- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-2062-498/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 94-444 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2010-07-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., 26 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu su mobilaus telefono konfiskavimu; 2010-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 9 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimu; 2011-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirta galutinė bausmė 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas; 2013-04-09 LR Aukščiausiojo teismo nutartimi 2011-02-03 nutartis pakeista, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirta galutinė bausmė 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas. Anksčiau teistas 7 kartus.
Bausmės pradžia 2009-11-27. Bausmės pabaiga 2015-08-27.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2014 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 94-444 nutarė tenkinti A. B. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str., 164 str.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 94-444 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo“.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutartį; priimti naują nutartį išleidžiant A. B. neišbuvus pilnos bausmės laiko. 2) kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl LR BK 41 str. atitikties LR Konstitucijos 31 str. taikant lygtinį paleidimą. 3) teismo nurodyti kokiose reabilitacinėse programose turi dalyvauti nuteistasis. Nuteistasis skunde nurodo, kad per visą adaptacinį periodą buvo baustas 6 kartus, tačiau nuobaudos negalioja, dėl jų padarė išvadas. Taip pat teigia, kad buvo 6 kartus skatintas ir tai patvirtina, kad A. B. esmės pasikeitė, suvokė gyvenimo vertybes, suprato kokia brangi laisvės kaina, taip pat nurodo, kad mokėsi, įgijo 3 specialybes. Apeliaciniame skunde rašo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas jam nesuteikia galimybės įrodyti, kad jis yra pasikeitęs, pažymi, kad teismas nutartyje akcentuoja, kad jis atsisakė siūlomo darbo, tačiau siūlomas darbas buvo neapmokamas, kas pažeidė jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą ir teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Taip pat skunde nurodo, kad dėl įstatymų netobulumo ir teisingumą vykdančių institucijų nesusikalbėjimo griaunamas Lietuvos suverenitetas. Savo prašymą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, nuteistasis motyvuoja abejonėmis dėl Baudžiamojo kodekso sąvokos vartojimo Bausmių vykdymo kodekse bei kelia klausimą ar sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nutartyse teismas gali vadovautis LR Baudžiamojo kodekso 41 str., nes toks minėto straipsnio taikymas prieštarauja LR Konstitucijos 31 str. įtvirtintam principui, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas netenkintinas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. B. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ar yra materialusis pagrindas, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis atlikdamas bausmę buvo 6 kartus skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas, A. B. buvo 6 kartus baustas. Nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau teismas tai vertina kaip nuteistojo polinkį nepaklusti vidaus tvarkos taisyklėms. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už ne vieną nusikalstamą veiką, kurios pagal pavojingumo laipsnį priskirtinos prie sunkių nusikaltimų, taip pat yra anksčiau 7 kartus teistas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad A. B. iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė ir toliau darė naujas sunkėjančias nusikalstamas veikas, kas nuteistąjį neigiamai charakterizuoja kaip asmenybę bei daroma išvada, kad bausmės, paskirtos A. B. tikslai nebus pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.
Psichologinės tarnybos išvadoje teigiama, kad nuteistojo pozityvus požiūris į darbą, tačiau kaip matyti iš skundo argumentų, A. B. motyvacija darbui nėra pakankama. Tokias aplinkybes patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti kriminogeniniai veiksniai, t. y. su darbu susijusios problemos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, ankstesni nusikalstami veiksniai. Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (40 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), pakartotinio smurtinio elgesio rizika, taip pat vertintina kaip vidutinė, atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnio lygtinio paleidimo komisijos svarstymo metu šios rizikos taip pat buvo vertinamos kaip vidutinės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis nepadarė pažangos tobulinant savo elgesį, mastymą, nepakeitė savo nuostatų.
Teismas pažymi, kad nusikalstamumo vertinimo rizikos programų naudojimas ir jų veiksmingumo vertinimas yra ne teismo kompetencijos dalykas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, todėl vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ teismas skundo argumentus dėl teisėsaugos institucijų nesusikalbėjimo ir Lietuvos suvereniteto laiko nesusijusius su nagrinėjama byla.
Lietuvoje egzistuoja valstybės institucijų, įstaigų, ir jų pareigūnų, kuriems pavesta atlikti viešąjį valdymą, sistema. Kalėjimų departamentas prie LR TM vykdomosios valdžios institucija, kuriai pagal kompetenciją priskirta metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklai, dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese, teikti teisingumo ministrui siūlymus dėl teisinio reguliavimo, susijusio su bausmių vykdymu ir probacija, tobulinimo bei atlikti ir koordinuoti eilę kitų funkcijų susijusių su pataisos ir probacijos įstaigų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad pataisos įstaigos priklauso viešojo administravimo subjektų ratui, pavaldžiam Kalėjimų departamentui, atitinkami minėtų įstaigų sprendimai, programos bei jų įgyvendinimas priskirtini Kalėjimų departamento, o ne teismo kompetencijai.
Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį, teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Panaši nuostata įtvirtinta ir BPK 234 str. 5 d., kad bylos nagrinėjimas atidedamas ir įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pateikto skundo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina skundo prašymo pagrįstumą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra tik bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju prašomas patikrinti teisinis reguliavimas teismui nekelia jokių abejonių, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra visiškai paneigtinas vien pastaruoju pagrindu.
Įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, darytina išvada, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus A. B., šis laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvacija koreguoti elgesį, įgytas išsilavinimas negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.