Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L.Alechnavičiaus, kolegijos teisėjų H.Sadausko, A.Bakavecko, sekretoriaujant D.Musneckaitei, dalyvaujant pareiškėjui M. R., atsakovo atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl teisės aktų teisėtumo ištyrimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius 2006 11 22 įsakymu Nr.V-42 “Dėl nuobaudos UAB „Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M. R. skyrimo” BAB “Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M. R. skyrė įspėjimą už Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto ir 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus (b.l. 58).

Be to patikslinęs savo reikalavimą teismo posėdyje pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Viešojo administravimo ir Įmonių bankroto įstatymams neprieštarauja Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 “Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo” 17, 18 ir 19 punktai.

Paaiškino, kad jis dirba UAB “Valeksa”, kuri paskirta bankrutuojančios akcinės bendrovės “Paminklų restauravimo institutas" administratoriumi, ir UAB “Valeksa” direktoriaus įsakymu Nr.1-61 paskirtas įgaliotu asmeniu šios įmonės bankroto byloje. Nesutinka su atsakovo 2006 11 22 įsakymu Nr.V-42, kuriuo jam paskirta nuobauda - įspėjimas. Skundžiamame įsakyme nurodytų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų pareiškėjas nepažeidė. Atsakovas, skirdamas nuobaudą už kreditorių susirinkimo sprendimo nevykdymą, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus ir nevertino fakto, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, įpareigodamas administratorių kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, viršijo savo kompetenciją. Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) nepriskiria kreditorių kompetencijai teisės įpareigoti ar reikalauti iš administratoriaus kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusio įmonės vadovo atžvilgiu arba pasirašyti akcininko ar jo atstovo surašytą nepagrįstą pareiškimą, todėl atsakovas neturėjo teisės skirti nuobaudą administratoriaus įgaliotam asmeniui už tai, kad jis nevykdė ar blogai vykdė neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Pagal ĮBĮ 24 str. 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimai visų pirma privalomi visiems kreditoriams ir kreditorių susirinkimo nutarimus kiekvienas kreditorius gali skųsti teismui. Pareiškėjas nedelsiant informavo kreditorius apie supaprastintą bankroto procesą, nes teismo nutartį, priimtą rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas gavo 2006 m. rugsėjo 22 d. ir kai 2006 10 02 teismas patvirtino nutarties kopijas, pareiškėjas jas tą pačią dieną išsiuntė, be to įstatymas neapibrėžia sąvokos “nedelsdamas”. Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 “Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo” prieštarauja LR Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui. Todėl skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti pagrįsti įstatymais, valstybės institucijos gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie numatyti įstatymuose ir laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Kadangi Taisyklėse nenumatyta, kokiu įstatymu yra nustatytos Taisyklėse nurodytos nuobaudos, neįvardyta Taisyklėse nurodomų nuobaudų rūšis, įstatymiškai nereglamentuojamas jų vykdymo procesas, o pareiškėjo su atsakovu nesieja nei darbo, nei tarnybiniai santykiai, todėl atsakovas negali skirti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Taisyklėse nurodytų nuobaudų. Nutarimų, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo veiksmai, nenumatyti įstatymuose arba atliekami pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, neturi asmeniui jo teises ribojančios teisinės reikšmės. Skundžiamas įsakymas nepagrįstas nustatytais faktais, todėl neatitinka VAĮ 8 str. individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Neteisėtas skundžiamas įsakymas daro pareiškėjui moralinę bei materialinę žalą ir grubiai pažeidžia jo teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2006 11 22 įsakymo Nr.V-42 “Dėl nuobaudos UAB „Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M. R. skyrimo” teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 12 09 nutartimi iškėlė bankroto bylą akcinei bendrovei “Paminklų restauravimo institutas” ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB “Valeksa”, kurios direktorius 2005 12 15 įsakymu Nr.1-61 administratoriaus įgaliotiniu bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje “Paminklų restauravimo institutas” paskyrė UAB “Valeksa” ekspertą – konsultantą M. R. (b.l. 7, 62). 2006 10 25 atsakovas gavo BAB „Paminklų restauravimo institutas" (toliau - Institutas) kreditoriaus T. R. prašymą įvertinti Instituto administratoriaus UAB “Valeksa” įgalioto asmens M. R. veiksmus (b.l. 41-44). Atsakovo direktoriaus 2006 11 02 įsakymu Nr.V-38 sudaryta Instituto administratoriaus UAB "Valeksa" veiklos tikrinimo komisija (toliau - Komisija), atlikusi Instituto administratoriaus UAB “Valeksa” veiklos patikrinimą. Komisija 2006 11 10 padarė išvadą, kad administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotas asmuo M. R. AB “Paminklų restauravimo institutas” bankroto byloje nevykdė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. reikalavimo dėl kreditorių susirinkimų sprendimų vykdymo ir nepakankamai tinkamai įgyvendino administratoriui suteiktą teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimamus sprendimus bei informuodamas kreditorius apie supaprastinto proceso taikymą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 13¹ str. 2 d. 1 p. nuostatas (b.l. 45, 50-52). Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius 2006 11 22 įsakymu Nr.V-42 “Dėl nuobaudos UAB „Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M. R. skyrimo” (toliau - Įsakymas), vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 p. ir atsižvelgdamas į Komisijos išvadas, bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M. R. už Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 d. 20 p. ir 13¹ str. 2 d. 1 p. pažeidimus skyrė įspėjimą (b.l. 9, 58).

Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas yra neteisėtas ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o norminio akto nuostatos, kuriomis remiantis paskirta nuobauda, prieštarauja įstatymui, bei nurodo, kad Įsakyme nurodytų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų jis nepažeidė.

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja 2001 03 20 LR Įmonių bankroto įstatymas Nr.IX-216 (toliau – Įstatymas), kurio 11 str. 10 d. (2003 01 28 įstatymo Nr. IX-1332 redakcija) nustatyta, kad administratoriaus veiklą kontroliuoja LR Vyriausybės įgaliota institucija. Įstatymo 37 str. 6 d. 4 p. (2002 11 19 įstatymo Nr.IX-1200 redakcija) Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavesta nustatyti bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką. LR Vyriausybė 2001 07 03 priėmė nutarimą Nr. 831 “Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 12 15 nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektu sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo" papildymo”, kurio 3.4 p. įgaliojo Ūkio ministeriją patvirtinti Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką bei 5 p. pavedė Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos vykdyti įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę. LR Ūkio ministras 2002 06 03 įsakymu Nr. 202 patvirtino Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatus, kurių 7.8 p. nurodoma, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja įmonių bankroto administratorių veiklą ir, vykdydamas LR Vyriausybės pavedimą, 2006 10 10 įsakymu Nr. 4-377 "Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtino Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisykles (toliau - Taisyklės).

Taisyklių 17 p. nurodoma, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra juridinis asmuo, nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš Taisyklių 17.1 ir 17.2 p. nurodytų nuobaudų, atitinkamai įspėjimą arba viešai paskelbiamą įspėjimą. Taisyklių 18 ir 19 punktuose atitinkamai reglamentuojamas nuobaudos administratoriui skyrimas ir atsakovo direktoriaus veiksmai nustačius reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai administratoriaus padarytus teisės aktų pažeidimus.

Sistemiškai įvertinus išdėstytas teisės normas darytina išvada, kad Taisyklės patvirtintos laikantis Įstatymo 37 str. 6 d. 4 p. reikalavimų, kad Taisyklių 17, 18 ir 19 p. yra tiesiogiai susiję su Įstatymo nustatyta bankroto administratorių veiklos kontrolės funkcija bei Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų 7.8 p. nustatytomis atsakovo funkcijomis, todėl kolegijai nekyla abejonių dėl Taisyklių atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, be to darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas prašymas nėra pagrįstas teisiniais argumentais. Dėl išdėstyto pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar Taisyklių 17, 18 ir 19 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, netenkintinas (ABTĮ 11 str. 2d. 4p., 3d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad BAB „Paminklų restauravimo institutas" kreditorių susirinkime, įvykusiame 2006 05 19, buvo priimtas nutarimas Nr. 7.1.2, kuriuo, susirinkimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl AB “Paminklų restauravimo institutas” direktoriaus veiksmų, susijusių su bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimu, nuspręsta kreiptis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 22). 2006 07 03 raštu pareiškėjas informavo kreditorių susirinkimo pirmininką, kad jis neturi pagrindo pasirašyti jam pateiktą pareiškimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai projektą ir pasiūlė iki kito kreditorių susirinkimo tęsti įrodymų rinkimą (b.l. 49). Atsisakymą pasirašyti jam pateiktą pareiškimo projektą 2006 11 09 paaiškinime Komisijai pareiškėjas motyvavo tuo, kad jis atsižvelgė į advokatų rekomendacijas neteikti nepagrįstų įrodymų (b.l. 12, 47), o 2006 11 21 paaiškinime nurodė, kad jis neatsisakė vykdyti nutarimo, bet jį vykdė – atliko įrodymų teisinį vertinimą ir nusprendė tęsti įrodymų rinkimą (b.l. 16, 53), teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimas, įpareigodamas administratorių kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, viršijo savo kompetenciją, todėl jam negalėjo būti paskirta nuobauda dėl neteisėto reikalavimo nevykdymo (b.l. 4, 64-66).

Įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. (2003-01-28 įstatymo Nr. IX-1332 redakcija) nustato, kad administratorius vykdo kitus kreditorių susirinkimo sprendimus. Įstatymo 23 str. 17 d. (2003-01-28 įstatymo Nr. IX-1332 redakcija) suteikia kreditorių susirinkimui teisę spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus, o pagal Įstatymo 21 str. 1 d. 3 p., iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai įgyja teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Sistemiškai vertinant išdėstytas teisės normas darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas, gindamas savo reikalavimus, turėjo teisę įpareigoti administratorių (pareiškėją) kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. įpareigoja administratorių vykdyti kitus kreditorių susirinkimo sprendimus, t.y. nustato nebaigtinį kreditorių susirinkimo sprendimų, kuriuos administratorius turi pareigą vykdyti, sąrašą, o pagal Įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pareigą įvykdyti 2006 05 19 BAB „Paminklų restauravimo institutas" kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 7.1.2 ir kreiptis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas, nevykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 7.1.2, pažeidė Įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. reikalavimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7.1.2, turėjo teisę dėl jo paduoti skundą teismui Įstatymo 24 str. 5 d. nustatyta tvarka, tačiau jis šia teise nepasinaudojo.

Nuobauda pareiškėjui Įsakymu paskirta taip pat dėl to, kad jis pažeidė Įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

Įstatymo 13¹ str. 2 d. 1 p. (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo informaciją apie šią teismo nutartį nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui arba teisėjui šio straipsnio 2 d. 1 p. nustatytus veiksmus pavesti atlikti įmonės administratoriui.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 09 13 nutartimi pritaikė BAB “Paminklų restauravimo institutas” supaprastintą bankroto procesą ir šia nutartimi pavedė pareiškėjui pateikti informaciją apie ją Įstatyme išvardintiems subjektams, tarp jų ir kreditoriams (b.l. 62). Vilniaus 1-ojo pašto viršininkės patvirtinimas apie nutarties gavimo datą (b.l. 15) įrodo, kad 2006 09 13 teismo nutartis administratoriaus buveinėje gauta 2006 09 22. Bylos medžiaga nustatyta ir pareiškėjas neginčija, kad nurodyta teismo nutartimi pareiškėjui pavestas įpareigojimas informuoti apie teismo nutartį visus Įstatyme išvardintus subjektus buvo įvykdytas 2006 10 02, t.y. po devynių dienų nuo teismo nutarties gavimo (b.l. 4, 12, 47, 52).

Pareiškėjo argumentas, kad jis laiku pateikė informaciją apie teismo 2006 09 13 nutartį Įstatyme nurodytiems asmenims, nes teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, ją pareiškėjas gavo 2006 09 22 ir šios teismo nutarties kopijas jis tą pačią dieną, kai jos buvo teismo patvirtintos, t. y. 2006 10 02, išsiuntė Įstatyme nurodytiems asmenims, yra nepagrįstas. Įstatymo 13¹ str. 2 d. 1 p. nustato pareigą teismui (teisėjui) arba jo pavedimu įmonės administratoriui nedelsiant pateikti Įstatymo 13¹ str. 2 d. 1 p. nurodytiems asmenims informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Įstatymas nesieja šios pareigos – nedelsiamo informacijos apie teismo nutartį pateikimo - su pačios teismo nutarties, kaip konkretaus dokumento, įteikimu arba su teismo nutarties teisiniu statusu (jos įsiteisėjimu ar nuorašo patvirtinimu). Laiko tarpas nuo 2006 09 22 iki 2006 10 02, per kurį pareiškėjas įvykdė jam teismo 2006 09 13 nutartimi pavestą įpareigojimą nedelsiant apie teismo nutartį informuoti visus Įstatyme nurodytus subjektus, negali būti vertintinas kaip nedelsiamas informacijos pateikimas ir kartu kaip tinkamas Įstatymo 13¹ str. 2 d. 1 p. nustatytos pareigos įvykdymas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas, ignoruodamas teismo nutartyje išdėstytą įpareigojimą atlikti Įstatymo 13¹ str. 2 d. 1 p. numatytus veiksmus ir nesiimdamas priemonių nedelsiant pranešti apie priimtą nutartį visiems įmonės kreditoriams, pažeidė Įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

Taisyklių 17 p. atsakovui suteikia teisę skirti pareiškėjui nuobaudą ne tik už teisės aktų pažeidimus, bet ir už bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo metu nustatytus kitus administratoriaus veiklos trūkumus, atsižvelgiant į jų reikšmingumą.

Dėl išsakytų motyvų teismas daro išvadą, kad atsakovo direktoriaus 2006 11 22 įsakymas Nr.V-42, kuriuo pareiškėjui paskirtas įspėjimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2006 11 22 įsakymą Nr. V-42 “Dėl nuobaudos UAB “Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M. R. skyrimo”, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 111 str. 3d., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.