- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 1-1251-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22810-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs )duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistumai išnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis 2015 m. balandžio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 6 eurus nupirkdamas įgijo narkotinę medžiagą - heroiną, supakuotą į vieną folijos lankstinuką, kurio masė yra 0,012 g, kurią prie savęs laikė ir gabeno iki kol 2015 m. balandžio 21 d., apie 17.10 val., adresu Sodų g. 23, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį rado ir paėmė minėtą folijos lankstinuką.
Motyvuojamoji dalis
Taip A. M. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- Kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas - heroiną anksčiau vartojo apie 3 mėnesius, šiuo metu visiškai nevartoja. Tikslios datos nurodyti negali, nepamena, galimai įtarime nurodytą dieną ir laiku, buvo nuvažiavęs į Čigonų taborą, Vilniuje, kur iš nepažįstamo čigono už 6 eurus asmeniniam vartojimui nupirko vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu. Po to jis nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį bei norėdamas suvartoti heroiną, užėjo už pastato, esančio Sodų g.23, Vilniuje. Jam užėjus už pastato, prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sustabdė. Jis iš karto prisipažino, kad ėjo už pastato susileisti narkotinę medžiagą. Labai galisi, kad tuo metu elgėsi neatsakingai. Šiuo metu jokių narkotinių medžiagų nevartoja (b.1. 30, 39);
- Liudytojo – policijos pareigūno D. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad tikslios datos nurodyti negali, nepamena, tiksli data nurodyta tarnybiniame pranešime, 2015 metų pavasarį, jam patruliuojant kartu su patruliu A. B., Sodų g. 23, Vilniuje, apie 17.00 val., pastebėjo einantį vyrą, kuris, pamatęs tarnybinį automobilį, staiga apsisuko ir nuėjo į priešingą pusę. Kilo įtarimas, kad vyras gali būti apsvaigęs arba su savimi turėti draudžiamų daiktų, todėl buvo nuspręsta jį patikrinti. Vyras buvo sustabdytas. Dalinės minėto asmens paviršutinės apžiūros metu, kelnių dešinės pusės priekinėje kišenėje buvo rastas vienas folijos lankstinukas. Paklausius jo, kas jame, vyras atsakė, kad tai narkotinė medžiaga - heroinas, kurią jis turi asmeniniam vartojimui. Vyras nesipriešino. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Trečiąjį policijos komisariatą, kartu su tarnybiniu pranešimu buvo pateiktas ir vienas folijos lankstinukas (b.1. 22-23).
Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos policijos pareigūno A. B. 2015 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime, prie kurio buvo pridėtas folijos lankstinukas su viduje galimai narkotine medžiaga – heroinu (b.l. 24);
- 2015 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas pastatas, esantis adresu Sodų g. 23, Vilniuje (b.l. 9-10);
- 2015 m. balandžio 21 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas folijos lankstinukas, kuriame yra baltos spalvos milteliai (b.l. 11-12);
- 2015 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada Nr. 140-(5811)-IS1-6358, kurioje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš vieno folijos lankstinuko, 2015 m. balandžio 21 d. rasto pas A. M., gim. 1985 m. kovo 13 d., sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 0,012 g. A. M. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Tyrimo metu buvo sunaudoti visi gelsvos spalvos milteliai iš folijos lankstinuko (b.1. 17-18);
- 2015 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr. T-N 1054/15(01), kurioje nurodyta, kad 2015 m. balandžio 21 d., 21.40 val., paėmus A. M. šlapimo, jame rasta 0,88 promilės etilo alkoholio. Šlapime opijatų nerasta (b.l. 26);
- 2015 m. balandžio 21 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 650, kuriuo apžiūrėtas A. M., padaryta išvada, kad jis narkotinių medžiagų nevartojo, vartojo alkoholį (b.l. 27).
BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Taigi įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, t. y. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta, taigi narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamojo nusižengimo dispozicijoms atriboti. Šiuo atveju svarbus inkriminuotų veiksmų pobūdis.
Nagrinėjamu atveju A. M. yra kaltinamas ne tik narkotinių medžiagų – heroino įsigijimu bei laikymu, bet ir gabenimu, neturint tikslo šios narkotinės medžiagos platinti, t. y. nustatyti trys alternatyvūs baudžiamąją atsakomybę užtraukiantys veiksmai. ATPK 44 straipsnio 1 dalies dispozicija yra siauresnė, ji numato atsakomybę tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą, o minėtų medžiagų gabenimo neapima. Tad administracinė atsakomybė analizuojamu atveju negali būti taikoma ir A. M. yra pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė skirtinos baudos mokėjimą sumažinti iki 5 MGL, nes šiuo metu yra bedarbis, augina 4 mažamečius vaikus (b. l. 58).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau pažymėtina, kad minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs, be kita ko, nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gali būti konstatuota nustačius ne tik patį neblaivumo faktą, bet ir tai, jog atitinkamas apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia, jog minėta sąlygas nenustatyta, dėl ko aplinkybės, kad A. M. buvo neblaivus veikos padarymo metu, nevertina kaip jo atsakomybę sunkinančios. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – A. M. anksčiau teistas du kartus, teistumai išnykę (b.l. 46-48), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 43-45), nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 52), nuo 2014 m. liepos 23 d. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 53), nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre dėl adaptacinio sutrikimo, sunkaus depresinio epizodo (b.l. 54), skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 57). Teismas atsižvelgia ir į A. M. neteisėtai įsigytos, gabentos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekį (0,012 g), kuris nėra itin reikšmingai nutolęs nuo viršutinės nedidelio narkotinių medžiagų – heroino – kiekio ribos (pagal minėtas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, nedidelis heroino kiekis – iki 0,02 g).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 12 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam baudžiamajam nusižengimui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad A. M. šiuo metu nedirba, augina keturis vaikus, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.
Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir šiuo metu skirti jam kardomąją priemonę jokio pagrindo nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tyrimo objektai ir jų pakuotės – paliekami saugoti prie bylos (b.l. 19).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 MGL, t.y. 451,92 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 MGL, t.y. 301,28 eurų (trijų šimtų vieno euro ir 28 euro centų) baudą.
Nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės neskirti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - tyrimo objektus ir jų pakuotes – palikti saugoti prie bylos.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.