Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenanti šiuo metu (duomenys neskelbtini), teista:

1. 2015 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį - galutinė bausmė viešieji darbai 6 mėn. 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 15 parų areštą,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Z. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji, 2018 m. birželio 8 d. apie 12.47 val., būdama AB „Lietuvos pašto“ skyriuje, esančiame adresu Justiniškių g. 62A, Vilnius, nuo lentynos pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, su jame buvusia SIM kortele, nevertinama, priklausantį D. L., po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu ji pagrobė svetimą D. L. priklausantį 200 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. Z. dėl pareikštų kaltinimų kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jai būnant pašte, ji pamatė ant lentynos padėtą mobiliojo ryšio telefoną, suprato, kad jis kažkam priklauso, tačiau nepaisant to, ji minėtą telefoną paėmė ir iš pašto skyriaus išėjo. Išėjusi iš pašto skyriaus telefono neišjungė, nors kažkas ir skambino į tą telefoną, ji į skambučius neatsakė, vėliau telefoną pardavė kaimynei. Kodėl paėmė telefoną, paaiškinti negali. Kai ji paėmė svetimą telefoną, niekas to nematė ir jos nestebėjo. Vėliau telefoną pardavė kaimynei už 20 Eur. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu I. Z. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. L., kad savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko, jos reikalavimą sudaro turtinė žala dėl to, kad po vagystės turėjo įsigyti naują mobiliojo ryšio telefoną, taip pat ir neturtinė žala. Nurodė, kad dar prieš nagrinėjamą nusikalstamą veiką turėjo sveikatos problemų, gėrė vaistus, dėl nusikalstamos veikos patyrė nepatogumų, įtampą, pašto skyriuje, kuriame buvo pavogtas telefonas, praleido beveik pusę dienos, psichologinės pagalbos po įvykio niekur nesikreipė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. Z. kaltė be jos pačios kaltės prisipažinimo įrodyta rašytiniais bylos duomenimis. Visi bylos duomenys surinkti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, tad, teismo pripažįstami įrodymais. Jie nėra prieštaringi, o vieni kitus tik papildo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. L. nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d. apie 12.40 adresu Vilnius, Justiniškių g. 62A, atėjo į „Lietuvos pašto“ skyrių ir savo telefoną „Samsung“ pilkos spalvos, kuriame buvo SIM kortelė (duomenys neskelbtini), padėjo ant lentynos šalia vidurinio priėmimo langelio. Atlikus operaciją apie 12.46 val. iš pašto išėjo ir atsiminusi, kad paliko telefoną, apie 12.47 val. grįžo, bet telefono prie langelio jau nebuvo. Jai atlikinėjant operaciją, pašte už jos buvo 2 moterys, daugiau žmonių nebuvo. Viena iš tų moterų iš karto po jos tame pačiame langelyje atlikinėjo operacijas. Kai grįžo, moteriškės, kuri stovėjo jos vietoje, jau nebuvo, o ta, kuri atlikinėjo operaciją po jos, buvo, bet sakė, kad nieko nematė (b. l. 15).

Papildomos apklausos metu D. L. savo ankščiau duotus parodymus patikslino ir nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pavogtas iš jos 2018 m. birželio 8 d. „Lietuvos pašto“ skyriuje, buvo jai padovanotas dukros D. L.. Pagal įsigijimo sutartį telefono vertė yra 200 eurų. Telefone buvusios SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nevertina. Po vagystės ji įsigijo naują telefono aparatą, nes negalėjo likti be telefono ir ryšio. Naujai įsigyto telefono vertė yra 309 eurai. Dėl šios priežasties vagyste padarytą žalą vertina 509 eurais, kas sudaro pavogto telefono vertė ir naujai įgyto telefono vertė (b. l. 16-18).

Papildomos apklausos metu D. L. savo ankščiau duotus parodymus papildė tuo, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pavogtas iš jos 2018 m. birželio 8 d. „Lietuvos pašto“ skyriuje, 2018 m. liepos 3 d. jai policijos pareigūnų grąžintas. Mobiliojo ryšio telefono vertė 200 eurų, jame buvusios SIM kortelės nevertina. Kadangi mobiliojo ryšio telefonas jai grąžintas, turtinė žala 200 eurų sumai dėl minėto telefono pagrobimo jai nepadaryta. Tačiau pavogtame telefono aparate buvo jai reikšminga informacija, o būtent kontaktai, asmeniniai duomenys, tokie kaip prisijungimas prie išorinių sistemų, bankų, socialinių tinklų prisijungimo duomenys, minėtas telefonas buvo jai kaip nešiojamas kompiuteris, kuriame buvo visa jai būtina ir reikalinga informacija. Dėl telefono vagystės turėjo visą informaciją blokuoti, po ko iš naujo atstatinėti savo duomenis ir ryšius. Be to, daug laiko ir nemalonių pojūčių ji patyrė dėl lankymosi policijoje. Turi sveikatos sutrikimų ir neįgalumą dėl širdies problemų, pablogėjo savijauta. Todėl dėl įvykio su telefono vagyste ji patyrė moralinę žalą, kurią vertina 500 eurų. Turtinė žala dėl telefono vagystės sudaro 309 eurai, nes turėjo pirkti naują telefoną. Bendrai dėl įvykio padarytą žalą vertina 809 eurais. (b. l. 19 )

Papildomos apklausos metu D. L. savo ankščiau duotus parodymus patikslino ir pasakė, kad iš karto po to, kai 2018 m. birželio 8 d. buvo pavogtas jos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ji įsigijo naują telefono aparatą. Sudarant sutartį ji už naują telefono aparatą įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 9.66 eurus 36 mėnesių laikotarpyje. Be to, sumokėjo pradinę įmoką 1 euro sumoje ir valstybės rinkliavą 5,25 eurų sumoje. Tai naujai įgyto telefono aparato vertė yra 354,01 eurai. Sutartyje nurodyta naujo telefono aparato vertė 499 eurai. Tačiau tai yra suma, perkant telefoną be sutarties. Dėl telefono vagystės padarytą žalą vertina 854,01 eurais, ir tai sudaro 354,01 eurai - naujo telefono aparato vertė ir 500 eurų - moralinė žala (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d. apie 12.45 val. jai dirbant 17-ojo pašto skyriuje prie 1-mo langelio, pabaigus aptarnavimo operaciją su D. L., iš eilės priėjo kita klientė su drauge. Aptarnaujant sekančią, už D. L. stovėjusią eilėje klientę, suvedinėdama informaciją į kompiuterį buvo nuleidusi galvą. Tuo metu, maždaug po minutės sugrįžo D. L., ieškodama savo telefono, kurį buvo pasidėjusi ant aptarnavimo langelio palangės jos aptarnavimo metu. Klientų aptarnavimo metu ji matė, kad klientė, stovėjusi už D. L., aktyviai bendravo su savo drauge. D. L. ėmus ieškoti savo telefono, minėtos klientės draugės jau nebebuvo. Kažkas iš žmonių eilėje pasakė, kad klientės draugė skubiai pasišalino iš pašto skyriaus. Taip pat jie patvirtino, kad per tą trumpą laikotarpį niekas prie 1-ojo langelio nebuvo priėjęs. Kartu su D. L. pradėjo skambinti į jos telefoną - telefonas išjungtas nebuvo. Jai matant daugiau niekas nebuvo prie langelio priėjęs ir klientai, stovintys eilėje už jų, tą patvirtino. Jų 17-ojo skyriaus patalpa vaizdo kameromis neaprūpinta, todėl vaizdo įrašas nedaromas (b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. nurodė, kad maždaug prieš 3 savaites, pas ją atėjo kaimynė I. Z. ir atnešė jai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį pasiūlė nupirkti. Ji apžiūrėjo tą ir sutiko nupirkti už 30 eurų. Telefonas buvo be SIM kortelės. Į nupirktą telefoną įdėjo savo SIM kortelę ir juo naudojosi. Penktadienį, t.y. 2018 m. birželio 22 d. jai paskambino policijos pareigūnai ir paprašė grąžinti minėtą telefoną. Tada ji ir sužinojo, kad tas telefonas yra vogtas. Perkant telefoną, I. Z. nesakė, kad telefonas yra vogtas, o ir ji pati neturėjo pagrindo manyti, kad jis gali būti vogtas (b. l. 37).

