Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-04 · Administracinė byla Nr. AS-143-304-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-04
Bylos Nr.
AS-143-304-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Trečiasis asmuo
K. J., K.
Pareiškėjas
L. J.
Atsakovas
Vilniaus
Administracinė byla Nr. AS143 – 304/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2009 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. J., T. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. J. (toliau – pareiškėja) 2009 m. kovo 16 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais K. B. vardu atkurti nuosavybės teises į 5212 kv. m ir 3245 kv. m žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo į 5212 kv. m ir 3245 kv. m žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), procedūrų vykdymą.

Pareiškėja nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus gali būti atkurtos tretiesiems asmenims, todėl skundo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 24 d. nutarties dalimi pareiškėjos prašymą patenkino ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždraudė atsakovui atkurti nuosavybės teises į 5212 kv. m ir 3245 kv. m žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1, 2 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005 ir 2005 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005. Nurodė, kad pareiškėja neteisingai formuluoja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau, kaip matyti iš suformuluoto prašymo turinio, ji prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju – uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai atkurti nuosavybės teises į 5212 kv. m ir 3245 kv. m žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, į kuriuos pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja, skundo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes liestų trečiųjų asmenų interesus, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti atsakovui atkurti nuosavybės teises į 5212 kv. m ir 3245 kv. m žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį, panaikinant pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja užtikrinimo priemonių taikymą sieja su galimo teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumu. Tačiau net ir teismui priėmus pareiškėjos skundą tenkinantį sprendimą, o iki šio sprendimo priėmimo atsakovui atkūrus nuosavybės teises tretiesiems asmenims, priimto teismo sprendimo įvykdymas tikrai netaptų neįmanomu, t. y. nebūtų paneigta galimybė atkurti K. B. nuosavybės teises į žemės sklypus.

2. Prašymą taikyti užtikrinimo priemones pareiškėja grindžia niekuo nepagrįsta prielaida, jog K. J. ir T. Š. yra ruošiami „atitinkami teigiami sprendimai“. Nors įstatymas reikalauja, kad prašymas taikyti užtikrinimo priemones būtų motyvuotas, šio teiginio pareiškėja nepagrindžia jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

3. Teismas pritaikė ne pareiškėjos prašomą, bet kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nors neturėjo tokios teisės.

4. Pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neproporcingai suvaržo trečiųjų asmenų teises. K. J. ir T. Š. nuosavybės teisių atkūrimas jau tęsiasi ne vienerius metus, todėl uždraudimas atkurti nuosavybės teises iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nuosavybės teisių atkūrimą nutolina dar ilgesniam laiko tarpui. Siekiant užtikrinti diskutuotiną pareiškėjos teisių įgyvendinimą, yra paminamos pripažintos trečiųjų asmenų teisės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vadovaujantis šia teisės norma, taip pat įvertinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo turinį (T 1, b. l. 4 – 9), galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja iš esmės prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovui atkurti nuosavybės teises į 5212 kv. m ir 3245 kv. m žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų (tarp jų ir pareiškėjos prašomos taikyti) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Atsižvelgus į šiuos argumentus, galima konstatuoti, kad neuždraudus atsakovui atkurti nuosavybės teisių į 5212 kv. m ir 3245 kv. m žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), realiai gali būti sukeltos neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, gali būti sudėtingas. Kaip matyti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 m. balandžio 11 d. raštu Nr. A51-8474-(2.5-MPD-0) perdavė duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 30-588 naujai suformuotus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti (T 1, b. l. 102, 98 – 100). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 9 d. sprendimais Nr. 2.4-01-6923 ir Nr. 2.4-01-6924 T. Š. ir K. J. jau yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį nurodytų sklypų (T 1, b. l. 76, 74). Uždraudimas atsakovui atlikti paminėtus veiksmus neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų. Tai iš esmės užkirstų galimybę kilti naujiems ginčams.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens K. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė