- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-8495-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07937-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. A.
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui B. S., nukentėjusiajam M. R.,
išnagrinėjusi A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2014 m. gegužės 16 d., apie 11.00 val., Architektų g. 15, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. paaiškino savo kaltės nepripažįstantis. 2014-05-16 iš garažo atvažiavo į kiemą, statydamas automobilį stovėjimo aikštelėje, matė apgadintą stovintį „Audi“ markės automobilį. Šalia apgadinto automobilio buvo tuščia vieta, kurioje jis ir pastatė savo automobilį „Mercedes Benz A160“. Tarp jo ir „Audi“ markės automobilio jokio kontakto nebuvo. Jo automobilyje yra parkavimo sistema, kuri būtų suveikusi. Matė, jog „Audi“ yra sugadintas dešinės pusės kampas, priekinio bamperio kairėje pusėje buvo kumščio dydžio skylė. Tai nenustebino, kadangi dažnai tenka matyti apgadintus automobilius. Savo automobilį parkavo atbuline eiga. Atsimena, kaip 2014-05-17 vakare į namus atėjo vaikinas ir pasakė, kad „Jūs apgadinote automobilį“. Jis iš pradžių pagalvojo, kad tai jo paties automobilis yra apgadintas ir pasiūlė eiti apžiūrėti. Einant vaikinas pasakė, kad jis turi pildyti deklaraciją, nes apgadino automobilį, yra tai tiesiogiai matęs liudytojas. Jis išėjęs pasižiūrėjo, kad jo automobilis yra neapgadintas, todėl nesutiko pildyti deklaracijos, po ko atėjęs vaikinas, t. y. M. R., nurodė, jog kreipsis į policiją. Kažkada nežymiai buvo apgadinęs savo automobilį, buvo įvažiavęs į gyvatvorę, po ko liko neryškūs įbrėžimai, tačiau vėliau jie remonto metu buvo pašalinti (b. l. 29).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. A. parodė jokių apgadinimų ant sutuoktinio automobilio „Mercedes Benz“ nemačiusi, išskyrus, nedidelį brūkšnelį, kurio iš esmės net nesimato. Teigė, jog dar 2014 m. gegužės 16 d. anksti ryte atsikėlusi pastebėjo apgadintą „Audi“ markės automobilį, apie ką pasakė savo vyrui. Nustebo, kai nukentėjusysis M. R. dėl savo automobilio atėjo tik po kelių dienų (b. l. 29).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. K. parodė, jog atvykus į įvykio vietą (Architektų g. 15, Vilniuje) apgadintas „Audi“ markės automobilis stovėjo kieme, bendravo su šio automobilio savininku M. R.. Pastarasis pasakojo, jog pastatęs automobilį kieme, rado jį apgadintą (sugadintas bamperis). Įvykis buvo ne tą pačią dieną, kai atvyko. Automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos. Automobilio savininkas į pareigūnus kreipėsi du kartus. Pirmąjį kartą atvykus, savininkas negalėjo nurodyti automobilį apgadinusio asmens, nebuvo įvykio liudytojų. Vairuotojui buvo pasiūlyta rašyti paaiškinimą arba atvažiuoti į PK, jei atsiras liudytojų. Vėliau savininkas surado asmenį, mačiusį įvykį, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus. Tarnybinį surašė pagal nukentėjusiojo vairuotojo pasakojimą. „Mercedes Benz“ techninės apžiūros aktas surašytas tik 2014-07-09, kadangi 2014-05-20 paieškos grupei atvykus į įvykio vietą nurodyto automobilio nebuvo (b. l. 43-44).
Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. R. parodė, kad automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-05-15 apie 23 val. grįžęs namo kieme pastatė automobilį. Kitą dieną, t. y. 2014-05-16, apie 11-13 val., tiksliai neatsimena pastebėjo, kad jo automobilis yra apgadintas (įlenktas priekinis bamperis bei iškritęs posūkio žibintas). Paskambino policijai, atvyko pareigūnai, tačiau protokolo nerašė, kadangi nebuvo jokių liudytojų. Jam patarė paieškoti gal kas matė aplinkybes, kaip buvo apgadintas automobilis, nurodant, jei ką sužinotų reikšmingo, iškart pranešti policijai. Jis klausė kaimynų, po to nuėjo pas namo pirmininką, kuris patarė nueiti į 14 butą, kadangi matė, kaip daugmaž tuo metu prie laiptinės stovėjo tame bute gyvenančio asmens automobilis. Jis nuėjo į nurodytą butą, kur iš moters sužinojo, kad įvykį matė jos vyras, tačiau pastarojo tuo metu namuose nebuvo, jis grįžo po keleto dienų. Liudytojas A. V. papasakojo girdėjęs, kaip „Mercedes Benz“ automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Jis (A. V.) buvo ką tik grįžęs namo, ketino eiti į butą, tačiau palaukė kieme stebėdamas, kad į jo automobilį neįvažiuotų atbuline eiga važiuojantis „Mercedes Benz“. Pastarasis važiavo labai arti jo automobilio. Kai „Mercedes Benz“ pravažiavo jo automobilį, liudytojas pasakojo netrukus išgirdęs trenksmą, atsitrenkimą į kitą automobilį. Liudytojas jam davė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotas jo mašiną apgadinusio automobilio markė ir valstybis numeris. Jei gerai atsimena, po pokalbio su liudytoju A. V. jis kitą dieną iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusiojo teigimu, jis dėl jo apgadinto automobilio bendravo su „Mercedes Benz“ savininku A. A.. Pasakęs pastarajam, kad yra apgadintas jo automobilis, A. A. išsigandęs jam aiškino neva nieko nebuvo, jis nieko nejautė, tačiau, kai jis pasakė, kad viską matė liudytojas, tada „Mercedes Benz“ savininkas nusileido, pasakė „gerai“, sutarė susitikti vakare, tačiau tuomet pastarasis nebenorėjo kalbėtis, jokio sutarimo nerado. Iki tol administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo. Apžiūrėjęs „Mercedes Benz“ automobilį, matė ant galinio bamperio kairės pusės įbrėžimą, perbraukimą. Eismo įvykis užfiksuotas ne iš karto, kadangi, kaip minėjo, iš pradžių nerado jokių įvykį mačiusių asmenų, vėliau išsiaiškino, jog įvykį matė A. V., tačiau su pastaruoju pavyko tiesiogiai susitikti tik po kelių dienų. Jo įsitikinimu, atbuline eiga parkuojant automobilį didesnės masės automobilis be didesnių sunkumų gali padaryti tokio pobūdžio įlenkimą, taip pat pažymėjo, kad jo automobilio bamperis yra minkštas (b. l. 45-46).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė tikslios įvykio datos neatsimenantis, tačiau tai buvo pavasaris, kai jam grįžus namo ir pastačius automobilį, pastebėjo kieme atbuline eiga važiuojantį „Mercedes Benz“. Stovėjo prie laiptinės durų, 5-8 m atstumu, matomumas buvo geras. Pastarasis automobilis jo dėmesį patraukė, kadangi važiavo labai arti jo paties automobilio, dėl ko jis sustojo ir stebėjo, kad šis jo nekliudytų. Pravažiavo jo automobilio neliesdamas, kelis kartus pajudėjo į priekį ir atgal, kai išgirdo bamperio į bamperį stuktelėjimo, atsitrenkimo garsą. Iš garso suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Pats yra vairuotojas ir tokį garsą gerai atskiria. Atsitrenkimo garsas nebuvo stiprus. „Mercedes Benz“ vairuotojas į atsitrenkimą niekaip nereagavo, nuvažiavo nesustodamas ir iš automobilio neišlipdamas. „Mercedes Benz“ išvažiuojant iš aikštelės, jis nėjo apžiūrėti, kokį automobilį apgadino, tačiau vėliau, po poros valandų, išeidamas iš namų, priėjo prie mėlynos spalvos „Audi“ markės automobilio, matė, kad yra apgadintas bamperis. Pamatęs apgadinimą, suprato, kad jį padarė prieš tai matytas ir atsitrenkęs „Mercedes Benz“. Tokią išvadą padarė, kadangi tuo metu kieme nebuvo jokių kitų važiuojančių automobilių, girdėjo charakteringą bamperių atsitrenkimo garsą, matė, kad kieme stovėjo mėlynos spalvos „Audi“ markės automobilis. Nufotografavo abu automobilius („Mercedes Benz“ rado stovintį kitoje vietoje), pats yra vairuotojas, teko susidurti su panašia situacija, pagalvojo, kad nuotraukos galės pagelbėti apgadinto automobilio savininku, kuris po kiek laiko jį susirado. Nei vieno iš automobilių savininkų nepažįsta ir nepažinojo (b. l. 55-56).
Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. M. (V. M.) parodė ant automobilio „Audi A3“ priekinio bamperio plastikines apdailos dešinio kampo, maždaug 37-55 cm aukštyje nuo pagrindo susiformavo daugybiniai smulkūs įbrėžimai, pažeisti bamperio dešinės pusės šoninės dalies tvirtinimai, įbrėžta priekinio dešinio posūkio rodyklė, įbrėžimas ant posūkio rodyklės išsidėstęs 63-65 cm aukštyje nuo pagrindo, kuriuos sulyginus su automobilio „Mercedes Benz A 160“ galinio bamperio kairio kampo sugadinimais ir forma, matyti, kad jie vizualiai atitinka. Be to, ant „Audi A3“ bamperio, maždaug 53 cm aukštyje nuo pagrindo, yra juodos spalvos pašalinės medžiagos antsluoksnis ar nulupti dažai, kurio susidarymo mechanizmo nustatyti negalima, tačiau būtent tokiame aukštyje yra išsidėsčiusi MB atstumo jutiklio apdailos viršutinė dalis, ant kurios yra tiesioginio kontakto požymiai (pašalinti dažai). Maždaug 63-65 cm aukštyje nuo pagrindo, t. y. nuo „Mercedes Benz“ galinio kairio kampo yra sparno ir bamperio sandūra ir būtent ši dalis pilnai galėjo padaryti nustatytus sugadinimus automobiliui „Audi A3“. Eksperto teigimu, tikėtina, jog automobilio „Audi A3“ priekinio dešinio kampo sugadinimai susiformavo dėl tiesioginio kontakto su „Mercedes Benz“ galinio kairio kampo dalimis. Pažymėjo, jog „Audi A3“ padarytas pažeidimas yra slystamojo pobūdžio, bamperio vientisumas nepažeistas, plastikinė apdaila yra menko standumo, kontakto metu įlinko bamperio detalė, susiformavo horizontalūs įbrėžimai (b. l. 64-66).
Rašytiniame A. A. paaiškinime nurodyta, kad jis 2014-05-16, apie 11.00-12.00 val., automobiliu atvažiavo iš garažo į kiemą ir prieš parkuodamas pamatė, jog stovinčio automobilio ,,Audi“ įlenktas kairys bamperio sparnas, pagalvojo, kad kažkas į jį įvažiavo. Atbuline eiga pastatė automobilį ir su žmona išlipo iš jo. Parodė žmonai, kad kažkas įvažiavo į automobilį. Tuo metu kažkas atvažiavo automobiliu į kiemą, pastatė mašiną ir nuėjo į namus. Tą dieną į jį niekas nesikreipė, t. y. nei policija, nei automobilio savininkas. Atrodo, sekmadienio vakarą atėjo automobilio savininkas, nurodydamas esą liudininkas matęs, kaip jis (A. A.) atbulomis parkavo automobilį. Jo buvo paprašyta pildyti deklaraciją, tačiau jis nesutiko rašyti, kadangi nepadarė jokio įvykio, dėl ko atėjęs asmuo pagrasino kreipsiąsis į Kelių policiją (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
A. A. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau teismas mano esant pakankamą pagrindą daryti priešingą išvadą. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. kategoriškai patvirtino, jog tuo metu, kai matė atbuline eiga važiuojantį A. A. automobilį ir išgirdo atsitrenkimo garsą, kieme daugiau jokių kitų važiuojančių automobilių nebuvo, išskyrus „Mercedes Benz“, kurį jis vėliau nufotografavo. Nors jis iš karto ir nepriėjo pasižiūrėti, koks automobilis buvo apgadintas, tačiau patvirtino prieš tai matęs stovintį mėlynos spalvos „Audi“ markės automobilį, būtent kuriam, kaip paaiškėjo vėliau, ir buvo padaryti sugadinimai. Liudytojui nekilo abejonių, kad „Mercedes Benz“ atsitrenkė į kitą automobilį, aiškiai girdėjo bamperių susidūrimo garsą, pats yra vairuotojas ir gali tokį charakteringą garsą identifikuoti. Vėliau to paties liudytojo padarytose nuotraukose buvo užfiksuotas tiek nukentėjusiojo automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Architektų g. 15, Vilnius, ir nurodyti automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės podūkio žibintas (b. l. 5, 7). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Transporto priemonės techninės apžiūros 2014-07-09 akto duomenimis, automobiliui „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas galinio bamperio kairės pusės šonas, kampas, įbrėžtas parkavimo atstumo jutiklis (b. l. 18). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. M., įvertinęs užfiksuotus transporto priemonių apgadinimus, patvirtino esant pilnai tikėtina, jog automobilio „Audi A3“ priekinio dešinio kampo sugadinimai susiformavo dėl tiesioginio kontakto su „Mercedes Benz“ galinio kairio kampo dalimis. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos E. A. parodymai neva ji automobilį „Audi A3“ matė apgadintą dar anksti ryte, apie ką ji papasakojo savo vyrui, vertintini kritiškai, kadangi pastaroji yra suinteresuota duoti savo sutuoktiniui, kuris nagrinėjamoje byloje yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, palankius parodymus. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors liudytoja teigė neva apie pastebėtus automobilio apgadinimus pasakė savo vyrui, tačiau A. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad tai jis, pastatęs automobilį ir išlipęs iš jo kartu su žmona, pasakė šiai apie tai, kad šalia stovintis automobilis „Audi A3“ yra apgadintas, t. y. tokios aplinkybės rodo abipusį pastarųjų siekį paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Taip pat teismas įvertina nukentėjusiojo M. R. parodymus, kurie sutampa su tiesiogiai įvykį mačiusio A. V. parodymais. Taigi išdėstytų ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad A. A., važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino (automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė A. A. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu). Tokie aukščiau išdėstyti A. A. veiksmai pagrįstai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu A. A. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu apgadinęs nukentėjusiojo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog A. A., atbuline eiga vairuodamas automobilį, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A3“, tokiais savo veiksmais neabejotinai apgadindamas svetimą turtą. Pastarojo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, nėra pagrindo. Teismas įvertinęs transporto priemonių apgadinimus, jų lokalizaciją, susidarymo mechanizmą bei mastą, atkreipiant dėmesį į tai, kad transporto priemonei „Audi A3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padaryti slystamojo pobūdžio pažeidimai, taip pat įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių (pastarajam 77 metai), tai, kad automobilis judėjo atbuline eiga, neturi neginčytino pagrindo išvadai, kad A. A. suvokė padaręs eismo įvykį bei tikslingai iš jo pasišalino. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad A. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Duomenų, kad jis buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Jis buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, kas tik patvirtina A. A. neturėjusį jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padarytas administraciniai teisės pažeidimas transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į A. A. asmenybę (pensininkas, 77 metų amžiaus, nustatytas neįgalumas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. A. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto (100) litų (atitinkamai 28 eurų) dydžio baudą.
A. A. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.