Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-23 · Civilinė byla Nr. 2A-688-555/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-23
Bylos Nr.
2A-688-555/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
V. G.
Trečiasis asmuo
R. I., E. R.
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-688-555/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė
Procesinio sprendimo kategorija 30.5;30.9.1;99.5;114.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui R. G., atsakovui V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. G., tretieji asmenys R. I., E. R., dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo V. G. preišieškinį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė nustatyti 0,0855 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką vadovautis 2006-06-23 IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ žemės sklypo planu; atidalyti 278/855 žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovo R. G. asmenine nuosavybe bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0855 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) . 2002-05-13 buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo ieškovas ir atsakovas įsipareigojo naudotis bendrai žemės sklypu, namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtu „B“ (555 kv. m.). Atsakovui įsteigus individualią įmonę ir pradėjus vykdyti komercinę veiklą, dėl bendrai valdomo žemės sklypo tarp bendraturčių kilo ginčai. Nepavykus taikiai išspręsti kylančius nesutarimus, ieškovo užsakymu 2006-06-23 IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ parengė 0,0855 ha žemės sklypo, naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį R. G. naudojasi 278 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A-43 kv. m., H-18 kv. m., F-142 kv. m. I-75 kv. m., o V. G. naudojasi 277 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A-44 kv. m., H-17 kv. m., G-216 kv. m. Atsakovas su tokiu planu nesutiko.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti 0,0855 ha naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu tvarką pagal 2002-04-19 parengtą planą, o ieškinį atmesti bei iš ieškovo priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su bendraturčio R. G. pateiktu žemės sklypo padalijimo projektu. Mano, kad butų teisinga ir sąžininga nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą preliminarų projektą (b. l. 49), kadangi bus išvengta nesutarimų dėl išvažiavimo ir įvažiavimo į sklypą, nebus darkoma įvažiavimo į sklypą danga ir šaligatviai bei teršiama aplinka išmetamosiomis dujomis, atsakovui nebus užtveriamas įvažiavimas prie jo ūkinio pastato, bus nepažeistas sklypo vientisumas, sklypas bus padalintas atsižvelgiant į turimas namo idealines dalis ir iš esmės nesikeis nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas R. G. naudosis žemės sklypu 2006 06 23 plane pažymėtu raidėmis „F“ – 142 kv.m., „I“ – 75 kv.m., „A“ – 43 kv.m., „H“ – 18 kv.m., viso 278 kv.m. žemės sklypu., kad atsakovas V. G. naudosis žemės sklypu 2006 06 23 plane pažymėtu raidėmis „G“ -216 kv.m., „A“ – 44 kv.m., „H“ – 17 kv.m., viso 277 kv.m. žemės sklypu. Taip pat nustatė, jog žemės sklypo 2006 06 23 plane pažymėtomis koordinatėmis 29,37,38,39,21,22,23,24,25,26 ieškovas ir atsakovas naudosis bendrai, išimtinai bendraturčių interesams spręsti. Nurodė, jog ieškovui R. G. priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini) ., pirmas aukštas, kuris sudaro 72, 12 kv.m. ploto , o atsakovui V. G. priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini) salka, kuri sudaro 40,45 kv. m. ploto, todėl logiškai ieškovas prašo tos žemės sklypo dalies, kuri yra prie namo, kadangi ieškovas naudojasi pirmo namo aukštu. Nustatė, jog prie namo yra įvažiavimas, kurį ieškovas prašo padalinti per pusę su atsakovu, kadangi atsakovo šeima įvažiavimą į namą naudoja lengvųjų ir krovininių automobilių manevravimui, parkavimui, jų laikymui, todėl yra trukdoma ieškovui tinkamai realizuoti jo teisę į nuosavybę. Teismas sprendė, jog ieškovo pasirinktas variantas, t.y. įvažiavimo padalijimas yra protingas, racionalus, nepažeidžiantis nei vienos iš šalių interesų. Kadangi atsakovas naudoja automobilius, kurie trikdo ieškovo ramybę, be to, išlaikant atsakovo vientisą žemės sklypą, ieškovui teismas skyrė žemės sklypą įvažiavimui, esantį arčiau namo, atsakovui - toliau nuo namo, taip pat ieškovui skyrė žemės sklypą pažymėtą koordinatėmis 2,3,25,24,23,22. Nurodė, kad ieškovui tenka žemės sklypas, kuris yra pažymėtas koordinatėmis – 29, 37, 38, 39, 21, 20, 19, 11, 10, 37,29, 22, 2, 3, 25, 24, 23, 22 o atsakovui - žemės sklypas, kuris pažymėtas koordinatėmis – 1,2, 22, 21, 20, 19, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 1. Ieškovo prašymą skirti žemę aplink namą bendro naudojimo žeme, paliekant po vieną metrą teismas laikė pagrįstu, kadangi namui reikalinga priežiūra, remontas, todėl žemę, pažymėtą koordinatėmis 29, 37, 38, 39, 21, 22, 23, 24, 25, 26 priskyrė ieškovui ir atsakovui bendro naudojimo žeme, kurią jie naudos bendrai išimtinai tenkinant abiejų šalių interesus, nepažeidžiant kitos šalies interesų. Taip pat nurodė, jog žemės sklypas po namu sudaro 209 kv.m. Iš sklypo, pažymėto raide „A“ ieškovui ir atsakovui priklauso 88 kv.m., o sklype pažymėtame raide „H“ 35 kv.m. Ieškovo prašymą padalinti žemę lygiomis dalimis teismas laikė pagrįstu ir kadangi ieškovui priklauso 278 kv.m. žemės sklypo, o atsakovui 277 kv.m. žemės sklypo, todėl teismas sprendė, kad Ieškovui iš sklypo „A“ priklauso 43 kv.m., iš sklypo „H“ 18 kv.m., atsakovui iš sklypo „A“ priklauso 44 kv.m., iš sklypo „H“ 17 kv.m. Teismas laikė, jog toks padalijimas yra racionalus ir patogus, be to byloje nėra duomenų, kad sklypai po tokio atidalijimo tampa nelygiaverčiais. Atsakovo preišieškinį teismas atmetė, nes atsakovas nepateikė žemės sklypo padalijimo projekto, įrodymų, patvirtinančių galimybę pakeisti įvažiavimą į atsakovo prašomą žemės sklypą. Teismas sprendė, jog ieškovo pateiktas 2006 06 23 žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas yra priimtiniausias ir racionaliausias.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog teismas nepagristai vadovavosi ieškovo pateiktu nauju 2006-06-23 žemės sklypo planu, kadangi jis nesuderintas su atsakovu ir kompetentingomis institucijomis, plane padaryta daug klaidu, jis neatitinka pirminių 1994-01-26 ir 2002-04-19 planų (t.1, b.l.6-8, 50). Pirma, pakeisti žemės sklypo „A" ir „B" dalių koordinaciniai taškai iš gatvės pusės, pakeičiant dalių „A" ir „B" išmatavimus (atitinkamai 15 ir 16,7 m), mažinant dalies „B" plotą. Sklypo „A" ir „B" dalis skirianti linija padaryta įstriža (koordinaciniai taškai naujame plane 26, 25, 3), pakeičiant taškų 3 ir 25 koordinates, nepagrįstai ir neleistinai didinant „A" dalies plotą „B" dalies sąskaita; antra, sklypas susiaurintas: nuo sklypo rytinės ribos iki rytinės namo sienos palikta 6,85 m, o pagal pirminius 1994-01-26 ir 2002-04-19 planus turėtų būti 16,7 - 9,53 = 7,17 m; trečia, panaikintas žemės sklypo padalinimas į „A" ir "B" dalis; ketvirta, neparodyti prie sklypo esantys pietinis ir šiaurinis įvažiavimai; penkta, neteisingai, prieštaraujant 1994-01-26 ir 2002-04-19 planams, nubraižytos šiaurinės sklypo ribos (linija 14-15 įstriža); šešta, iš (duomenys neskelbtini) pusės neparodyta esanti prie namo terasa; septinta, iš gatvės pusės ant valdiškos žemės savavališkai formuojamas naujas, neleistinai platus, dvigubo pločio (5,85 m) įvažiavimas, neturint nei Kauno apskrities leidimo, nei gyventojų sutikimo; aštunta, neparodytas iš gatvės pusės ieškovo savavališkai užimtas apie 12 kv.m valdiškos žemės sklypo plotas, atitvertas tvora (t.1, b.l.152-153); devinta, dėl sklypo ribų pakeitimo padaryta sklypo plotų, priskiriamų ieškovui ir atsakovui, skaičiavimo klaidų. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikto plano teisėtumui ir pagrįstumui pirmiausia turėtų būti paskirta kompetentinga ekspertizė bei atlikta vietos apžiūra. Atsakovas nurodo, jog iš tikrųjų ginčo žemės sklypas iš pietinės namo pusės iki gatvės prailgintas nuo 4,56 m iki 5,40 m. Siekiant sklypą atidalinti, pakeisti naudojamo sklypo ribas, plotą, būtina parengti sklypo detalųjį planą (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 6 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr.D1-239).

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad ieškovo pasiūlyta nauja žemės sklypo pasidalinimo tvarka iš esmės keičia ne tik buvusią nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, bet ir faktiškai valdomos žemės plotus. Naujas turėtos ir naudotos žemės perskirstymas atliktas neracionaliai, pažeidžiant atsakovo teises ir teisinius interesus, kadangi: pirma, ieškovas neteisėtai, be visų gyventojų sutikimo ir institucijų leidimo nugriovė dalį vientiso ūkinio pastato, priklausančio (duomenys neskelbtini) namams (ieškovo 2006-06-23 plane pažymėta raide N) ir žemės dalį po buvusiais ūkiniais pastatais, kaip užterštą ir jam nereikalingą, bando priskirti atsakovui, sau prisiskirdamas dalį atsakovo naudojamos apdirbtos žemės su krūmais ir vaismedžiais, tokiu būdu didindamas savo sklypo ribas iš šiaurinės namo pusės šiaurės kryptimi iki atsakovo sklypo dalies nuo turėtų 10 m (buvęs pasidalinimas) iki 13,6 m (siūlomas perstūmimas); antra, ieškovas savavališkai, pažeisdamas atsakovo sklypo vientisumą, suskirstė atsakovui priklausančią sklypo dalį į mažus ir siaurus plotus įvairiose vietose, kas sudaro daug nepatogumų atsakovui; trečia, ieškovas palieka atsakovui neprotingai siaurą, einantį pagal rytinę sklypo tvorą, apsodintą uogakrūmiais įvažiavimą: 2,9 m pločio ir 19,61 m ilgio koridorių, pažymėtą koordinatėmis 1, 2, 22, 21, 20, 40, 18,1 iki pirmojo ūkinio pastato 40, 41, 17, 18. Įvažiavus į tokį koridorių kelioms mašinoms ir norint pirmajai mašinai išvažiuoti, visos už jos stovinčios mašinos, negalėdamos prasilenkti, turėtų būti išstumiamos į ypač judrią (duomenys neskelbtini) kas kiekvieną kartą stabdytų eismą ir galėtų sukelti avarines situacijas. Toks mašinų stumdymas kur kas labiau terštų ieškovui aplinką po langais ir trikdytų jo rimtį; ketvirta, ieškovas užtveria atsakovui privažiavimą prie jo ūkinių pastatų, esančių sklypo dalyje, pažymėtoje koordinatėmis 19, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 41, paliekant tik siaurą pėsčiųjų takelį 40, 20, 19, 41. Atsakovo nuomone, pirminiame sklypo pasidalinime įvažiavimas buvo protingesnis ir racionalesnis, nepažeidžiantis nei vienos iš šalių interesų: atsakovas ir ieškovas naudojosi bendrai vienu, 2 m pločio ir apie 32 m ilgio įvažiavimu, galėjo netrukdomai privažiuoti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų, parkuoti savo automobilius 19,57 m ruože prie rytinės sklypo ribos tvoros, kas leisdavo kiekvienam automobiliui nepriklausomai, be didesnių trukdymų