Iš vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Lietuvos pašto skyrius, esantis Justiniškių g. 62A, Vilniuje. (b. l. 12-14)

Iš byloje pateiktos 2016 m. sausio 30 d. Tele2 telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. L. buvo parduotas Samsung G531FZ Galaxy Grand Prime“ mobilusis telefonas, kurio vertė 198,00 Eur, šią sumą išmokant per 24 mėnesius po 6 Eurus. (b. l. 17-18)

Iš byloje pateiktos 2018 m. birželio 8 d. Tele2 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. L. buvo parduotas „Samsung A530 Galaxy A8“ mobilusis telefonas, kurio vertė 500,00 Eur, šią sumą išmokant per 36 mėnesius po 9,66 Eur. Papildomi mokesčiai sudaro 5,25 Eur. (b. l. 15)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 13.07 val., Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad prieš 5 minutes pašte iš pareiškėjos kažkas pavogė jos „Samsung“ telefoną (b. l. 11).

2018 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokolu buvo atlikta mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, apžiūra (b. l. 39)

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – kaltinamoji I. Z. 2018 m. birželio 8 d., apie 12.47 val., būdama AB „Lietuvos pašto“ skyriuje, esančiame Justiniškių g. 62A, Vilnius, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo lentynos paėmė mobilųjį telefoną, priklausantį D. L., 200 Eur vertės, ir, iš įvykio vietos pasišalino.

Šios nusikalstamos veikos aplinkybės pirmiausiai nustatytos pačios kaltinamosios parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios D. L., liudytojų – A. L. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Pažymėtina, kad pasisavintų prekių vertė viršijo 3 MGL (150 Eur), bet neviršijo 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos, taigi pagal BK 190 straipsnio 1 dalį tai yra nedidelės vertės turtas, o I. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog minėtų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, jog I. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra pilnai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. I. Z. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. I. Z. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdama teista (b. l. 68-69), bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už vagystes (b. l. 70-72). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad I. Z. yra niekur nedirbanti, neturinti legalaus pragyvenimo šaltinio, šiuo metu augina vaiką. I. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus - laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį, nesiekiantį šios bausmės vidurkio. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

I. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė D. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš I. Z. 854,01 Eur, iš kurių 354,01 Eur turtinė žala ir 500,00 Eur neturtinė žala.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusioji D. L. pateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (2018 m. birželio 8 d. Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Tele“), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusioji D. L. turtinę žalą patyrė būtent dėl kaltinamosios I. Z. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiosios D. L. ieškinys dalyje dėl 354,01 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamosios I. Z..

Be to, nukentėjusioji taip pat pareiškė reikalavimą ir dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji D. L. nekonkretizavo kuo pasireiškė dėl nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog dėl telefono vagystės turėjo užblokuoti visą telefone buvusią informaciją, prisijungimus prie banko ir socialinių tinklų, iškart po vagystės pašte buvo priversta ilgai laukti policijos pareigūnų, netekusi telefono – neteko ir ryšių (kontaktų) buvusių įrašytų telefone. Teismui yra suprantamas nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kadangi nusikalstama veika, natūralu, buvo nukentėjusiajai sukelti neigiami išgyvenimai, ji patyrė įvairius nepatogumus, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo įvykdytas baudžiamasis nusižengimas, pagrobto telefono vertė nedidelė, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios D. L. prašoma priteisti neturtinė žala mažintina, jai iš kaltinamosios priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (354,01 Eur), bei per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Z. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (354,01 Eur), bei per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios I. Z. nukentėjusiosios D. L. naudai priteisti 354,01 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 1 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 100 (vieną šimtą eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti I. Z., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.