Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-136-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
AN2-136-1020/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Pažeidėjas
A. U.
Advokatai
Auksanas Čiupaila
Kategorijos
Byla Nr. AN2-136-1020/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02682-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.12.; 21.3.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. U. atstovo advokato Auksano Čiupailos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus VPK) 2018 m. spalio 17 d. nutarimas pripažinti A. U. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį ir taip pat bylos medžiaga perduota institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą bei priimti motyvuotą sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. U. Vilniaus VPK 2018 m. spalio 17 d. nutarimu nubausta už tai, kad ji 2018 m. spalio 17 d. 16.39 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lipdama iš pavežėjo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarydama automobilio dureles neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams, durelėmis atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir apgadino abu automobilius, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 52 punkto reikalavimą. Už šį pažeidimą minėtu jai paskirta 40 EUR dydžio bauda. Minėta nutarimą A. U. atstovė advokato padėjėja L. Sakalauskienė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2. 2019 m. sausio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą, bei tuo pačiu bylos medžiagą perdavė institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti dėl „Toyota“ vairuotojo R. G. veiksmų įvykio metu. Pasak teismo, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. U. automobilio dureles atidarė neįsitikinusi, jog tai bus saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams bei taip pažeidė KET 52 punkto reikalavimą. Šios išvados nekeičia ir aplinkybė, dėl teisės aktuose numatytos vairuotojo pareigos imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir pan. Tačiau, pasak teismo, šios vairuotojo pareigos nepaneigia keleivių pareigų ir nešalina jų atsakomybės. Visgi teismas kelia klausimą dėl vairuotojo R. G. galimos kaltės dėl įvykio buvimo ir dėl to, anot teismo, būtinas atlikti papildomas aplinkybių tyrimas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. U. atstovas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį dalyje, kuria paliktas galioti Vilniaus VPK 2018 m. spalio 17 d. nutarimas nubausti jo atstovaujamąją pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną A. U. atžvilgiu nutraukti; kitą skundžiamos nutarties dalį prašoma palikti galioti nepakeistą. Remdamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, apeliantas teigia, kad būtent vairuotojui tenka pareiga užtikrinti ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams. Atitinkamai, pagal KET 52 ir 148 punktų nuostatas, pirmiausia saugų išlaipinimą užtikrinti turi vairuotojas, parinkdamas saugią išlaipinimo vietą ir momentą bei imtis kitų tam būtinų priemonių. Pasak apelianto, keleivis turi pareigą laikytis KET, tačiau jo veiksmus išlaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad jam buvo sudaryta galimybė išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Iš bylos duomenų matyti, kad vairuotojas neužtikrino saugaus išlaipinimo bei sustojo važiuojamosios kelio dalies kairėje pusėje, tuo sukeldamas papildomą pavojų bei apsunkindamas ir taip siauros gatvės transporto priemonių judėjimą, kai atitinkamai dešiniame kelkraštyje buvo galimybė nekliudomai ir nesukeliant papildomos rizikos išlaipinti keleives. Tai, kad vairuotojo veiksmuose yra kaltės, apelianto įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje pripažino ir apylinkės teismas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino A. U. dukros parodymus dalyje dėl vairuotojo leidimo išlipti jai ir motinai iš automobilio bei vadovavosi kito liudytojo R. G., galimai siekiančio išvengti atsakomybės, teiginiais, kad A. U. staiga atidarė transporto priemonės duris be jo leidimo. Pasak atstovo, staigių judesių dėl savo individualių savybių – amžiaus sveikatos, A. U. apskritai negalėtų atlikti. Apelianto įsitikinimu, R. G. parodymai prieštarauja ne tik A. U. dukros A. U. parodymams, tačiau ir kito įvykio dalyvio – transporto priemonės VOLVO vairuotojo V. B. paaiškinimams dėl kelyje įvykio metu ir po jo išsidėsčiusių transporto priemonių bei galimybės sustoti „Toyota Prius“ automobiliui dešinėje kelio pusėje. Būtent šio asmens, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymai leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu dešiniame kelkraštyje jokios transporto priemonės nebuvo, kas ir sudarė galimybę po eismo įvykio kitoms transporto priemonėms šia gatve pravažiuoti. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. U. atstovo advokato Auksano Čiupailos apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kiek tai susiję su A. U. nubaudimu pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pastarosios veika neatitinka minėto pažeidimo sudėties požymių. Kita skundžiamos nutarties dalis neskundžiama ir, neįžvelgiant jokių pažeidimų, paliktina galioti.