išvažiuoti į ypač judrią (duomenys neskelbtini) .; penkta, ieškovas iš (duomenys neskelbtini) pusės ant valdiškos žemės, neturėdamas Kauno apskrities leidimo ir gyventojų sutikimo, formuoja naują, platų, padalintą į dvi dalis (atskirai ieškovui ir atsakovui) įvažiavimą, pažymėtą koordinatėmis 1, 18, 40, 20, 21, 22, 23, 24, 2, 1, apjungiant jį net su gretimo namo ((duomenys neskelbtini) ) įvažiavimu (t.1, b.l.19). Jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų galimybę pakeisti jau esamą suformuotą įvažiavimą, ieškovas teismui nepateikė; šešta, ieškovas 2006-06-23 plane žemės sklypo plotą po gyvenamuoju namu (87 kv.m) dalina į 43 kv.m ieškovui ir 44 kv.m atsakovui, neatsižvelgdamas į tai kad ieškovo užimamas naudingas namo plotas yra 72,12 m, o atsakovo - tik 40,45 m (pagal 1991-05-24 susitarimą atsakovas geranoriškai sutiko kad ieškovui tektų didesnė namų valdos dalis (t.1, b.l.132)). Todėl, atsakovo nuomone, būtų teisinga ir sąžininga žemės sklypą po gyvenamuoju namu pasidalinti proporcingai dalimis pagal turimą naudingą namo plotą, kurios būtų - 49 kv.m ieškovui ir 38 kv.m atsakovui, juo labiau, kad tokiu pačiu principu pagal užimamą naudingą namo plotą žemės sklypą po gyvenamuoju namu yra pasidalinę ir tretieji asmenys šio sklypo „A" dalyje. Pagal CK 4.75 str. 3 p. plotą po namu reikėtų dalinti lygiomis dalimis tik tada, jei bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčių dalių dydis būtų nenustatytas.

Atsakovo vertinimu, jis pagrįstai siūlė, kad jam būtu priskirta viršutinė šiaurinė sklypo dalis pagal koordinacinius taškus 9, 10, 11, 12, 13,9, prie gyvenamo namo paliekant 1 m pločio bendro naudojimo takelį. Tuomet atsakovui tektų dalys B2, B3, B4, kas sudarytu 277 kv.m kartu su plotu, esančiu po gyvenamuoju namu, o ieškovui atitektų dalys - B2, B3, B4 (278 kv.m). Esant tokiam pasidalinimui, atsakovas sutiktų naudotis besiribojančiu su sklypu, jau suformuotu šiauriniu įvažiavimu iš Gėlių rato gatvės, ieškovo naudai atsisakydamas naudotis įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) Šiauriniame įvažiavime nėra nei ieškovo, nei kitų gyventojų langų. Tai, kad įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės galimas, patvirtina žemės sklypo kadastrinio žemėlapio ištrauka (t.1, b.l.72), tam nereikia jokių leidimų ar susitarimų, kadangi sklypo šiaurinė dalis tiesiogiai ribojasi su bendros paskirties įvažiavimu, kuriuo nevaržomai naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvės 3 ir 5 bei (duomenys neskelbtini) 23 gyventojai. Ieškovas 2007-04-27 pareiškime su šiuo atsakovo priešieškinyje pasiūlytu pasidalinimu sutiko. Atkreiptinas dėmesys, kad ir 2007-11-12 pareiškime ieškovas sutiko su atsakovo priešieškinyje pateikta sklypo pasidalinimo schema su pasiūlytais pataisymais.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai nesprendė ieškovo ir trečiųjų asmenų realiai užimamos ir naudojamos žemės klausimo, tokiu būdu padalindamas ir atidalindamas sklypą pagal ant popieriaus esamą planą, o ne pagal realiai užimamus ir naudojamus žemės plotus, nespręsdamas sklypo koordinacinių taškų ir ribų tikslinimo, papildomos valstybinės žemės prijungimo ir buvusių sklypo ribų atstatymo klausimų. Atsakovas nurodo, jog iš tikrųjų sklypo dalys yra apie 50 kv.m už esamo sklypo koordinacinių taškų ribų (t.1, b.l.152-153), kadangi sudarant 1994-01-26 žemės sklypo ribų planą, sklypo ribos nuo namo iki gatvės buvo nepagrįstai sumažintos nuo 921 iki 855 kv.m. Siekdamas ištaisyti šį neatitikimą, atsakovas pradėjo ruošti naują sklypo detalųjį planą, prijungiant ir valstybinius žemės plotus, kadangi, atsakovo nuomone, būtų teisinga ir sąžininga pirma įteisinti visus užimtus ir naudojamus žemės plotus ir tik po to spręsti sklypo pasidalinimo ir atidalinimo klausimą. Atsakovui gavus reikiamus kompetentingų institucijų dokumentus detaliajam sklypo planui rengti, ieškovas nedavė atsakovui sutikimo naujo detaliojo plano rengimui, tuo vilkindamas teisingą ir sąžiningą žemės sklypo pasidalinimą. Dėl ieškovo trukdymų atsakovas negalėjo paruošti priešieškinyje žadėto naujo, atitinkančio realią situaciją sklypo pasidalinimo tarp šalių plano. Atsakovo nuomone, esant tokiai situacijai, atsakovo sklypo dalis pagal pateiktą priešieškinį taptų atribota nuo norimos prijungti valstybinės žemės ir atsakovas netektų teisės jos prijungti, dėl ko būtų pažeistos atsakovo teisės ir teisiniai interesai. Siekdamas to išvengti, atsakovas 2008-02-05 prašymo papildymu prašė pakoreguoti jo priešieškinyje pateiktą žemės sklypo pasidalinimo planą taip, kad jo teisės ir teisiniai interesai nebūtų pažeisti (t.1, b.l.150-154).

Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo argumentais, jog atsakovas pažeidžia ieškovo teises naudotis žeme, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė. Be to, teismas nepagrįstai vadovosi trečiojo asmens R. I. šališkais ir neobjektyviais parodymais, tokiu būdu pažeisdamas CPK 186 str. 4 p. Atsakovo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai atsisakė atlikti vietos apžiūrą, tokiu būdu pažeisdamas CPK 226 str., 235 str., 245 str. ir 250 str., kadangi vietos apžiūra būtų padėjusi teismui nešališkai, vietoje įvertinti esamą situaciją ir priimti teisingą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog parengiamuosiuose posėdžiuose bylos nagrinėjimas vyko pozicijų derinimo kryptimi pagal atsakovo pateiktą priešieškinį, ieškovui sutikus, kad reikia vadovautis pirminiu, teisiškai įregistruotu ir patvirtintu 2002-04-19 planu. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas nubraukė visus tarp šalių pasiektus pažangius susitarimus, todėl, jo nuomone, būtų racionaliau ir teisingiau, jei teismas įvertintų pasiektą susitarimų pažangą ir padėtų išspręsti tik tarp šalių likusius nesutarimus. Atsakovo nuomone, būtų teisinga, protinga ir sąžininga padalinti sklypą pagal jo pasiūlytą projektą, vadovaujantis 2002-04-19 planu, kadangi su tokiu pasidalinimu sutiko ir pats ieškovas, projektas visais klausimais (išskyrus keletą) buvo su ieškovu suderintas. Teismo motyvai, jog atsakovo pateiktas planas ir pasidalinimo schema netikslūs, nepagrįsti, kadangi atsakovas vadovaujasi 2002-04-19 patvirtintu žemės sklypo planu, neįveda jokių naujų koordinačių, racionaliai dalina sklypą į dvi lygias šiaurinę (atsakovo) ir pietinę (ieškovo) dalis pagal liniją, jungiančią sklypo 9 ir 13 koordinacinius taškus, nesmulkindamas sklypo dalių, o bendro naudojimo takeliams pažymėti (einantiems 1 m atstumu aplink namą) ruošti specialų sklypo planą nėra būtina.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi šio daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu dėl naudojimosi nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teisme (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ., bendraturčiai. Ieškovas ir atsakovas valdo po ¼ dalį gyvenamojo namo, ieškovui priklauso 278/855, o atsakovui priklauso 277/855 ginčo žemės sklypo dalys.