Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-758-319-2014

Teisėjas Algirdas Giedraitis Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00749-2014-5

2014 m. gruodžio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armai, nuteistajam Š. S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo Š. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. ir nubaustas– 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė –20 (dvidešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. pagal BK 227str. 2 d. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį už pageidaujamą neveikimą valstybės tarnautojams vykdant įgaliojimus, o būtent:

2014 m. birželio 22 d. apie 11.45 val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 4 km. kryptimi link Marijampolės, sustabdytas vairavęs automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekdamas išvengti atsakomybės Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. S. tiesiogiai pasiūlė ir davė 200 litų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, t.y. kad paperkamas valstybės tarnautojas netikrintų jo neblaivumo, o vėliau tarnybiniame automobilyje Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. S. ir to paties būrio specialistui S. K. nustačius Š. S. galimai padarytų administracinės teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. požymius, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tiesiogiai pasiūlė atvežti ir duoti daugiau pinigų, tokiu būdu tiesiogiai pasiūlė bei pažadėjo duoti kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t.y. kad paperkami valstybės tarnautojai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų administracinės teisės pažeidimų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo Š. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas patikrina tą nuosprendžio dalį, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, o dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su Š. S. kaltės įrodytumo ir veikos kvalifikavimo plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas Š. S. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str. nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika siekė savanaudiškų tikslų, teisingai nustatė esant vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, įvertino kaltinamojo asmenybę, kad nedirbantis, teistas, bausmės neatlikęs, ir pagrįstai paskyrė jam arešto bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu Š. S. buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKo) duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-725/2014 matyti, kad nuosprendis įsiteisėjo 2014-03-20, 2014-03-24 priimtas patvarkymas siųsti nuosprendį vykdyti. Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną Š. S. jau buvo atlikęs dalį, t.y. 3 mėnesius ir 13 dienų jam paskirtos bausmės, o neatliktos bausmės dalis pagal 2014-02-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendį skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai atitinkamai buvo 4 mėnesiai ir 17 dienų.

Bendrinant bausmes pagal BK 64 str. 3 d. numatytas taisykles, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ne visos bausmės dalis, o tik neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Kaip paminėta aukščiau, BK 64 str. 3 d. numatytos taisyklės nurodo, jog neatliktos bausmės daliai esant didesnei nei nauju nuosprendžiu paskirtoji bausmė, bausmės bendrinamos, prie šios neatliktos dalies pridedant dalį bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu. Šiuo atveju esant būtent tokiai situacijai, teismas neteisingai vadovavosi BK 64 str. 3 d. numatyta pirmąja taisykle ir bendrino bausmes, prie naujai paskirtos bausmės pridėdamas dalį neatliktos bausmės.

Bendrinant skirtingas bausmes, švelnesnę bausmę keičia griežtesnė bausmė, todėl šiuo atveju vadovaujantis bausmių bendrinimo ir keitimo taisykle, numatyta BK 65 str. 1 d.1 p. ,,b“ p. p. (kai viena arešto para atitinka dvi laisvės apribojimo dienas) , neatlikta 4 mėnesių 17 dienų laisvės apribojimo bausmė atitinka 68 paroms arešto, prie kurių turėjo būti pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalis. Skundžiamu nuosprendžiu Š. S. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 parų arešto.

Pagal BPK 320 str. 4 d. pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai ir nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau nei prašoma apeliaciniame skunde, todėl šiuo atveju, esant paties nuteistojo skundui, kuriame prašoma sušvelninti paskirtą bausmę, aukštesniosios instancijos teismas taisyti paminėtos bausmių bendrinimo klaidos, kuomet nuteistajam turėtų būti paskirta griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu bausmė, neturi teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas tik dėl neteisingai nurodytos 2014 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies, konstatuojant, kad neatlikta bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną buvo 4 mėnesiai ir 17 dienų.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Š. S., išlaidas iki 2014 m. lapkričio 11 d. sudaro 60 Lt/17,38 Eur, dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo Š. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.

nusprendžia:

Nuteistojo Š. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį:

Nurodant, kad Kauno apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis yra 4 mėnesiai 17 dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.