5. ANK 428 straipsnio 3 dalis, pagal kurią nubausta A. U., numato: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų”. Kaip matyti iš šios normos konstrukcijos už šį nusižengimą gali būti baudžiamas ne bet koks asmuo, o tik toks asmuo nurodytas ANK 428 straipsnio 1 dalyje.

6. ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už 1) važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama; 2) dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimams, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą; 3) KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą. Apygardos teismo įsitikinimu, įvertinus tokias ANK nuostatas ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. U. būtų padariusi nors vieną iš alternatyvių ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatytų pavojingų veiksmų kaip pėsčioji, dviratininkė, vadeliotoja ar kitas asmuo ANK 428 straipsnio 1 dalies prasme.

7. Pirmiausia pažymėtina, jog ANK 428 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas KET ar kitų su kelių eismo saugumu susijusių pažeidimų, kuriems esant asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn pagal šią įstatymo normą. Šioje byloje A. U. buvo nubausta iš esmės už tai, kad pasinaudojusi pavežėjo paslauga ir automobilio vairuotojui sustojus kairiame kelkraštyje, ji siekdama išlipti iš pavežėjo automobilio, neįsitikinusi tokio veiksmo saugumu, atidarė galines dešinės pusės automobilio dureles ir jomis užkabino šalimais važiuojantį automobilį. Iš šių faktinių aplinkybių ir bylos medžiagos bei A. U. surašyto protokolo bei nutarimo akivaizdu, kad A. U. šiuo atveju veikė kaip keleivė (ji kaltinta pažeidusi KET 52 p. reikalavimus (šis reikalavimas yra KET VII skyriuje „Keleivių pareigos“ ir numato, kad „Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.”). Taigi A. U. nebuvo nei vienu iš ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų: ji nebuvo nei pėsčioji, nei dviratininkė, nei vadeliotoja, nei kitu asmeniu, kuris naudojasi keliais, nepaklusdamas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklams, ar ženklinimo reikalavimams, ar nesilaikantis eismo tvarkos automagistralėse. Taigi net ir konstatavus, kad A. U. savo veiksmais padarė žalą transporto priemonėms, jos veika nepasireiškė nei vienu ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu ir ji negali atsakyti pagal šią teisės normą. Kitaip tariant – Vilniaus VPK suformuotas kaltinimas, skirtingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, nepasitvirtino.

8. Teismas, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytas ir ginčo nekeliančias faktines aplinkybes, o ypač į tai, kad A. U. naudojosi pavežėjo paslaugomis ir išlipo ten kur sustojo pavežėjas, taip pat į A. U. amžių ir jos kaip keleivės pasitikėjimą pavežėjo veiksmais sustojus ne kam nors kitam, o būtent tam, kad išlaipintų keleivius, neįžvelgia tokio A. U. veiksmų pavojingumo už kurį asmuo turi atsakyti administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, konstatuotina, jog šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje ar kitame ANK straipsnyje požymių. Tokioje situacijoje administracinio nusižengimo teisena A. U. atžvilgiu nutrauktina, o skundžiamos nutarties dalis, kuria paliktas galioti Vilniaus VPK nutarimas, naikintina. Atitinkamai pažymėtina, kad priėmus tokį sprendimą – t. y. nustačius, jog veika neatitinka administracinio nusižengimo sudėties požymių, dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pasisakyti netikslinga.

9. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu nėra skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalis, kuria bylos medžiaga perduota institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą bei priimti motyvuotą sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui R. G., todėl teismas, neįžvelgdamas tokio sprendimo neteisėtumo pagrindų, palieka šią sprendimo dalį nepakeista.

Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. U. atstovo advokato Auksano Čiupailos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį dalyje, kuria paliktas galioti Vilniaus VPK 2018 m. spalio 17 d. nutarimas nubausti A. U. pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis