Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-09-11 · Civilinė byla Nr. e2-338-262/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-11-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-11
Bylos Nr.
e2-338-262/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00380-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
Lietuvos
Atsakovas
UAB „Komparsa“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Civ. b. Nr. e2-338-262/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00380-2016-5
(S)Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.2.6.1VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė,Sekretoriaujant S. A.,dalyvaujant ieškovo atstovei A. L., atsakovo atstovams advokatui D. P., R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui UAB „Komparsa“ dėl sandorio pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono ir UAB „Komparsa“ 2015 m. rugsėjo 2 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. ST-11 niekine.

Nurodė, kad Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (toliau – MPB „Geležinis Vilkas“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas (toliau – Kęstučio MPB arba Perkančioji organizacija) vykdė viešojo pirkimo konkursą pagal Bataliono vado 2015-05-08 įsakymu Nr. V-133 patvirtintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vykdomų supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Vykdyto pirkimo pagrindu Batalionas su atsakovu 2015-09-02 sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. ST-11 dėl 30 vnt. nešiojamųjų kompiuterių pirkimo. Sutartis yra įvykdyta, Lietuvos kariuomenė prekes pagal minėtą sutartį yra gavusi. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - VPT), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu atliko Bataliono Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis apklausos būdu vykdyto supaprastinto mažos vertės pirkimo „Nešiojamieji kompiuteriai“ vertinimą ir nustatė, kad Perkančioji organizacija vykdydama viešąjį pirkimą pažeidė teisės aktų reikalavimus bei viešųjų pirkimų principus. Atsižvelgiant į VPT išvadą, sandoris (sutartis) yra sudarytas, pažeidžiant imperatyvias VPĮ nuostatas, todėl prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Kadangi sudarytas sandoris yra niekinis, todėl turėtų būti teismo pripažįstamas negaliojančiu, taikant įstatymo (CK) nustatytas sandorio negaliojimo teisines pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis sutartį įvykdė sąžiningai – pateikė ieškovui kompiuterius ir ieškovas jais naudojasi. Visi ieškovo nurodyti viešojo pirkimo procedūros pažeidimai yra formalūs, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja visą sandorį pripažinti negaliojančiu. Atsakovas kaip sąžininga sandorio šalis neturi patirti nuostolių dėl ieškovo atliktų formalių procedūros pažeidimų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, atsakovo atstovai prašė ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad Perkančioji organizacija vykdė viešojo pirkimo konkursą pagal Kęstučio MPB vado 2015-05-08 įsakymu Nr. V-133 patvirtintas Taisykles. Vykdyto pirkimo pagrindu Kęstučio MPB su atsakovu 2015-09-02 sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. ST-11 dėl 30 vnt. nešiojamųjų kompiuterių pirkimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad sutartis iš esmės yra įvykdyta, Lietuvos kariuomenė kompiuterius pagal minėtą sutartį yra gavusi.

Ieškovas teigia, kad VPT 2015 m. lapkričio 18 d. nustatė tam tikrus viešojo pirkimo pažeidimus ir nurodė, kad šalys turėtų nutraukti ginčo sutartį, taigi ginčo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl ji turi būti pripažinta niekine. Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutinka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčo sutartis yra įvykdyta: atsakovas ieškovui perdavė kompiuterius, o ieškovas sumokėjo atsakovui pinigus ir naudojasi kompiuteriais. Taigi, abi šalys yra įvykdžiusios savo priešpriešines pareigas. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas kompiuteriams yra suteikęs tam tikrą garantinį laikotarpį, nereiškia, kad sutartis nėra visiškai įvykdyta. Atsakovo garantiniai prekių kokybės įsipareigojimai kaip sąlyginės prievolės, kurios gali atsirasti arba apskritai niekada neatsirasti. Ieškovas atsakovui pretenzijų dėl perduotų kompiuterių kokybės iš esmės neturi (operacinės sistemos „Windows“ versiją galima pakeisti atsisiuntus jos atnaujinamus). Ieškovas neketina grąžinti atsakovui įsigytų kompiuterių. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovas iš atsakovo dar ir reikalauja priteisti 4262,70 Eur kompensaciją.

