Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dešimt metų laisvės atėmimo.

Šis nuosprendis priimtas ir dėl A. V., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n u statė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 5 dienos naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, su A. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), A. ir S. V. priklausančiame kambaryje, veikdami kartu dėl asmeninių paskatų, pasinaudodami nukentėjusiojo A. V. bejėgiška būkle dėl miego ir apsvaigimo nuo alkoholio (kraujyje 1,50 promilių), bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., A. Ž. kirviu sudavus lovoje miegančiam A. V. ne mažiau du kartus į galvos sritį, o A. V. plaktuku sudavus savo tėvui A. V. ne mažiau du kartus į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį kirstinėmis žaizdomis dešiniame momenyje ir kaktos dešinėje pusėje su kaukolės skliauto ir pamato kaulų sužalojimais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimais, galvos smegenų sutraiškymu, kirstine žaizda dešinio skruosto viršutinėje dalyje su dešinio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiais, povoratinkline kraujosruva, dėl ko nuo patirtų sunkių galvos dešinėje pusėje sužalojimų visumos nukentėjęs A. V. įvykio vietoje mirė.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, A. Ž. ir A. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po A. V. nužudymo, iš virtuvės slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą – motorinį pjūklą „Jonsered 2141 Turbo“ 300 Lt vertės, 5 litrų plastikinį indą pripiltą benzino 25 Lt vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1200“ 50 Lt vertės, viso turto už 375 Lt ir tą pačią dieną, po 20 val., A. Ž. ir A. V., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, žinodami, kad pjūklas „Jonsered 2141 Turbo“ gautas nusikalstamu būdu, Mažučių kaime, Šiaulių rajone A. Ž. jį realizavo parduodamas V. R. už 200 Lt.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo A. Ž. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuosprendžio dalis, kuria A. Ž. ir A. V. nuteisti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Ž. ir A. V. nepadarė veikos, turinčios BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl pagal šį kaltinimą turi būti išteisinti (BPK 329 str. 1 p.). Nuosprendis taip pat keičiamas dėl nuteistiesiems A. Ž. ir A. V. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) bei nuteistajam A. Ž. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Nagrinėjamoje byloje A. Ž. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 189 straipsnio 1 dalį. A. Ž. apeliaciniu skundu savo kaltės neginčija, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal BK 189 straipsnio 1 dalį A. Ž. nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pjūklą, kurį A. Ž. pardavė V. R., pats nuteistasis A. Ž. kartu su nuteistuoju A. V. užvaldė vagystės būdu. Padarę vagystę A. Ž. ir A. V. neteisėtai ir neatlygintinai jau užvaldė svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tai reiškia, kad pagal BK 189 straipsnį neatsako tie asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką, kurios metu pasisavino svetimą turtą. Todėl pagal BK 189 straipsnio 1 dalį A. Ž. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Skundžiamu nuosprendžiu dėl nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo taip pat nuteistas ir A. V., kurio nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei į BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatuoja, kad ir nuteistasis A. V. dėl nusikalstamos veikos pagal 189 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.

Be to, A. Ž. už nusikalstamą veiką dėl A. V. turto už 375 Lt užvaldymo taip pat neteisingai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. BK 190 straipsnyje išaiškinta, jog nedidelės vertės laikomas toks turtas, kai jo vertė viršija 1 MGL (130 Lt), bet neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos, todėl A. Ž. veika atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (A. Ž. pagrobė 375 Lt vertės turtą). Remiantis išdėstytu A. Ž. nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Kaip minėta, pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Skundžiamu nuosprendžiu dėl A. V. turto vagystės taip pat nuteistas A. V., kurio nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei į BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatuoja, kad ir nuteistojo A. V. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Esminė apelianto nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu priežastis yra, jo manymu, jam paskirta neteisinga, per griežta, bausmė. Apeliantas nesutinka dėl iš nuosprendžio pašalintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Toks apelianto prašymas tenkintinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Ž. bausmę, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, ir paskyrė neteisingą bausmę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką yra laikomi atvejai, kai asmuo savanoriškai, neverčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikaltimas padarytas kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir jų kartu padarytas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką – pakanka, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažintų esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o ne juridinį tos veikos kvalifikavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-496/2007). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-513/2007).

Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas lengvinančios aplinkybės nepripažino todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas nuteistasis A. Ž. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Tačiau nuteistasis, papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, vėliau ir viso baudžiamojo proceso metu visiškai atskleidė nusikaltimų padarymo aplinkybes, įrankius, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad apeliantas davė parodymus savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, jam inkriminuotų nusikaltimų faktines aplinkybes pripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, apelianto parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ta aplinkybė, kad pirmos apklausos metu apeliantas savo kaltę neigė, negali būti vertinama kaip neprisipažinimas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Svarbu pažymėti, jog įstatyme nėra suformuota nuostata, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe tik tada, kai jis prisipažįsta pirmos apklausos metu. Be to, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog jis labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Dėl to, kas išdėstyta, kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti nuteistojo A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas A. Ž. bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o taip pat ir BK XI skyriaus normomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 80-94 str.). Nuteistasis apeliaciniu skundu prašydamas švelninti jam paskirtą bausmę nurodo, kad yra nepilnametis, nebaustas administracine tvarka, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, nėra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai jau buvo atsižvelgta skiriant bausmes ir taikant A. Ž. nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, ir apie tai taip pat pažymėta skundžiamame nuosprendyje. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad A. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo ir gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl apelianto argumentas, kad jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, taip pat yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje A. Ž. nuteistas laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje padaręs išvadą, kad nuteistajam skirtina maksimaliai griežta bausmė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau neteistas, charakterizuojamas neigiamai), nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad labai sunkus nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia dėl bereikšmių motyvų ir tikslų. Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad A. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs šių byloje nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas A. Ž. paskyrė maksimaliai griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tarp jų ir apeliacinės instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jų tarpusavio ryšį bei santykį, sprendžia, jog A. Ž. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė švelnintina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar ją padariusio asmens pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam A. Ž. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas pripažino savo kaltę bei davė išsamius parodymus, tokiu būdu prisidėdamas prie greito ir išsamaus nusikalstamos veikos ištyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybės, net ir vertinant ją visumoje su nustatytomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kita vertus, teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl A. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, atsižvelgia ir į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. A. Ž. padarė labai sunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Miegantis ir apsvaigęs nuo alkoholio nukentėjusysis A. V. buvo nužudytas sudavus ne mažiau dviejų kartų kirviu į galvos sritį. Be to, nužudžius nukentėjusįjį, buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą pavojingumą. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą ir vadovaudamasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. Ž. paskyrus nežymiai švelnesnę bausmę.

Šiuo nuosprendžiu perkvalifikavus A. Ž. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį į BK 178 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 189 straipsnio 1 dalį A. Ž. išteisinus bei sušvelninus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą paskirtą bausmę, būtina iš naujo subendrinti bausmes. Atsižvelgiant į tai, jog A. Ž. nusikalstamos veikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, BK 178 straipsnio 4 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.).

Atitinkamai bendrinamos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, BK 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistajam A. V. (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

n u sprendžia:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. Ž. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti arešto bausmę dvidešimčiai parų.

Pripažinti nuteistojo A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

A. Ž. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą paskirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę A. Ž. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. V. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. V. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti arešto bausmę dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais šią bausmę ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.