola ieškovui sudaro 9 867,20 Lt, kuri iki šiol nėra sumokėta. Ieškovas pažymėjo, kad 2010-04-07 jis išsiuntė atsakovui pretenziją ir reikalavo sumokėti skolą, tačiau atsakovas šį reikalavimą įvykdyti atsisakė. Ieškovas už neatsiskaitymą laiku už laikotarpį nuo 2010-03-09 iki 2010-04-22 atsakovui paskaičiavo 72,18 Lt palūkanų.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad remiantis Susitarimu, ieškovas turėjo teisę grąžinti atsakovui tik tokias prekes, kurios iki 2009-11-30 buvo pas trečiuosius asmenis, ir kurias atitinkami asmenys grąžino ieškovui po 2009-11-30, o ieškovas grąžindamas atitinkamas prekes privalėjo pateikti atsakovui atitinkamų prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinančius dokumentus, atspindinčius, jog šias prekes tretieji asmenys grąžino ieškovui po 2009-11-30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas grąžindamas prekes prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinančių dokumentų nepateikė, atsakovas prekes priėmė pervežti laikinam saugojimui, kol atitinkami dokumentai bus pateikti. Atsakovas už prekes, kuriomis atitinkamų prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinantys dokumentai buvo pateikti, atspindintys, jog šie asmenys grąžino ieškovui šias prekes po 2009-11-30, yra atsiskaitęs. Atsakovas nurodė, kad ieškovas 2010-04-12, 2010-04-21, 2010-05-10 raštais su patvirtinimais apie šių raštų įteikimus bei 2010-05-07 elektroniniu paštu atsakovo buvo informuotas apie galimybę susigrąžinti prekes atgal, taip pat įspėtas, kad nepareiškus noro prekes susigrąžinti bei nepateikus atitinkamų prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinančių dokumentų, atsakovas neįsipareigoja šių prekių toliau saugoti savo patalpose bei pasilieka teisę jas utilizuoti vienašališku sprendimu be išankstinio įspėjimo. Atsakovo teigimu, atsakovas prašė ieškovo pareikšti apsisprendimą dėl galimybės šias prekes susigrąžinti iki 2010-04-28, vėliau terminus geranoriškai pratęsė iki 2010-05-13, tačiau nesulaukus atsakymo, atsakovas 2010-06-01 priėmė sprendimą prekes utilizuoti.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad šalys tarp jų 2009-12-07 sudarytame susitarime dėl 2007-03-01 prekių distribucijos sutarties Nr. D/07/03/01 nutraukimo aiškiai susitarė dėl tokių prekių grąžinimo sąlygų: 1) pirkėjas (ieškovas) turi teisę grąžinti pardavėjui (atsakovui) tik tokias prekes, kurios iki 2009-11-30 buvo pas trečiuosius asmenis ir kurias atitinkami asmenys grąžino pirkėjui (ieškovui) po 2009-11-30; 2) grąžindamas atitinkamas prekes, pirkėjas (ieškovas) privalo pateikti pardavėjui atitinkamų prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinančius dokumentus, atspindinčius, jog šias prekes tretieji asmenys grąžino po 2009-11-30 3) pirkėjas (ieškovas) turi teisę grąžinti pardavėjui (atsakovui) bet kokias trečiųjų asmenų grąžintas prekes ne vėliau kaip per 15 dienų nuo trečiųjų asmenų atlikto prekių grąžinimo pirkėjui (ieškovui) dienos, sprendė, kad ieškovas šių prievolių tinkamai nevykdė – grąžindamas atitinkamas prekes nepateikė atsakovui atitinkamų prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinančių dokumentų, atspindinčių, jog šias prekes tretieji asmenys grąžino po 2009-11-30, taip pat grąžino pardavėjui (atsakovui) iš trečiųjų asmenų grąžintas prekes nesilaikydamas Susitarime įtvirtino 15 dienų nuo trečiųjų asmenų atlikto prekių grąžinimo pirkėjui (ieškovui) dienos termino. Teismas, aiškindamas tarp šalių sudarytą sutartį pagal CK 6.193 str., nurodė, kad ieškovo susitarime vartojamos sąvokos „pateikti“ tapatinimas su sąvoka „duoti susipažinti“ nepaneigia susitarime įtvirtintos šalių valios dėl ieškovo pareigos įrodyti atsakovui prekių, grąžintų iš trečiųjų asmenų po 2009-11-30, grąžinimo atsakovui pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad ieškovui ši pareiga buvo žinoma ir suprantama, nes dalį atsakovo reikalaujamų dokumentų pastarajam pateikė, o atsakovas atitinkamai už dokumentais pagrįstas grąžintas prekes atsiskaitė.

Vadovaudamasis CK 6.206 str. norma, teismas konstatavo, kad atsakovas susitarime numatytų prievolių, dėl kurių tinkamo vykdymo yra sprendžiamas šis ginčas, iš esmės neįvykdė būtent dėl ieškovo neveikimo, dėl jo netinkamo Susitarimo vykdymo. Kadangi ieškovas neįvykdė susitarime numatytų prievolių dėl prekių grąžinimo, taip pat įstatyme įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos (CK 6.38 str., 6.200 str.), būdamas profesionalus verslo subjektas nesikeitė informacija reikšminga susitarime įtvirtintoms prievolėms vykdyti, iš susitarimo kilusiems neaiškumams šalinti, teismas konstatavo, kad atsakovui neatsirado pareigos už šias prekes sumokėti, todėl ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas neatitinka materialinių ir procesinių teisės normų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl yra naikintinas. Be to, pasak apelianto, skundžiamu sprendimu teismas išsprendė dėl tų atsakovo teisių ir pareigų bei atleido nuo jų vykdymo, nesant pareikšto atsakovo atitinkamo reikalavimo.

Priimdamas sprendimą teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįsdamas tam tikras aplinkybes neatsižvelgė į įrodymus bei aplinkybes, kurių patikimumu, egzistavimu teismas sprendime neabejojo, nepasisakė dėl dalies byloje surinktų dokumentų įrodomosios reikšmės, jų atmetimo motyvų, todėl byloje buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas - t.y. teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą išsakytą reikalavimą, kad sprendime teismas privalo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (LAT civilinių bylų nagrinėjimo apžvalga Nr. A4-14, 1998-12-22).

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tokias bylai reikšmingas aplinkybes kaip tai, kad atsakovas neginčijo, kad ieškovas grąžino jam prekių už daugiau nei 100 tūkst. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2010-03-24 ir kad didžiąja dalimi atsiskaitymas už jas buvo įvykdytas tarpusavio reikalavimų įskaitymų būdu. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta Klientų apyvartos išklotinė už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-31, tačiau teismas šio įrodymo nevertino, nepasisakė dėl jo atmetimo.

Nors teismas vadovavosi CK 6.193 str. 1 d. aiškindamas sutarties sąlygas, tačiau iš esmės jis rėmėsi pažodiniu išaiškinimu. Teismas neatsižvelgė, kad susitarimo projektą, kuriame buvo fiksuota 2 p. nuostata, pasiūlė pats prekių gamintojas – atsakovas, ir ieškovas, būdamas silpnesnė distribucijos teisinių santykių šalis, buvo priverstas su tokia nuostata sutikti. Aiškindamas šią sutarties nuostatą, teismas turėjo teikti prioritetą ieškovo pateiktam šios nuostatos aiškinimui, kad turi būti leista (sudarytos galimybės) su atitinkamais dokumentais apie prekių grąžinimą susipažinta, bet jie neturi būti siunčiami atsakovui, nes tokios praktikos nebuvo susiklosčiusios tarp šalių, ilgą laiką atsakovas nereikalaudavo tokių dokumentų, o vėliau pareikalavo vos kelių dokumentų.

Kadangi tarp šalių nebuvo jokios praktikos dėl visų dokumentų apie prekių grąžinimą atsakovui pateikimo, todėl ieškovas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad atsakovo pretenzijose pateiktas reikalavimas juos pateikti yra nepagrįstas, o teismas neturėjo pagrindo priešingai aiškinti sutarties nuostatas.

Teismas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl kito ieškovo įsipareigojimo (t.y. perduoti atsakovui trečiųjų asmenų grąžintas prekes per 15 dienų) pažeidimo, nes byloje nebuvo ginčo dėl pavėluoto prekių grąžinimo.

Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad laikant, jog prekės nebuvo grąžintos, o tik atsakovo vienašališkai paimtos saugojimui, jam kyla pareiga sumokėti jų kainą, nes prekės nebuvo grąžintos ieškovui, kadangi nebuvo išsaugotos. Nepaisant to, kad atsakovas siūlė atsiimti prekes, tačiau jis neturėjo teisės ir jokio pagrindo be ieškovo sutikimo jų sunaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į visus ginčo aspektus. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas tinkamai nevykdė tarp šalių prisiimtų įsipareigojimų dėl prekių grąžinimo, be to, kad jis pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Sprendime tinkamai taikomos materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutarčių aiškinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normos, reguliuojančios sutarties aiškinimą, aiškinimo (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 d.) ir procesinės teisės normos reglamentuojančios įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), taikymo.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009-12-07 sudarė Susitarimą dėl 2007-03-01 Prekių distribucijos sutarties Nr. D/07/03/01 nutraukimo, kuria šalys susitarė nuo 2009-11-30 nutraukti 2007-03-01 Priekių distribucijos sutartį Nr. D/07/03/01 (t 1, b.l. 3-5). Susitarimo 2 p. šalys susitarė, kad po 2009-11-30 ieškovas turi teisę grąžinti atsakovui prekes, kurios iki 2009-11-30 buvo pas trečiuosius asmenis ir kurias atitinkami asmenys grąžino pirkėjui po 2009-11-30. Šalys sutartyje taip pat nurodė, jog grąžindamas atitinkamas prekes, pirkėjas privalo pateikti pardavėjui atitinkamų prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinančius dokumentus, atspindinčius, jog šias prekes tretieji asmenys grąžino po 2009-11-30 (Susitarimo 2 p.). Susitarimo 11 p. šalys susitarė, kad nutraukus sutartį pirkėjas (ieškovas) turi teisę grąžinti pardavėjui (atsakovui) bet kokias trečiųjų asmenų grąžintas prekes ne vėliau kaip per 15 dienų nuo trečiųjų asmenų atlikto prekių grąžinimo pirkėjui dienos, šias prekes pardavėjas pasiima savo transportu ir lėšomis iš pirkėjo sandėlio Linkmenų g. 15, Vilniuje, taip pat pardavėjas privalo pagal sutartį ir 2009-05-06 susitarimo prie sutarties sąlygas sumokėti pirkėjui atlyginimą už paslaugas, skaičiuojamą nuo grąžinamų prekių vertės ir pagal sutartį pardavėjo pirkėjui kompensuojamas sumas, jei tokios atsirasti dėl trečiųjų asmenų pareikštų reikalavimų. Tokios sumos sumokamos pirkėjui per 10 dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Ieškovas 2010-02-26 atsakovui išrašė debetinius dokumentus 9870,34 Lt sumai (t 1, b.l. 8-19), 2010-03-24 debetinį dokumentą Nr. KNC1188329 188,79 Lt sumai (t 1, b.l. 20). Šiuose debetiniuose dokumentuose nurodytas prekes atsakovas priėmė iš ieškovo, apie ką liudija atsakovo darbuotojo – vairuotojo – ekspeditoriaus Evaldo Nenartavičiaus parašas ir įrašas. Atsakovui iki debetiniuose dokumentuose nurodyto laiko – pagal vienus dokumentus iki 2010-03-08, pagal paskutinį iki 2010-04-03 - nesumokėjus už gražintas prekes dokumentuose nurodytų sumų, ieškovas 2010-04-07 pateikė pretenziją dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo nedelsiant (t 1, b.l. 22). Atsakydamas į šią ieškovo pretenziją, atsakovas 2010-04-12 raštu atkreipė dėmesį, jog pagal Susitarimo 2 p. nuostatas grąžindamas atitinkamas prekes ieškovas privalėjo pateikti atsakovui atitinkamų prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinančius dokumentus, atspindinčius, kad šias prekes tretieji asmenys grąžino po 2009-11-30. Taip pat informavo ieškovą, kad atsakovas 1684,68 Lt sumą sumokėjo, nes yra gavęs rašte nurodytus prekių priėmimą iš trečiųjų asmenų patvirtinančius dokumentus šiai sumai (t 1, b.l. 79). 2010-04-12 atsakovo atliktą mokėjimą patvirtina mokėjimo nurodymo Nr. 5917, iš kurio matyti, kad ieškovas pervedė atsakovui 1697,60 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „už grąžinimus“ kopija (t 1, b.l. 78). Ieškovui 2010-04-15 dar kartą paprašius atsakovą apmokėti už grąžintas prekes atsakovas 2010-04-21 raštu Nr. 36-10 ieškovui nurodė tas pačias atsisakymo apmokėti priežastis kaip ir minėtame pirmame rašte, taip pat paprašė iki 2010-04-28 pateikti trečiųjų asmenų dokumentus, patvirtinančius tokių prekių grąžinimą po 2009-11-30 ir pagrindžiančius ieškovo reikalaujamą sumokėti sumą, taip pat informavo, kad iki 2010-04-28 ieškovai gali pareikšti norą prekes susigrąžinti, atsakovas, gavęs tokį prašymą, yra pasirengęs jas grąžinti, tačiau po šio termino atsakovas neįsipareigoja saugoti šių prekių ir pasilieka sau teisę jas utilizuoti vienašališku sprendimu (t 1, b.l. 88). Ieškovas negavęs iš ieškovo prašomo mokėjimo už grąžintas prekes 2010-04-23 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo (t 1, b.l. 1a).

Pirmos instancijos teismas spręsdamas ieškovo pateiktą ieškinį ne tik teisingai nustatė minėtas aplinkybes, bet taip pat teisingai konstatavo, kad ieškovui buvo žinoma ir suprantama Susitarimu prisiimta pareiga pateikti atitinkamus dokumentus atsakovui, kurių pastarasis reikalavo iš ieškovo, prieš apmokant už grąžintas prekes. Kolegija sutinka su teismo aiškinimu Susitarimo 2 p. nuostatų, tačiau kolegija laiko, kad teismas neatsižvelgė visas ieškovo nurodytas aplinkybes ir jo pateiktus įrodymus ir priėmė sprendimą, kuris neatitinka Civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatų. Teismo sprendimas atmesti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Aiškindamas Susitarimo 2 p. nuostatas sąsajoje su sutarties šalių veiksmais prekių grąžinime ir atsiskaityme, neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių apie tai, jog tarp šalių prekių grąžinime ir atsiskaityme realiai buvo susiklosčiusi kitokia praktika negu šalys susitarė Susitarime. Ieškovas nurodė, kad iki ginčo kilimo dėl apmokėjimo už prekes, atsakovas priimdamas iš ieškovo grąžinamas prekes tik išimtinais atvejais pareikalaudavo pateikti dokumentus nurodytus Susitarimo 2 p., taip pat pats atsakovas parinkdavo ir nurodydavo, kuriuos konkrečiai grąžinamų prekių dokumentus ieškovas turėtų pateikti. Tokius veiksmus atsakovas atlikdavo dar iki prekių priėmimo. Po pasirinktinai pateiktų dokumentų atsakovas sutikdavo priimti prekes, po kurio laiko atsiųsdavo savo darbuotoją su transporto priemone paimti prekes. Tiek ieškovą, tiek atsakovą tokia praktika tenkindavo, nes Susitarimo 2 p. minimų dokumentų būdavo labai didelis kiekis ir tiesiog tokia susiklosčiusi praktika buvo patogesnė. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas pateikė į bylą dokumentą apie klientų apyvartą (t 1, b.l. 129-130), iš kurio matyti, kad ieškovų prekių grąžinimas buvo vykdomas nuo 2010-01-29, grąžintų prekių verte atsakovas padengdavo ieškovo skolą jam (t 1, b.l. 127), tą numatė ir Susitarimo dėl prekių distribucijos nutraukimo nuostatos (8.3 p.). Ieškovas nurodė, kad tokia tvarka atsakovui tiko, kol tokiu būdu vyko užskaitymas. Atsakovas neginčijo tokios ieškovo nurodytos tarp šalių buvusios praktikos. Tokiu būdu, nors šalys Susitarime susitarė dėl vienokios prekių grąžinimo sąlygų ir tvarkos, tačiau tarp šalių buvo nusistovėjusi kitokia tvarka. Kolegija atsižvelgdama į tai, jog ieškovas į bylą pateikė debetinius dokumentus (t 2, b.l. 1-162) iš kurių matyti, jog visos prekės už kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą, ieškovo buvo gautos iš trečiųjų asmenų po 2009-11-30, daro išvadą, jog visos atsakovui grąžintos prekės yra gautos iš trečiųjų asmenų pagal Susitarimo sąlygas ir tai yra tarp šalių pasirašyto Susitarimo 2 p. pagrindinė sąlyga ir prekių grąžinimo sąlygos esmė, kad prekės iš trečiųjų asmenų būtų grąžintos po 2009-11-30, o kita papildoma sąlyga dėl tokių dokumentų pateikimo atsakovui yra tik tokį grąžinimą patvirtinanti, ir vien šių dokumentų nepateikimas atsakovui negali būti pagrindu ieškiniui atmesti, atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytą susiklosčiusią tarp šalių praktiką dėl tokių dokumentų pateikimo. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas priėmė iš ieškovo grąžinamas prekes, netgi pats jas atsiėmė iš ieškovo pagal surašytus debetinius dokumentus (t 1, b.l. 8-20), prieš tai neprašęs dokumentų apie jų grąžinimą iš trečiųjų asmenų, kaip darė iki ginčo tarp šalių kilimo. Todėl atsakovas priėmęs grąžintinas prekes ir esant į bylą pateiktiems įrodymams, kad šios prekės iš trečiųjų asmenų gautos po 2009-11-30, privalo už jas sumokėti ieškovui (Susitarimo 11 p., CK 6.200 str. 1 d.). Dėl išdėstyto iš atsakovo priteistina 9 867,20 Lt skolos už grąžintas prekes.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu. Nežiūrint į tai, jog atsakovas atsiėmė iš ieškovo ginčo prekes ir nesumokėjo debetiniuose dokumentuose nurodytų sumų, nurodytu terminu, atsakovui paprašius pateikti prekių iš trečiųjų asmenų grąžinimo dokumentus, nepaisydamas dviejų atsakovo pateiktų raštų (2010-04-12 Nr. 33/10, 2010-04-21 Nr. 36/10), kuriais ieškovui buvo primintos Susitarimo 2 p. nuostatos, neteikė atsakovui prašomų, Susitarime nurodytų dokumentų. Kaip jau minėta, ši nebendradarbiavimo aplinkybė negali būti pagrindu atmesti ieškinį pagal aukščiau nurodytus motyvus, tačiau gali būti pagrindu netankinti reikalavimo priteisti palūkanas už laiku nesumokėtą skolą. Atsakovo reikalaujamus dokumentus ieškovas pateikė tik bylą nagrinėjant teisme 2010-11-15 (t 2, b.l. 167). Tokiu būdu tarp šalių vykęs ginčas ir ne tik susirašinėjimas, bet ir teisminis ginčas nuo atsakovo reikalaujamų dokumentų pateikimo teismui galėjo būti išspręstas, atsakovui nuo šios dienos patenkinus visus jo reikalavimus dėl tinkamo Susitarimo vykdymo atsirado pareiga įsitikinus jog ginčo prekės iš trečiųjų asmenų buvo grąžintos Susitarime numatytu laiku, sumokėti už šias prekes. Tačiau ieškovas netesybų prašo už ankstesnį laiką, todėl kolegija neišeidama už ieškinio ribų šį reikalavimą, atmeta dėl nurodytų motyvų.

