Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas/uždraudimas 5 (penkerių) metų laikotarpiui ir turto konfiskavimas, į valstybės biudžetą iš nuteistojo išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. (toliau – R. M.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 24 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB 0324, metrologinės patikros Nr. 1301256, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 ‰ (promilių), tai yra 1,63 ‰ (promilių) girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas ją sušvelninti, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistajam skyrimo.

5. Nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Svarbi sąlyga būtina teisingam bausmės parinkimui yra tinkamas kaltinamojo asmenybės, jo vaidmens padarant nusikalstamą veiką įvertinimas. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamo poelgio ir padarytas nusikaltimas buvo kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei.

6. Vertinant skundžiamo nuosprendžio motyvus, kuriais buvo grindžiamas bausmės paskyrimas nuteistajam R. M., matyti, jog teismas atsižvelgė į tai, kad nutiestasis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Taip pat buvo įvertinta tai, kad būdamas neblaivus R. M. sukėlė eismo įvykį. Kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). R. M. praeityje yra teistas 4 kartus, paskutinis nuosprendis neįsiteisėjęs, kadangi vyksta apeliacinis procesas. Nors nuteistasis ir nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau apylinkės teismas pažymėjo, jog iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio matyti, kad jis pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams). Ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos 1700 Eur dydžio baudos nėra sumokėjęs ir nepradėjęs mokėtis. Įvertinta ir tai, kad R. M. administracine tvarka dėl vairavimo neturint tam teisės baustas ne kartą, jam paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galiojančios. Teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kad nuteistasis dirba, turi mažametį vaiką, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. elgesiui ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės įtakos nepadarė, dėl ko buvo pagrįstai nuspręsta skirti jam bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Apylinkė teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 61 straipsniu ir nepažeisdamas teisingumo ir protingumo kriterijų, nuteistajam paskyrė mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, skiriant bausmę teismas vadovavosi ir BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Į bausmės laiką taip pat buvo įskaitytas laikino sulaikymo laikas. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam R. M., BK normų nepažeidė, tinkamai vadovavosi protingumo ir teisingumo kriterijais. Savo skunde nuteistasis nurodo aplinkybes dėl mažamečio vaiko išlaikymo, tačiau pažymėtina, kad skiriant bausmę apylinkės teismas šias aplinkybes jau įvertino. Kaip matyti iš nuteistojo parodymų, būdamas neblaivus jis vairavo ne pirmą kartą, o tai, teismo vertinimu, parodo aplaidų asmens požiūrį į visuomenėje nustatytas taisykles bei teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo neįvertinimą. Tai, kad R. M. anksčiau nebuvo skirtos bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, galimai sudarė prielaidą asmeniui manyti, jog jo neteisėtas elgesys nesukels jam nepatogumų – kaip šiuo atveju – laisvės atėmimo bausmės, todėl jis ir toliau savo elgesio netaisė teigiama linkme. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.

7. Nuteistojo manymu, jo atžvilgiu galėjo būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje anksčiau išvardintų išskirtinių aplinkybių nenustatyta, priešingai, R. M. elgesys tik parodo, kad asmuo savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, jam paskirtų baudų nemoka ir kartoja tas pačias klaidas, nepaisydamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nuteistasis negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jo skunde nurodytos aplinkybės dėl mažamečio vaiko išlaikymo, nėra laikytinos išskirtinėmis ir buvo įvertintos jau pirmosios instancijos teisme, skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007). Nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, todėl nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

8. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teisinio pagrindo nėra. Bausmė paskirta tinkamai įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei kitas, bausmės skyrimui svarbias, aplinkybes. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl R. M. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.