- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- 1-573-229/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30485-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja R. B., išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2012-01-17 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -LR BK) 178 str. 4 d. (vagystė 2011-04-29) ir LR BK 178 str. 4 d. (vagystė 2011-04-30), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes iš dalies sudedant T. L. skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant jį mokytis ir darbo dienomis būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val. (bausmę atlikęs, teistumo nėra),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. birželio 29 d., apie 13.30 val. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), siekdamas sukelti savo motinai D. L. stresą, nerimą, baimę, pastūmė ją ant lovos, sakydamas, kad „aš tave užmušiu“, po to grasindamas susidorojimu, paėmė žurnalinį staliuką ir jį metė į nukentėjusiąja D. L., jai spėjus pasitraukti, paėmė ant komodos stovėjusį vazoną su gėle ir laikydamas jį rankose grasino sužaloti D. L., taip savo žodžiais ir veiksmais sudarė D. L. realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.
T. L. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis gyvena kartu su savo mama D. L., adresu (duomenys neskelbtini). Jie gyvena dviese. Jų santykiai su mama po tėčio mirties yra nelabai kokie. Jo tėtis yra miręs kažkur prieš metus laiko. Matosi, kad jo mama iki šiol gedi. Ne kartą matė kaip ji atsisėdusi žiūri į jo tėčio nuotrauką ir verkia. Mama jam vis prikaišioja jo gyvenimo klaidas, jie dėl to ir susipyksta. Ji jam pastoviai prikaišioja, kad jis būdamas dar nepilnamečiu apsivogė. Ji jam kartoja tą patį per tą patį. Jam mama vis primena apie tėčio mirtį, jis dėl to ir jaučiasi blogai, dar apima pyktis kai tėtis mirė ne dėl savo kaltės. Todėl jų santykiai su mama yra įtempti. Kažkur prieš tris metus jie su mama buvo rimčiau apsipykę. Dabar viskas susidėjo ir 2016-06-29 kai jis buvo namuose, kartu su savo mama, mamos paprašė 3 eurų cigarečių pakeliui. Tai galėjo būti apie 13.00 val. Mama buvo savo kambaryje pradėjo prikaišioti, liepė eiti pačiam "užsidirbti". Jie pradėjo rėkauti vienas ant kito. Ji jam priekaištavo, kad jis nedirba, eina "tėvo pėdom". Jis mamą vadino „padla“ ir kitais negražiais žodžiais, kurių dabar nepamena. Jis paėmė didelį vazoną su gėle, kuris buvo mamos kambaryje ant komodos, mamai pasakė, kad ji nuo jo atšoktų ir duotų jam tris eurus, priešingu atveju jis išmes vazoną ant žemės. Mama apsiverkė, pradėjo jį vadinti visokiais žodžiais ir ėjo link jo. Jį buvo suėmęs pyktis, tačiau jis tą vazoną padėjo į vietą ir užsidarė savo kambaryje. Po kelių minučių jis sugrįžo nusiraminęs ir paprašė mamos vėl 3 eurų ant cigarečių. Mama jam pradėjo sakyti, kad nebegali taip gyventi, pasakė, kad „nusižudys“, jis mamai pasakė „pasikark, visiems bus geriau“. Jie vėl pradėjo pyktis. Žodinio konflikto metu mama jam su ranka trinktelėjo per ranką, ji jam nesmarkiai pradrėskė kairę ranką. Jis paėmė stalą, kuris buvo mamos kambaryje prie lango. Atsisuko į mamą ir stalą metė į žemę priešais mamą. Jis dabar negali pasakyti ar tuo metu savo mamai ką nors pasakė. Jis dabar tiksliai nepamena ar mamai žodinio konflikto metu pasakė, kad ją užmuš, sužalos, galėjo taip pasakyti apimtas pykčio. Tiksliai to patvirtinti negali. Savo mamai jis nieko nenorėjo padaryti. Mama pasakė, kad iškvies policiją. Jis jai pasakė, kad dabar jai netrenks, su koja trenkė per kėdę ir užsidarė savo kambaryje. Jis laukė kol atvažiuos policija, buvo labai apimtas pykčio. Gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 71, 72).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. L. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusiosios D. L. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi T. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su sūnumi jų santykiai sudėtingi, tačiau iki šiol nepavykdavo susikalbėti. Kad vartotų alkoholį, to nebūna dažnai, tik per šventes. Įtaria, kad gali vartoti (rūkyti) “žolę”. 2016-06-29 kartu su sūnumi buvo namuose. Apie 13.30 val. sūnus atėjo pas ją į kambarį ir ėmė prašyti jos pinigų. Jis atsisakė, liepė jam eiti dirbti ir užsidirbti savo pinigus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu sūnus ją pastūmė ant sofos sakydamas “aš tave užmušiu”. Ji jam papriekaištavo dėl to, pasakė, kad jos jis nestumdys. Tada sūnus išėjo į savo kambarį, bet netrukus grįžo ir vėl pareikalavo pinigų. Kai atsakė, jog neduos jis grasindamas ją sužaloti ar užmušti, jos kambaryje paėmė žurnalinį staliuką bei jį metė į ją. Ji spėjo pasitraukti, todėl staliukas nukrito ant grindų ir sudužo (išsinėrė kojos). Pačiupęs ant komodos stovėjusį vazoną su gėle, norėjo į ją mesti, bet ji jį sulaikė, jis gėlės nenumetė tik išbarstė žemes. Sūnus konflikto metu vis grasino sunaikinti jos turtą, sužaloti ją. Ji sūnaus bijo, jo elgesys tampa nenuspėjamas, jis agresyvėja. Bijo, kad sūnus nevartotų kokių kvaišalų. Prašo nubausti jos sūnų (b. l. 19).
2016-06-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, centrinėje miesto dalyje, (duomenys neskelbtini), daugiabučiame 5 aukštų name, pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini). Name yra 4 laiptinės. 2 laiptinėje, 4 aukšte, palei priekinę sieną matosi rudos spalvos šarvo durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Patekama į dviejų kambarių butą. Įėjus pro pagrindines buto duris patenkama į koridorių, palei kuri dešinę sieną yra durys į kambarį, palei priekinę sieną – virtuvė, o palei kairę sieną – durys į svetainę. Svetainėje nuo durų, palei sieną stovi spinta su veidrodžiu, bei komoda. Palei priekinę sieną – sekcija su televizoriumi, o palei galinę kambario sieną- dvigulė sofa – lova. Kambario centre – žurnalinis staliukas ant ratukų. Įvykio vietoje matyti, kad staliuko kojos yra suskilę. Niekas nepaimta, pėdsakų neaptikta (b. l. 7-10).
Kaltinamojo T. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nes jis grasino mamai D. L. ją užmušti, kuriai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi.
T. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius T. L. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 75-76).
Skiriant kaltinamajam T. L. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas, teistumas išnykęs (b.l. 35-37), administracine tvarka baustas (b.l. 34), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 31), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 33), nedirba (b.l. 28), registruotas darbo biržoje (b.l. 29), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytų griežtesnių bausmių rūšių – areštą, laikotarpiui, didesniam nei įstatyme numatytam vidurkiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d. nuostatomis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus vienai arešto parai (1:1), į bausmės laiką įskaitytinas T. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-06-29 d. 13.50 val. iki 2016-07-01 d. 09.40 val. (2 paros) (b.l. 67).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti T. L. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis BK 66 str., 65 str., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-06-29 d. 13.50 val. iki 2016-07-01 d. 09.40 val. (2 paros), skaičiuojant 1 laikino sulaikymo parą už 1 parą arešto ir laikyti, jog T. L. atliko 2 paras arešto.
Išaiškinti T. L., kad jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.