Taip pat kolegija sutinka su apelianto nurodytu argumentu, jog teismas pasisakydamas dėl Susitarimo 11 p. nevykdymo, t.y., jog ieškovas grąžindamas atsakovui iš trečiųjų asmenų grąžintas prekes nesilaikė šiame punkte nustatyto 15 d. nustatyto termino, išėjo už ginčo ribų, nes šiuo pagrindu atsakovas savo atsisakymo mokėti skolą neginčijo ir šio ieškovo padaryto pažeidimo savo procesiniuose dokumentuose nekėlė. Be to, atsakovas net ir neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių apie prekių grąžinimo procedūrą ir tai, jog pats atsakovas savo darbuotoją atsiimti prekių atsiųsdavo tada, kada jam būdavo patogu, tik iš anksto suderinęs su ieškovu tokį prekių atsiėmimą. Taigi tarp šalių susiklostė tokia praktika, jog debetinis dokumentas buvo išrašomas būtent tą prekių atsiėmimo dieną, kai atvykdavo atsakovo darbuotojas ir tokia praktika šalis tenkino. Teismui nebuvo pagrindo ne tik peržengti ieškinio ribas, bet daryti išvadų apie šioje dalyje nurodytą Susitarimo pažeidimą.

Tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos (CK 6.210 str. 2 d.). Tačiau kolegija atsižvelgdama į aukščiau nustatytą aplinkybę apie atsakovui atsiradusią pareigą atsiskaityti su ieškovu, laiko, t.y. kad pareiga atsiskaityti atsirado nuo 2010-11-15 dienos, priteisti palūkanas nuo pareiškimo dėl skolos priteisimo padavimo dienos būtų neteisinga ir nesąžininga (CK 1.5 str. 1 d.), todėl šios palūkanos priteistinos nuo kolegijos nustatytos datos iki sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiama į ieškovo elgesį dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu ir ieškiniu laiką, t.y. jog jis kreipėsi į teismą netenkindamas atsakovo sutartinio reikalavimo pateikti dokumentus, kurie pašalintų priežastis sumokėti ieškovo prašomą priteisti skolą, ką įrodo atsakovo pateikti raštai (2010-04-12 Nr. 33/10, 2010-04-21 Nr. 36/10), priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo iš dalies patenkinus ieškinį taiko CPK 93 str. 4 d. ir žyminio mokesčio sumokėto už 2010-04-23 pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (t 1, b.l. 2) bei primokėto žyminio mokesčio už ieškinį (t 1, b.l. 62) nepriteisia, laikydamas, jog paties ieškovo elgesys sąlygojo šių išlaidų atsiradimą ir atsakovas materialiai už jas neturi atsakyti. Dėl tos pačios nurodytos aplinkybės ieškovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims pirmos instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis sumokėtas ieškovo už apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 190) (CPK 93 str. 2 d.).

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo UAB „BIOK laboratorija“, j.a.k. 120536985, esančio Žarijų g. 2A, Vilnius, a.s. Nr.LT907300010000096503 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, 9 867,20 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus, 20 ct) skolos, 6 % metinių palūkanų nuo priteisto 9 867,20 Lt sumos nuo 2010-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui UAB „Kruzas Cosmetics Distribution“, j.a.k. 126169745, esančiam Linkmenų g. 15, Vilnius, a.s. LT647300010076660138, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „BIOK laboratorija“ 298 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui UAB „Kruzas Cosmetics Distribution“.

Teisėjai Romualda JanovičienėAlma UrbanavičienėAndžej Maciejevski