Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos įmonės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei O. K. dėl draudimo išmokų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė K. K. palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė sukėlė eismo įvykį, iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl prašo priteisti nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos atlyginimą. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl to, kad ieškovė tikėjosi, kad atsakovė atlygins nukentėjusiojo asmens naudai išmokėtas draudimo išmokas. Atstovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl to, jog ieškovė kreipėsi į prokuratūrą dėl duomenų apie ikiteisminį tyrimą suteikimą, bet jai buvo atsisakyta pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tai apsunkino ieškovės galimybę sureguliuoti žalos atlyginimo procesą.

6. Liudytojas A. J. parodė, kad jis pažįsta atsakovę kaip asmenį, kurio vaikai mokėsi toje pačioje mokykloje, kaip ir liudytojo vaikai. Liudytojo sūnėnas A. J. buvo partrenktas atsakovės. Liudytojui paskambino sūnėnas, pasakė, kad jis papuolė į avariją, liudytojas nuvyko į eismo įvykį, pamatė motociklą, policiją, atsakovę, jos vyrą ir atsakovės dukrą. Atsakovė patraukė mašiną į šoną, policija liepė jai važiuoti į policijos įstaigą. Įvykio vietoje liudytojas bendravo su atsakove, jis nematė jokių jos galimo neblaivumo požymių. Atsakovė po eismo įvykio buvo susijaudinusi, nes buvo sužalotas žmogus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. spalio 19 d. sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė apdraudė atsakovės transporto priemonės SUBARU, LIGACY OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 25 d. (4, 5 b. l.). Draudimo sutarties 1.7 punkte buvo nurodyta, kad sutarčiai taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos bei žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos. Draudimo sutarties 3.4 punkte jos šalys nurodė, kad šalys privalo vykdyti kitas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas. Šalių sudarytos Draudimo sutarties 5.3 punkte numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas, draudikė, vadovaudamasi teisės aktais, turi teisę įstatymų numatyta tvarka susigrąžinti iš draudėjo draudimo išmoką ar jos dalį.

8. Iš atsakovės į bylą pateikto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti įtariamąją nuo baudžiamosios atsakomybės (31-35 b. l.) nustatyta, kad atsakovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, t.y. atsakovė buvo įtariama tuo, kad ji 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 13:34 val. Kaune, vairuodama automobilį „SUBARU LEGACY OUTBAG“, Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Savanorių pr. nuo S. Ž. g. link Mituvos g. ties namu Nr. 305, pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimą tuo, kad keisdama savo važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia eismo kryptimi pirma eismo juosta važiavusiam motociklui „SUZUKI“, valst. Nr. 890BJ, vairuojamam A. J., ir susidūrė su juo. Dėl to eismo įvykio metu A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, O. K. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus tuo, kad iš karto po eismo įvykio iki kol bus patikrintas jos blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti vartojo alkoholį, kadangi jos kraujyje rasta mažiausia koncentracija – 1,48 prom. etilo alkoholio.

9. Nutarime nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad O. K. veikoje, jai vairuojant kelių transporto priemonę automobilį „SUBARU LEGACY OUTBACK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidus (duomenys neskelbtini), 221 punktų reikalavimus, nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajai O. K. susitaikius su nukentėjusiuoju A. J..

10. Nukentėjęs asmuo A. J. 2017 m. rugpjūčio 11 d. pretenzija kreipėsi į ieškovę dėl įvykio metu jam padarytos žalos atlyginimo (9 b. l.). Be to, į ieškovę dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo kreipėsi ir Kauno teritorinė ligonių kasa, prašydama atlyginti atsakovės padarytą 172,08 Eur žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiajam asmeniui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (17 b. l.). Ieškovė atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, pervesdama į jo sąskaitą 1823,17 Eur draudimo išmoką 2017 m. spalio 3 d. (11, 47 b. l.), bei sumokėdama Kauno teritorinei ligonių kasai 172,08 Eur 2017 m. spalio 9 d. (16 b. l.). Ieškovė, atlyginusi nukentėjusiajam asmeniui ir Kauno teritorinei ligonių kasai atsakovės padarytą žalą, 2017 m. spalio 12 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama pervesti ieškovei 1995,25 Eur sumą per 14 dienų. Ieškovė kaip pretenzijos pagrindą nurodė TPVCAPDĮ 22 straipsnį bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklių 59.1 punktą. Atsakovė nepervedė ieškovei nurodyto žalos atlyginimo per ieškovės nustatytą laikotarpį.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

12. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad draudimo išmoka (toliau – išmoka) – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – biuras) mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Pagal TPVPCADĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

13. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Analogiška nuostata numatyta Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.1 punkte.

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Kai draudiko išmoka visiškai atlyginami nukentėjusiojo nuostoliai, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio nustatytais atvejais atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą tuo, kad atsakovė iki visų draudžiamojo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo vartojo alkoholį. Atsakovė iš esmės neneigia to, nurodydama, kad įvykio metu ji buvo blaivi, o alkoholį vartojo tą pačią įvykio dieną jau po įvykio, nes buvo labai susijaudinusi ir, neradusi namie raminamųjų, išgėrė degtinės. Atsakovės nuomone, šiuo atveju iš jos negali būti reikalaujama grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, nes ji eismo įvykio metu buvo blaivi.

16. Šioje byloje Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutarimo pagrindu nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio buvo atsakinga atsakovė O. K., kuri pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimą tuo, jog keisdama savo važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia eismo kryptimi pirma eismo juosta važiavusiam motociklui „SUZUKI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. J., ir susidūrė su juo. Dėl to eismo įvykio metu A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas Atsakovė padarė eismo įvykį, būdama blaivi, tačiau byloje esantys įrodymai (atsakovės paaiškinimai, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutarimo duomenys) patvirtina, kad atsakovė iš karto po įvykio iki visų aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (žr. sprendimo 8, 9 punktus).

17. Šios aplinkybės (sprendimo 16 punktas) leidžia daryti išvadą, kad atsakovė atliko veiksmus, numatytus TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl ieškovei, sumokėjusiai nukentėjusiojo asmens žalai atlyginti bendrą 1995,25 Eur sumą, atsirado teisė reikalauti šios sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš žalą padariusio asmens, t. y. atsakovės O. K.. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo, pasisako dėl atsakovės atsiliepimo motyvų.

18. Atsakovė nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik tuo atveju, jei jo neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusia žala, nepakanka įrodyti draudimo išmokos faktą, bet būtina įrodyti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodyta šio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010.

19. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodyti atvejai iš esmės atitinka situacijas, kai draudžiamieji įvykiai nepasižymi tikėtinumo, atsitiktinumo kriterijais. Draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį (tarp jo – alkoholio vartojimą iki visų aplinkybių išaiškinimo). Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga kyla dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką.

20. Nors šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė padarė žalą nukentėjusiajam asmeniui neteisėtais veiksmai nebūdama neblaivi, tačiau ji vartojo alkoholį iki visų reikšmingų įvykiui ištirti aplinkybių (tarp jų – tos, ar atsakovė įvykio metu buvo blaivi) nustatymo. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės dėl atsakovės blaivumo buvo svarbios ir ieškovei, kaip atsakovės draudikei, bei subjektui, privalėjusiam išmokėti nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovė turėjo nustatyti, ar atsakovė padarė pažeidimą, būdama neblaivi, nes ieškovė siekė tinkamai sureguliuoti žalos atlyginimo procesą. Todėl atsakovė, vartodama alkoholį iš karto po įvykio, apsunkino ir ieškovės galimybę nustatyti visas reikšmingas žalos sureguliavimo procesui aplinkybes. Todėl nors ir atsakovė sukėlė žalą nukentėjusiajam nebūdama neblaivi, esant įstatyminiam pagrindui, ji privalo grąžinti draudikei šios išmokėtą draudimo išmoką (žr. sprendimo 13, 14 punktus).

21. Pažymėtina, kad atsakovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties Nr. 3K-3-78/2010 išaiškinimai, jog būtina įrodyti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais, nepaneigia atsakovės pareigos grąžinti ieškovei šios sumokėtą nukentėjusiojo asmens žalai atlyginti draudimo išmoką. Byloje nėra ginčijama tai, kad nukentėjusiajam A. J. sumokėta draudimo išmoka buvo susijusi su jo turto sugadinimu bei jo sveikatos sužalojimu, atsiradusiais eismo įvykio, sukelto atsakovės neteisėtais veiksmais ((duomenys neskelbtini) punkto pažeidimas), rezultate.

22. Atsakovė taip pat nurodo, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą nukentėjęs asmuo nurodė, jog atsakovė atlygino jam visą žalą savo noru, ir jis neturi jai pretenzijų. Pasak atsakovės iš jos negali būti priteistas žalos atlyginimas antrą kartą.

23. Vertinant šį atsakovės motyvą, reikšminga tai, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad ji atlygino kažkiek nukentėjusiojo asmens žalą. Nutarimas nutraukti ikiteisminį priimtas 2017 m. spalio 23 d., kai atsakovės draudikė buvo sumokėjusi nukentėjusiajam ir Kauno teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimą (žr. sprendimo 10 punktą). Todėl tai, kad 2017 m. spalio 23 d. nutarime nurodyta, jog įtariamoji visiškai atlygino nukentėjusiojo žalą, negali būti pripažįstama įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovė apmokėjo A. J. jo motociklo remonto išlaidas bei gydymosi išlaidas. Juo labiau byloje nėra įrodymų, kad nukentėjęs A. J. grąžino ar bandė grąžinti ieškovei nepagrįstai gautą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog būtent ji atlygino nukentėjusiajam A. J. visą eismo įvykio metu padarytą žalą.

Dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės reikalavimui dėl draudimo išmokų grąžinimo

24. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

25. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, iš kurių atsiradusiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

27. Pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

28. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai nurodytos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

29. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

30. Šioje byloje atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams, nurodydama, kad ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovės atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė praleido ieškinio senatį dėl to, kad nežinojo visų reikšmingų aplinkybių žalos atlyginimo proceso sureguliavimui, kreipėsi į policiją, prokuratūrą dėl susipažinimo su ikiteisminiu tyrimu, bet jai nebuvo leista, nes ieškovė nebuvo ikiteisminio proceso dalyvė, nereiškė civilinio ieškinio byloje. Atstovės teigimu, ieškovė tikėjosi, kad atsakovė grąžins draudėjai šios sumokėtas draudimo išmokas.

31. Ieškovė sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką 2017 m. spalio 3 d., o Kauno teritorinei ligonių kasai – 2017 m. spalio 9 d., todėl būtent nuo šių datų turi būti skaičiuojamas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis). Ieškovė pareiškė ieškinį teisme 2019 m. vasario 5 d., t. y. suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui apie keturis mėnesius. Todėl byloje esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, svarstytinas klausimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

32. Byloje esančiais duomenimis nukentėjęs asmuo A. J. kreipėsi į ieškovę kaip atsakovės draudikę dėl žalos atlyginimo iš karto kitą dieną po įvykio (žr. sprendimo 10 punktą). Ieškovė gavo iš policijos informaciją apie atsakovės ir nukentėjusiojo asmens susitaikymą bei atsakovės padarytą pažeidimą (alkoholio vartojimą iš karto po įvykio iki reikšmingų aplinkybių nustatymo) 2017 m. rugsėjo 28 d. Tai patvirtina ieškovės į bylą pateiktas įtariamojo ir nukentėjusio asmens susitaikymo protokolas, kuriame yra žyma apie šio dokumento gavimą ieškovės bendrovėje (8 b. l.). Minėtame susitaikymo protokole buvo nurodyta veika, kuria buvo įtariama atsakovė, pažymint, kad O. K. pažeidė ir (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, nes vartojo alkoholį iš karto po eismo įvykio iki kol bus patikrintas jos blaivumas ar apsvaigimas.

33. Ieškovė taip pat kartu su ieškiniu padavė į bylą 2018 m. kovo 31 d. eismo įvykio informaciją, pateiktą Kauno apskr. VPK, kurioje nurodyti ir tam tikri duomenys apie O. K. blaivumą eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad tie duomenys buvo nepakankamai informatyvūs: buvo nurodyta, kad O. K. buvo neblaivi, vengė patikrinimo arba vartojo alkoholį, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iki patikrinimo. Ieškovė, turėjusi duomenų apie atsakovei pareikštus įtarimus dar 2017 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. kovo 31 d. gavusi iš policijos nekonkrečią informaciją dėl atsakovė blaivumo būklės eismo įvykio ar po jo metu bei negavusi iš policijos ar prokuratūros detalesnių duomenų tuo pagrindu, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, turėjo galimybę ir pareigą kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės nesuėjus ieškinio senaties terminui, t. y. iš karto po 2018 m. kovo 31 d. informacijos gavimo. Juo labiau, kad ieškovė buvo pareiškusi atsakovei pretenziją dar 2017 m. spalio mėn., ir atsakovė iki pat ieškinio pateikimo nebuvo atlyginusi ieškovei šios sumokėtos draudimo išmokos.

34. Ieškovės atstovės teigimu, ieškovė nesikreipė į teismą per vienerius metus nuo žalos atlyginimo, nes bandė išsiaiškinti reikšmingas šiai bylai aplinkybes, reikalaudama leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šiuo atveju pažymėtina, kad ir teismas atmetė ieškovės atstovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo tuo pagrindu, kad ieškovė nebuvo ikiteisminio proceso dalyvė, nereiškė civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu, todėl ji negali susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 5 dalies, 214 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad dar 2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovė turėjo informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir atsakovės bei nukentėjusiojo ketinimą susitaikyti. Todėl ieškovė turėjo galimybę pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas faktiškai po mėnesio nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo apie atsakovės ir nukentėjusiojo asmens ketinimą susitaikyti bei praėjus daugiau ne dviems savaitėms po draudimo išmokų pervedimo nukentėjusiajam ir Kauno teritorinei ligonių kasai.

35. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių dėl ieškovės ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių visumą (sprendimo 32-34 punktai), daro išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė tikėjosi, kad atsakovė atlygins žalą savanoriškai, o prokuratūra atsisakė leisti ieškovei susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, negali būti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovės praleistas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas. Ieškovė nenurodė kitų aplinkybių, kurios trukdė jai kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl draudimo išmokų grąžinimo ir galėtų būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis. Teismo vertinimu, pati ieškovė, nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. turėdama pakankamai duomenų apie atsakovei pareikštus įtarimus, atsakovei ieškovės nurodytu laiku neatlyginus sumokėtų draudimo išmokų, turėjo galimybę kreiptis į teismą anksčiau nei 2019 m. vasario 5 d. Ieškovei praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio atsakovei pareiškimo terminą, nesant svarbių šio termino praleidimo priežasčių, bei atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, taikytina ieškinio senatis, ir ieškovės ieškinys atsakovei atmetamas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

36. Atmetus ieškovės ieškinį, reikalavimas dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo taip pat atmetamas. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jos bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Todėl teismas nepriteisia iš ieškovės atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37. Valstybė šioje byloje turėjo 3,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškovės ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės Estijos įmonės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei O. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Priteisti iš Estijos įmonės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per „ERGO Insurance SE“ filialą Lietuvos filialą, filialo kodas 302912288, valstybei 3,48 Eur (tris Eur 48 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.