- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- AS-662-950-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03889-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2013 m. spalio 1 d. gautas pareiškėjos R. L. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame ji prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra), neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 15 705,76 Lt ir panaikinti Generalinės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 17.2-17286 ,,Dėl pareiginės algos dalies grąžinimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. R. L. išaiškinta, kad ji turi teisę paduoti skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pagal atsakovo buveinę.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėja atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, tačiau pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų išmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir Generalinės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 17.2-17286, pareiškėja dirba Klaipėdos apygardos prokuratūroje, taigi jai darbo užmokestį mokėjo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 992, Lietuvos valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies atstovauja valstybės institucijos, mokėjusios darbo užmokestį. Pagal ABTĮ 35 straipsnį skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Šiuo atveju atsakovo Klaipėdos apygardos prokuratūros buveinė yra Vilties g. 12, Klaipėdoje, taigi byla priskirtina Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Tai, kad pareiškėja ginčija ir Generalinės prokuratūros atsakymą į jos skundą, nekeičia ginčo esmės, nes tokio pobūdžio ginčams nenustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka ir šis atsakymas neturi įtakos pareiškėjos pagrindiniam reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
II.
Pareiškėja R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, jos skundą priimti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Teigia, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) nėra savarankiškas juridinis asmuo bei asignavimų valdytojas (Prokuratūros įstatymo 7 str. 5 d., 8 str. 9 p.). Pagal galiojančius teises aktus, asignavimų valdytoju yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o teritorinės prokuratūros iki 2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-259 atliko tik technines prokuratūros darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimo ir išmokėjimo funkcijas ir niekaip nelėmė prokuratūros darbuotojų atlyginimo nustatymo. Įsigaliojus minėtam įsakymui Klaipėdos apygardos prokuratūros Finansų ir apskaitos tarnyba buvo panaikinta ir paliktas tik Generalinėje prokuratūroje veikiantis Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius, kuris iki šiol apskaičiuoja darbo užmokestį. Todėl Klaipėdos apygardos prokuratūra nebeturėjo jokių galimybių skaičiuoti darbo užmokestį. Klaipėdos apygardos prokuratūra yra sudėtinė Generalinės prokuratūros dalis, neturi savarankiško biudžeto ir negali savarankiškai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jos sąskaitoje. Tai, kad pareiškėjos darbo vieta yra Klaipėdos apygardos prokuratūroje, nereiškia, kad atsakovas yra Klaipėdos apygardos prokuratūra. Skunde buvo nurodyta, kad atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, kuri ir moka darbo užmokestį. Informuoja, kad kitus Klaipėdos apygardos prokuratūros valstybės tarnautojų skundus dėl neteisėtai sumažintos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies grąžinimo, nurodant atsakovu Lietuvos valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos R. L. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Pareiškėja R. L. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog skundas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109–124 p.).
Pareiškėja dirba Klaipėdos apygardos prokuratūroje prokuroro padėjėja. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde formuluodama reikalavimą priteisti neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį ir panaikinti Generalinės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 17.2-17286 ,,Dėl pareiginės algos dalies grąžinimo“ atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros.
Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už prokuratūros ūkinę ir finansinę veiklą atsako generalinis prokuroras (jo įgalioti prokurorai ar valstybės tarnautojai). Pagal Prokuratūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą (1 p.), rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis (9 p.). Prokuratūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Generalinė prokuratūra, o ne Klaipėdos apygardos prokuratūra yra pareiškėjos darbdavys, t. y. asignavimų valdytojas ir moka jai darbo užmokestį. Tai, jog būtent Generalinė prokuratūra moka pareiškėjai darbo užmokestį, patvirtina ir pareiškėjos pateikta 2013 m. rugsėjo 12 d. pažyma apie R. L. darbo užmokestį Nr. 17.2.-16501, ir Generalinės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. 17.2-17286 ,,Dėl pareiginės algos dalies grąžinimo“. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovu byloje laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apygardos prokuratūros.
Be to, ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis, suteikianti teisę teismui tikslinti proceso šalis skundo priėmimo stadijoje, kartu nustato, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 54 straipsnį, jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu; jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Šiuo atveju pareiškėjos valia dėl atsakovo pakeitimo (iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, į Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos apygardos prokuratūros) byloje nebuvo išsiaiškinta. Pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį, pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, yra Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai tinkamu atsakovu byloje nurodydamas Klaipėdos apygardos prokuratūrą pareiškėjos pateiktą skundą atsisakė priimti, išaiškindamas jos teisę su skundu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos R. L. atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atisakyta priimti, naikintina, pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. L. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.