Vienas iš ieškinyje nurodytų pagrindų, yra ginčijamo sandorio negaliojimas dėl to, kad ieškovo parinktas pirkimo būdas prieštarauja VPĮ 2 str. 15 d. nuostatoms, numatančioms, kad mažos vertės pirkimas gali būti rengiamas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur. Ieškovo manymu, ginčijamas sandoris viršijo 58 000 Eur sumą, nes kompiuteriai buvo perkami dviem institucijoms: Kęstučio MPB ir MPB Geležinis vilkas. Šis ieškovo teiginys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pirkimo procedūra buvo viena, dėl tokių pačių prekių, tačiau Perkančioji organizacija (Kęstučio MPB) sudarė tik vieną pirkimo-pradavimo sutartį - ginčijamą sutartį. Kitą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (sutartį su MPB Geležinis vilkas) sudarė kita perkančioji organizacija - MPB Geležinis vilkas. Tokiu būdu dvi skirtingos perkančiosios organizacijos sudarė dvi skirtingos vertės viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Vadovaujantis 2013-04-08 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-272 patvirtinto „Perkančiųjų organizacijų sąrašo“ (toliau - PO sąrašas) 44.36 ir 44.42 punktais abu Lietuvos kariuomenės kaip biudžetinės įstaigos filialai Kęstučio MPB ir MPB Geležinis vilkas yra perkančiosios organizacijos. Aplinkybė, kad MPB Geležinis vilkas vado įsakymu Kęstučio MPB buvo įgaliotas organizuoti ir atlikti 24 vnt. nešiojamųjų kompiuterių su programine įranga pirkimo dokumentacijos parengimą ir pirkimo procedūrų atlikimą iki sutarties sudarymo, nekeičia vykdyto pirkimo tikslo. Vykdytu pirkimu buvo siekiama, kad dvi skirtingos perkančiosios organizacijos savo reikmėms įsigytų kompiuterius su programine įranga pagal dvi atskirai sudaromas viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios vykdomos dviejų atskirų perkančiųjų organizacijų naudai. Sprendimas dviejų perkančiųjų organizacijų naudai vykdyti vieną pirkimo procedūrą, sudarė pagrindą VPT formaliai, neatsižvelgiant į pirkimo tikslus ir susiklosčiusias aplinkybes, vertinti pirkimo vertę kaip neatitinkančią perkančiosios organizacijos pasirinkto pirkimo būdo. Taigi, ieškovo nurodytas VPĮ 2 str. 15 d. pažeidimas konstatuotas tik formaliai aiškinant teisės aktų nuostatas, neatsižvelgiant į pirkimo tikslą bei teisės normose įtvirtinto reguliavimo esmę. Todėl ieškinyje nurodyti motyvai neįrodo, kad ginčijama sutartis yra negaliojantis sandoris dėl VPĮ 2 str. 15 d. pažeidimo.

Pažymėtina, kad atsakovas negalėjo numatyti, jog ieškovo parinktas pirkimo būdas pagal pirkimo vertę galėtų būti netinkamas. Atsakovas nurodė, kad jam buvo akivaizdu, kad pagal Pirkimo sąlygas kompiuterius su programine įranga faktiškai perka du atskiri subjektai - Kęstučio MPB ir MPB Geležinis vilkas. Kiekviena iš atskirų Pirkimo dalių vertė nebuvo didesnė nei VPĮ 2 str. 15 d. numatytas mažos vertės pirkimas. Vien tas faktas, kad ieškovas, gavęs įgaliojimą iš MPB Geležinis vilkas nusprendė vietoje dviejų atskirų pirkimų procedūrų atlikti vieną pirkimo procedūrą, nebuvo pagrindas atsakovui spręsti, kad pirkimo būdas yra parinktas netinkamai. Taigi, atsakovas buvo sąžininga ginčijamos sutarties šalis, todėl negali būti įpareigotas prisiimti galimų nuostolių atsiradimo rizikos.

Ieškinyje nurodoma, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 9 str. 3 ir 4 d. nuostatas, kadangi Pirkimo būdą parinko nepagrįstai vadovaudamasi ypatingos skubos aplinkybėmis.

Pirkimas, kurio pagrindu sudaryta ginčijama sutartis nebuvo planinis. Lietuvos Respublikos Seimui atstačius nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – NPPKT) atsirado neatidėliotinas poreikis įvykdyti šauktinių šaukimo į tarnybą planus. LR krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų grupės 2015-06-03 posėdyje buvo nustatytas poreikis įvairioms priemonėms įsigyti, krašto apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintas leidimas Lietuvos kariuomenės batalionams ir štabams decentralizuotai įsigyti įsakyme nurodytas priemones. Taigi, nešiojamųjų kompiuterių, poreikis atsirado staiga dėl valdžios institucijų (Seimo ir LR krašto apsaugos ministerijos) iškeltų uždavinių Lietuvos kariuomenei. Paminėtina, kad būtinybė atstatyti NPPKT ir pradėti šaukti į tarnybą šauktinius susiformavo staiga dėl geopolitinių veiksnių. Taigi, faktiškai egzistavo poreikis Perkančiajai organizacijai (Kęstučio MPB), MPB Geležinis vilkas ir kitiems Lietuvos kariuomenės struktūriniams daliniams greitai apsirūpinti priemonėmis, kurios būtinos asmenų šaukimo į NPPKT planų įgyvendinimui. Toks poreikis ir ypatingos skubos aplinkybės atsirado ne nuo Lietuvos kariuomenės ar jos filialų priklausančių aplinkybių, bet dėl įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios sprendimų.

Ieškovas teigia, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 85 str. 2 d., nes per 3 darbo dienas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nepaskelbė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vykdomų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog su taisyklėmis negalėjo susipažinti Pirkimo dalyviai ar bet koks kitas suinteresuotas asmuo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Taisyklės nebuvo viešai prieinamos suinteresuotiems asmenims kitais būdais, pavyzdžiui, Perkančiosios organizacijos tinklapyje. Jeigu aptariamas pažeidimas faktiškai ir buvo, jis nesukėlė pasekmių, dėl kurių būtų galima konstatuoti suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ar kokį nors viešųjų pirkimų principo pažeidimą. Todėl, toks formalus VPĮ 85 str. 2 d. pažeidimas negalėtų būti pagrindas Ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad: viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis c. b. 3K-3-150/2010).

Teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta sprendžia, kad ieškovo nurodomi VPĮ 85 str. 2 d. pažeidimai yra formalūs, jie nesudarė išskirtinai geresnės padėties atsakovui (lyginant su kitais pirkimo dalyviais), todėl negali būti pagrindas naikinti ginčijamą sutartį.

Kaip jau minėta, atsakovas yra sąžininga ginčijamos sutarties šalis. Taigi, jis negali būti atsakingas už formalius ieškovo padarytus pažeidimus. Atsakovas sąžiningai vykdydamas sutartį turėjo teisėtus lūkesčius, kad ir ieškovas tinkamai vykdys sutartį ir kad ją įvykdžius ieškovas atsakovui neturės jokių pretenzijų. Atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl tiek sudarydamas, tiek vykdydamas sutartį jis tikėjosi gauti pelną. Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos arba dalinės restitucijos taikymo atveju atsakovas ne tik negautų pelno, bet ir patirtų nuostolių, nes ieškovas jau pakankamai ilgą laiką naudojosi ir dabar naudojasi atsakovo pateiktais kompiuteriais, jie nusidėvėjo ir prarado vertę. Be to, tokiu būdu sąžininga sutarties šalis – atsakovas būtų priverstas prisiimti dėl ieškovo kaltės (pažeidus pirkimo procedūras) atsiradusius nuostolius, o tai nebūtų teisinga ir sąžininga (CK 1.5 str.) atsakovo atžvilgiu. Taigi, vien dėl išvardintų priežasčių ieškinys negali būti tenkinamas.

Be to, kadangi jau yra konstatuota, jog sutartis yra įvykdyta, restitucija apskritai nėra galima.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta jog: VPĮ nuostatų taikymas, sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus (bei kitais atvejais), kvalifikuoja šalių santykius, leidžia įvertinti viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų veiksmų teisėtumą, t. y. įpareigoja teismą spręsti šalių ginčą teisėtumo prasme, tačiau negali pakeisti faktinės realybės. Šalių teisiniai santykiai, kurie dėl tam tikrų aspektų pripažintini pasibaigę, pvz., pirkimo objektas sukurtas, priimtas ir naudojamas, galimi tik vertinti, bet ne pakeisti. Modifikuoti teisinius santykius galima, jei jie dar nėra visai ar iki galo nutrūkę, pasibaigę: pvz., galima šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, jei viešojo pirkimo sutartis nesudaryta ar nebaigta vykdyti; be to, teismai spręsdami dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, pripažindami ginčijamą sandorį niekiniu (t. y. neegzistuojančiu de jure), privalo pasisakyti dėl neteisėtų veiksmų padarinių, inter alia restitucijos, taikymo; kai tiekėjas visiškai įvykdo įsipareigojimus pagal neteisėtai sudarytą viešojo darbų ar paslaugų pirkimo sutartį, restitucija kaip niekinio sandorio padarinys negalima, nes perkančioji organizacija negali tiekėjui grąžinti priimtų darbų ar paslaugų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-320/2011).

Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvykdžius sutartį restitucija nėra galima. Šioje byloje susiklostė būtent tokia situacija: kaip minėta, kompiuteriai ieškovui jau yra perduoti, jis juos naudoja, kompiuteriai dėl naudojimo dėvisi ir praranda savo vertę. Remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika restitucija šiuo atveju nėra galima, todėl ir dėl šios priežasties ieškinio tenkinimas nėra galimas. T. y., vien tik pripažinus ginčo sutartį niekine, bet netaikius restitucijos, nekiltų jokių teisinių pasekmių: ieškovas ir toliau naudotųsi įsigytais daiktais. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi sukelti tam tikras teisines pasekmes, priešingu atveju jis būtų niekinis. Tenkinus ieškinį būtent taip ir atsitiktų.

Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas.

Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikia įrodymus apie patirtas 4106,44 Eur bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad ši byla buvo sudėtinga, todėl jai ruošiantis buvo patirtos didelės laiko sąnaudos. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Ši byla nėra didelės apimties, joje sprendžiami teisiniai klausimai nėra itin sudėtingi, nes ginčai kylantys iš viešųjų pirkimų yra pakankamai dažni, suformuota didelė teismų praktika šiais klausimais. Dėl šių priežasčių teismas, remdamasis protingumo bei teisingumo principais (CK 1.5 str.) atsakovui iš ieškovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 2500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str., 98 str., 259 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos kariuomenės (į. k. 188732677) atsakovui UAB „Komparsa“ (į. k. 122748773) 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ona Gasiulytė