Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-937-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
1-937-805/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28072-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
R. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-937-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28072-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos patentą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Z. 2019 liepos 1 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia sudavė A. Ž. ranka vieną smūgį į viršutinę lūpą, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos žaizda, dantų sumušimu, ir kojomis spyrė ikiteisminio tyrimo metu nesustatytą kiekį smūgių į šonus, tokiu būdu padarymas A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės VII, VIII ir dešinės pusės X šonkaulių lūžimais, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo R. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 82-84), matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 30 d. pas draugą A. Ž. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. liepos 1 d. ėjo su A. Ž. iki parduotuvės, kur sutiko A. Ž. draugus A. M., A. S., R. A.. Šie jam ir A. Ž. pasiūlė prisijungti prie jų ir vykti į (duomenys neskelbtini), prie upės. Jis su A. Ž. sutiko vykti. Apie 10 val., nuvykę prie upės, visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis pasiūlė A. Ž. pasikalbėti apie darbą, jie nuėjo dviese toliau nuo tos vietos, kur gėrė. Bekalbant tarp jo ir A. Ž. įvyko konfliktas dėl to, kad jis A. Ž. buvo siūlęs ateiti dirbti pas jį, tačiau A. Ž. išėjo dirbti pas kitą žmogų, dėl to jis labai ant A. Ž. supyko. Vykstant konfliktui, jis A. Ž. trenkė vieną smūgį kumščiu į lūpą, dėl ko šis nukrito ant žolės. A. Ž. gulint ant žolės, jis jam kojomis spardė į šonus, kiek kartų įspyrė, neatsimena. Po suduotų smūgių paliko A. Ž. gulėti ant žemės, o pats nuėjo iki draugų, su kuriais prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Jis atsiprašė A. Ž., padengė jam gydymo išlaidas, su juo susitaikė. Gailisi dėl savo tokių veiksmų.

Nukentėjusysis A. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 27-28, 29-30), kad 2019 m. birželio 30 d. apie 18.00 val. pas jo tėvą J. atvyko pažįstamas R. Z., kuris liko nakvoti. Namuose iki 12 val. nakties vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. liepos 1 d. apie 10.00 val. jis kartu su R. Z. nuėjo kavinę, kur sutiko A. M.. Šis pasiūlė važiuoti gerti alkoholinius gėrimus prie (duomenys neskelbtini) upės. Atvykus prie upės (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę. Kartu buvo A. M., A. S., R. A., R. Z.. Vartojant alkoholinius gėrimus, R. Z. pradėjo su juo konfliktuoti. Konfliktas kilo dėl to, kad jis pas R. Z. neateina dirbti. Konfliktuojant R. Z. rankos kumščiu sudavė jam į lūpą, dėl ko jis nukrito ant pievos ir prarado sąmonę. Kiek po to smūgių ir su kuo jam sudavė, negali pasakyti. Ligoninėje jam buvo nustatyta viršutinės lūpos sumušimas ir dešinės pusės trijų šonkaulių lūžiai. Konflikto metu jis su R. Z. buvo nuėjęs toliau nuo tos vietos, kur su draugais vartojo alkoholį. Vėliau, prabudęs, paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Atvyko policija ir GMP medikai. GMP medikai jį nugabeno į Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur jam nustatė viršutinės lūpos sumušimą ir trijų šonkaulių lūžius. Po kelių dienų R. Z. atvyko pas jį į namus, atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, davė jam pinigų vaistams bei kitoms išlaidoms. Jis R. Z. atleido, su juo susitaikė. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. A. nurodė (b. l. 40-42), kad 2019 m. liepos 1 d. apie 10 val. jis, A. M., A. S., R. Z. ir A. Ž. prie upės, esančios (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktų nebuvo. Po to jis su A. S. nuėjo į upę išsimaudyti, kiti liko krante. Maudėsi apie 20 min., besimaudant negirdėjo šauksmų ar grumtynių garsų. Būnant vandenyje, nesimatė, kas vyksta krante, kadangi yra skardis, aplinkui buvo medžiai bei krūmai. Išlipęs iš vandens, pamatė, kad visi asmenys, su kuriais gėrė, išėję. Tada jis kartu su A. S. vėl pradėjo gerti, geriant pamatė, kad iš krūmų ateina R. Z. bei atvažiuoja greitoji pagalba ir policiją. Iš pradžių nesuprasto, kas įvyko. Po to krūmuose pamatė, kad guli sumuštas A. Ž.. Matė sužalojimus veide, t. y. matė, kad yra ištinus lūpa. Jis nematė, kaip A. Ž. sužalojo.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S. paaiškino (b. l. 45-46), kad 2019 m. liepos 1 d. apie 10 val. kartu su A. M., A. Ž., R. Z. ir R. A. atvyko prie upės (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholį konfliktų nebuvo. A. M. prigėręs užmigo ant pievos. Jis su R. A. nuėjo į upę maudytis, nepamena, kiek laiko prabuvo upėje. Kas toliau vyko, neatsimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena tik tiek, kad atvažiavo policija ir greitoji, nes sumušė A. Ž.. Kas sumušė A. Ž., jis nematė.

Be kaltinamojo R. Z. prisipažinimo, nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojų R. A. bei A. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Šalies argumentai

A. Ž. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. liepos 1 d. apie 10.00 val. prie upės, (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholinius gėrimus R. Z. pradėjo su juo konfliktuoti ir trenkė ranka į veido sritį, nuo ko jis be sąmonės nukrito ant žemės. Spardė kojomis. Kauno klinikose jam buvo nustatyta trijų šonkaulių lūžiai ir viršutinės lūpos sumušimas (b. l. 7, 12-13).

2019 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 11-13) užfiksuota, kad įvykio vieta yra ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo A. Ž., liudytojų R. A. ir A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Ž. sveikatą, t. y. jis 2019 liepos 1 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia sudavė A. Ž. ranka vieną smūgį į viršutinę lūpą, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos žaizda, dantų sumušimu, ir kojomis spyrė ikiteisminio tyrimo metu nesustatytą kiekį smūgių į šonus, tokiu būdu padarymas A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės VII, VIII ir dešinės pusės X šonkaulių lūžimais. Likusieji sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog, suduodamas smūgius nuketėjusiajam, daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. Z. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė –laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nereiškė. Kaltinamasis atlygino civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (b. l. 54-56, 57-58, 60-61, 62). Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 88-90, 92). Kaltinamasis R. Z. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 88-90, 92). Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 93).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo R. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Z. yra jauno ir darbingo amžiaus, išlaikytinių neturi (b. l. 75), praeityje neteistas (b. l. 64-65), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 66-69), dirba pagal individualios veiklos patentą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 74), VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas (b. l. 72). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Ž. sveikata. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. Z. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. Z., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Z. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. Z. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam R. Z. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam R. Z. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. Z., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė