Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. S. skundu (b. 1. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-07-16, kamerose, kurios neatitiko minimalių asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, todėl pareiškėjas buvo priverstas visą laiką sėdėti ar gulėti. Lukiškių TI-K nebuvo kur išsiskalbti skalbinius ir kaip juos išsidžiovinti. Dėl per mažo stalo, nebuvo galimybės vienu metu pavalgyti visiems kameroje gyvenantiems asmenims, dėl to maistas atšaldavo. Nebuvo spintelių daiktams susidėti, ant žemės krepšiuose laikomi rūbai, nuo drėgmės pelydavo ir daugumą teko išmesti. Ventiliacijos kamerose nebuvo, vėdinama tik per langus, todėl žiemą kildavo pavojus peršalti. Kamerų dirbtinis dieninis apšvietimas buvo prastas, nuo silpnos šviesos skaudėdavo akis. Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl per trumpo naudojimosi dušu laiko, teigia, kad vieną kartą per savaitę 15 min. naudojimosi dušu laikas yra per trumpas.

Skunde nurodoma, kad minėtos netinkamos Lukiškių TI-K laikymo sąlygos kėlė pareiškėjui fizinius nepatogumus ir kančias, dvasinius išgyvenimus, moralinį pažeminimą, pasekmes pareiškėjas jaučia iki šiol, nebegali ramiai miegoti.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su juo nesutiko prašė jį atmesti (b. l. 8-15). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-06-19 iki 2014-01-28. Per šį laikotarpį pareiškėjui tekęs plotas kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, dalį laiko jis buvo išvykęs. Atsiliepime teigiama, kad įstaiga stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančiųjų suimtųjų ir nuteistųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atsiliepime teigiama, kad Lukiškių TI-K suteikiama galimybė kartą per savaitę 15 min. nusiprausti po dušu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Atsakovo atstovas pripažino, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

Lukiškių TI-K kartą per savaitę nemokamai yra skalbiama patalynė ir apatiniai drabužiai. Viršutiniai drabužiai skalbiami tik apmokėjus už skalbimo paslaugą. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone, kuri suteikia mokamas skalbimo paslaugas. Šia paslauga asmenys gali pasinaudoti ne rečiau, kaip kartą per savaitę. Jeigu suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų, jis gali kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai iš skalbyklos yra grąžinami sausi.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pabrėžia, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, todėl jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K nuo 2013-07-16.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K kameros būdavo perpildytos, nurodo eilę suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimų, tačiau išsamiau savo nusiskundimų nedetalizuoja ir neindividualizuoja, iš esmės remiasi abstrakčiais teiginiais, todėl, įvertinus pakankamai ilgą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, laikytina, kad reikalavimas laisvės atėmimo vietos administracijai paneigti abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius, neatitiktų proporcingumo bei teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomi Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų pažeidimai vertintini pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų, pagal tikrinimo laikotarpį iš esmės atitinkančių pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpius, duomenis ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 16-18) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-06-19 iki 2014-01-27 buvo laikomas, kamerose Nr. 105, 253 122 108, 404, 107, 399, 112, 113, 117, 400, 125 ir 386. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2013-07-14, 2013-08-10–2013-08-12 ir 2013-10-23 (b. l. 8-9).

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 5 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, vėdinimas pro langą buvo nepakankamas dėl to kaupdavosi drėgmė, dirbtinis dieninis apšvietimas nebuvo pakankamas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma). Pagal HN 76:2010 2 punktą, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi atskiros vėdinimo sistemos kameroje įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, šis reikalavimas Lukiškių TI-K nėra taikomas. Pagal HN 76:2010 24 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, pareiškėjas skunde neneigė, kad kameras buvo galima išvėdinti pro langus, todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis HN 76:2010 26 punktu, santykinė oro drėgmė kamerose šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė dieninė apšvieta turi būti 200 lx (Vadovaujantis HN 76:2010 23 punktas).

Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų, kurių laikotarpis daugmaž atitinka pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpį, matyti, kad pareiškėjo kamerose Nr. 105 ir 117 santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimus (b. l. 19-20, 21-22, 43-45). Teismas neturi duomenų apie santykinę oro drėgmę kitose pareiškėjo kamerose, taip pat apie dirbtinio dieninio apšvietimo reikalavimų laikymąsi. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė, kuriose kamerose ir kuriuo metu buvo pažeista jo teisė į tinkamą apšvietimą ar santykinė oro drėgmė viršijo normą, šių nusiskundimų nekonkretizavo, nenurodė, kaip nustatė, jog gyvenamosiose kamerose buvusi santykinė oro drėgmė ar apšvietimas neatitinka Higienos normos reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių šie pareiškėjo nusiskundimai laikytini abstraktaus pobūdžio teiginiais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nėra galimybės skalbti skalbinius ir juos išdžiovinti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, tuo tarpu viršutiniai drabužiai, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ne rečiau kaip kartą per savaitę skalbiami už asmenines lėšas, tačiau asmens prašymu, ši paslauga gali būti suteikta nemokamai. Tai, kad patalynė Lukiškių TI-K laikomų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o viršutinių drabužių skalbimas apmokamas iš asmeninių lėšų, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-28 patikrinimo akto duomenys (b. l. 25-30). Taigi, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K yra galimybė nemokamai išsiskalbti asmeninius rūbus, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi rašytiniu prašymu į SRS būrio viršininką su prašymu išskalbti nemokamai jo viršutinius drabužius ir jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai lentynėlių ir spintelių daiktams susidėti, stalai buvo per maži pavalgyti visiems asmenims vienu metu.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.7, 14.8 punktuose nustatyta, kad kamerose, be kita ko, turi būti stalas, po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti. Įstatymas nenustato kamerose įrengiamų stalų išmatavimų, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių pažeidimo, neužtikrinus pakankamo dydžio stalo. Kita vertus atsakovo atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad Lukiškių TI-K kamerose dėl gyvenamojo ploto trūkumo gali būti įrengta mažiau baldų, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nusiskundimo dėl baldų trūkumo ir tai yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą.

Skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K suteikiama 15 min. galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu yra nepakankama.

HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, ir tai atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau teisės aktai nereglamentuoja naudojimosi dušu laiko. Teismo vertinimu, 15 min. laikas, skirtas naudotis dušu, yra pakankamas pasirūpinti asmens higiena, todėl nesant reglamentuotai kitokiai dušų lankymo tvarkai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad suteikiant pareiškėjui galimybę kartą per savaitę 15 min. pasinaudoti dušu, yra pažeidžiamos jo teisės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad nežymūs gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sąlyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima spręsti, kad pareiškėjas buvo laikomas suėmime žiauriomis ir nežmoniškomis sąlygomis. Byloje konstatuotas pareiškėjui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas iš viso truko 5 paras, t. y. ne ilgą laiką, o pakankamo kiekio spintelių daiktams susidėti neįrengimas, teismo vertinimu, pagal savo pobūdį negalėjo pareiškėjui sukelti itin žymių neigiamų pasekmių. Byloje nėra nustatyta kitų veiksnių, bloginusių pareiškėjo suėmimo sąlygas taip pat patvirtinančių, kad konstatuotos netinkamos gyvenimo sąlygos būtų neigiamai paveikę pareiškėjo fizinę ir psichinę sveikatą, sukėlę neigiamus išgyvenimus. Suėmimo vykdymo metu pareiškėjas dėl suėmimo vykdymo sąlygų su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytą gyvenamąjį plotą buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu. Priešingai, mažesnį, nei nustatytas tenkantį plotą įtakojo nuolat viršijamas maksimalus leistinas laikomų asmenų skaičius įstaigoje, reikalavimų, susijusių su suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimu, vykdymas. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, kt.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgus į konstatuotų atsakovo atstovo pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, pasekmes, padarymo priežastis, žalą padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala nebuvo padaryta, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, spręstina, jog pakankama satisfakcija už nustatytą teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies ir pripažįsta pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sąlygas pažeidimą, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė į teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sąlygas.

Pareiškėjo J. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.