Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo administracinės teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. J. Š. atžvilgiu buvo nutraukta, kadangi veikoje galimai yra nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. požymių, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga perduota Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. (iki santuokos buvusi pavardė D.) buvo kaltinama tuo, kad padarė nedidelį chuliganizmą, o būtent: 2011 m. liepos 3 d. apie 00.10 val., Šalčininkų r., Dieveniškių mstl., Vilniaus g. 4 esančioje kavinėje, pažeisdama viešąją tvarką bei kitų žmonių rimtį, prisikabino prie A. Š., griebė jį už drabužių bei kitų kūno vietų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis konfliktas tarp J. S. ir A. Š. įvyko pastarojo iniciatyva, būtent A. Š. siekė išprovokuoti konfliktą. J. Š. teigia, jog ji konflikte nedalyvavo, A. Š. veido neapdraskė.

Apeliantė pažymi, jog byloje nėra nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais ji sutrikdė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį, sukėlė fizinį skausmą A. Š.. Be to, apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi A. Š. nepilnametės draugės parodymais, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi, tvirtina, jog pateiktas vaizdo įrašas įrodo, jog joks smurtas įvykio metu nebuvo naudojamas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant J. Š. veiksmus būtina atsižvelgti ne tik į veikos padarymo vietą bei A. Š. padarytą sveikatos sutrikdymo faktą, bet ir į konflikto kilimo priežastį, įvykdytų veiksmų pavojingumo laipsnį, įvykį mačiusių asmenų reakciją, dėl įvykio kilusių padarinių sunkumą ir kitas aplinkybes. Apeliantė aiškina, jog žodinis konfliktas kilo dėl A. Š. veiksmų, jo veidas buvo apdraskytas dar iki konflikto, kuris vyko atskiroje nuo kavinės patalpoje. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad konflikto metu buvo aiškindamiesi asmeniniai santykiai, nebuvo siekiama sutrikdyti viešąją tvarką, rodyti nepagarbą aplinkiniams, be to, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad asmenys matę konfliktą pasijuto šiurkščiai pažemintais ar šokiruotais, buvo sutrikdytas jų poilsis ar kita įprasta veikla. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus J. Š. teigia, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog ji galėjo padaryti nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ar administracinės teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

J. Š. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. liepos 3 d. apie 00.10 val., Šalčininkų r., Dieveniškių mstl., Vilniaus g. 4 esančioje kavinėje, pažeisdama viešąją tvarką bei kitų žmonių rimtį, prisikabino prie A. Š., griebė jį už drabužių bei kitas kūno vietas. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., teiseną nutraukė, nustatęs Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame iš esmės keliamas medžiagos perdavimo tirti prokuratūrai pagrįstumo klausimas – apeliantė nurodo, kad byloje esančių duomenų nepakanka įsitikinimui, kad padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos požymius.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, turi būti atliekami Lietuvos Respublikos ATPK 251 str. 258 str. nustatyti veiksmai.

Lietuvos Respublikos ATPK 258 str. nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui, o šio kodekso 251 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta ATPK numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. atsako tas, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitokius panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi aptariamu atveju administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas atribojami iš esmės pagal padarytos veikos (veiksmų) pobūdį.

A. Š. parodymai duoti tiek bylos tyrimo metu, tiek teisme (jis nurodė, kad jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, dėl J. Š. veiksmų jis buvo sužalotas), specialisto išvada Nr. G 2029/11 (01), kurioje užfiksuota, jog A. Š. padaryti odos įdrėskimai veide ir dešinėje plaštakoje, kraujosruvos dešiniame žaste, galimai padaryti 2011 m. liepos 2 d. drėskiant nagais per veidą, laikant už rankų, liudytojos V. S. parodymai duoti tyrimo metu (ši liudytoja iš esmės patvirtino A. Š. parodymus) leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. Š. veika savo pobūdžiu ir intensyvumu peržengė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. ribas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo pasireiškė J. Š. galimai neteisėti veiksmai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog J. Š. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, o jų įžūlumas pasireiškė fizinio smurto naudojimu A. Š. atžvilgiu.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais susijusiais su įvykio vietos vertinimu, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas tik atkreipia dėmesį į tai, kad net J. Š. palankius parodymus duodanti liudytoja J. S. nurodė, jog į patalpą, kurioje vyko konfliktas, buvo užėjęs ir R. G.. Ši aplinkybė rodo, kad įėjimas į minėtą patalpą yra laisvas ir joje bet kuriuo metu galėjo atsidurti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų. Taigi patalpa, kurioje vyko konfliktas laikytina viešąja vieta.

Esant tokioms aplinkybėms Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimas paliktinas nepakeistu ir apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą ir J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.