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o CK 4.81 straipsnyje – naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka. Šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai. Iš šalių byloje pateiktų procesinių dokumentų spręstina, kad šalys siekė išspręsti nesutarimus, kylančius dėl žemės sklypo naudojimo, todėl pareiškė reikalavimus dėl sklypo padalijimo. Nesutarus dėl naudojimosi bendru 0,855 ha privačios namų valdos žemės sklypu tvarkos, ieškovas, remdamasis CK 4.75 ir 4.80 straipsniais, pareiškė ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo pagal jo projektą (b.l. 19, 1 t.). Atsakovas byloje pateikė priešinį reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jo pateiktą projektą (b.l. 49,1 t.).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, išeidamas už pareikštų reikalavimų ribų - pareikšti reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais atidalijamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.

Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo ir atsakovo interesas bendrosios nuosavybės atidalijimas ir, kad atidalijimas pagal ieškovo pateiktą projektą yra racionalus, patogus, suformavus namų valdas pagal šį projektą sklypai išliks lygiaverčiai, tuo pačiu teismas nurodė, jog kiekviena iš šalių galės tinkamai naudotis jai priskirtu žemės sklypu bei įgyvendinti kitas savo teises.

Pažymėtina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne jos dalies dalį. Bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji nuosavybė nutraukiama, tas dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises. Įvertinusi tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus projektus, kolegija daro išvadą, kad, nustačius dalis pagal šalių pateiktus projektus ir patenkinus šalių prašymą atidalyti iš bendro turto tik dalį jiems priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šalių žemės sklypo bendroji dalinė nuosavybė nebūtų nutraukta, nes liktų žemės sklypo bendro naudojimo plotai. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad pagal šalių pateiktus ginčo žemės padalijimo projektus nėra galimybės iš esmės išspręsti šalių ginčą. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad šioje byloje tenkinti ieškovo ieškinį nebuvo teisinio pagrindo (CK 4.80 straipsnis), todėl teismo sprendimas šioje dalyje dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 straipsnis) naikintinas, pripažinus, kad netinkamas yra ir atsakovo pateiktas atidalijimo projektas, spręstina, kad bylą nagrinėjęs teismas, atmesdamas atsakovo priešieiškinį, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą šioje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kolegijos vertinimu paaiškėjus, jog pateiktais šalių atidalijimo projektais nėra galimybės išspręsti iš esmės šalių ginčą, apeliacinio skundo argumentai dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant pareikštus šalių reikalavimus, todėl neanalizuotini.

Be to kolegija pažymi, kad šalims paruošus atidalijimo projektus, kuriais neliktų ginčo žemės sklypo bendro naudojimo plotų, ar šalims siekiant nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nėra užkirsta galimybė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis): iš ieškovo ir atsakovo valstybei priteistinos pašto išlaidos lygiomis dalimis, o taip pat iš ieškovo atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos turėtos išlaidos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326-329 straipsniais,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys bei nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarka, panaikinti.

Sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos pakeisti ir ją išdėstyti taip:

iš ieškovo R. G. ir atsakovo V. G. priteisti po 23,63 Lt valstybei pašto išlaidų;

iš ieškovo R. G. priteisti atsakovui V. G. 50 lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėAlbinas Čeplinskas