Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir S. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Nidos Grunskienės ir nuteistojo R. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. T.:

– išteisintas pagal BK 214 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Š. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 14 MGL (1830 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičius vieną sulaikyme išbūtą parą, galutinė bausmė nustatyta – 12 MGL, t. y. 1560 Lt dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTAT Ė:

R. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), metamfetaminą, 2-CB (4-bromo-2,5- dimetoxyphenylethylamine, MFT) o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, valandą, nenustatytoje vietoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 5,064 gramų metamfetamino, 1,785 gramų kanapių (ir jų dalių), 0,683 gramų 2-CB (4-bromo-2,5- dimetoxyphenylethylamine, MFT), kurių dalį – 0,118 g psichotropinės medžiagos metamfetamino – gabeno ir laikė su savimi iki 2010 m. kovo 2 d. apie 19 val., kuomet prie K. g. 103 pastato mieste, 0,118 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino už 40 litų pardavė R. G.;

kitą dalį psichotropinių medžiagų – 0,009 g metamfetamino gabeno ir laikė su savimi iki 2010 m. vasario mėnesio, kuomet tyrimu nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje psichotropinę medžiagą – 0,009 g metamfetamino už 40 litų pardavė A. Š.;

kitą dalį psichotropinės medžiagos – 0,522 g metamfetamino gabeno ir laikė su savimi iki 2010 m. kovo 3 d., 10.20 val., kuomet asmens kratos metu 0,522 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai;

kitą dalį psichotropinės medžiagos – 0,552 g metamfetamino ir 0,720 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) gabeno ir laikė automobilyje „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. kovo 3 d., 12.10 val., kuomet 0,552 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,720 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai;

kitą dalį psichotropinių medžiagų – 3,332 g metamfetamino ir 0,061 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT) gabeno ir laikė savo garaže Nr. 27, esančiame garažų bendrijoje Nr. 89, bokse Nr. 11, , iki 2010 m. kovo 3 d., 14.10 val., kuomet kratos metu psichotropines medžiagas – 3,332 g metamfetamino ir 0,061 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT) rado ir paėmė policijos pareigūnai;

kitą dalį psichotropinių medžiagų – 0,531 g metamfetamino ir 0,622 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT) gabeno ir laikė sodo namelyje Nr. 175, esančiame sodų bendrijoje „“, priklausančiame A. G., iki 2010 m. balandžio 21 d., 9.34 val., kuomet kratos metu psichotropines medžiagas – 0,531 g metamfetamino ir 0,622 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT) rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario mėnesį, tyrimu nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš R. T. įgijo 0,009 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei iš nenustatyto asmens, tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje įgijo 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias parsigabeno į namus ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Staniūnų g. 72-333, Panevėžio mieste, iki 2010 m. kovo 3 d., 13 val. 40 min., kuomet neteisėtai įgytos ir laikomos 0,009 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis R. T. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. T. skundą tenkinti, nuteistojo A. Š. gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Prokurorė skunde teisingai teigia, kad, nuteistuosius pripažinus kaltais dėl kelių iš atitinkamo straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, yra pagrindas svarstyti dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo, jiems padarant kiekvieną iš šių veikų. Šiuo požiūriu teismo bausmių skyrimo motyvuose išdėstyti argumentai, jog nėra duomenų, kad nuteistieji dalį veikų, t. y. įgijimą, padarė būdami apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, todėl negalima pripažinti jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dėl kitų veikų, nėra tiksli. Šioje byloje nustatyta, kad A. T. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė, gabeno ir dalį pardavė R. G., o A. Š. psichotropinę medžiagą laikė, būdami vartoję psichotropinių medžiagų, nes kitą dieną po šių veikų padarymo jų organizme rastas psichotropinių medžiagų (3 t., 103–104, 158–159 b. l.), be to, jie patys patvirtino 2010-03-03, t. y. sulaikymo dieną, vartoję šių medžiagų. Tačiau skunde prašoma pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinanti BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta aplinkybė tokia pripažįstama tik nustačius, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šioje byloje tokių duomenų nepakanka. Iš A. Š. ir R. T. įvykio vietoje sulaikiusių policijos pareigūnų T. G., I. L., A. M., taip pat sulaikymo dieną juos mačiusios pareigūnės J. Z. parodymų matyti, kad sulaikomųjų išvaizda kėlė įtarimų dėl apsvaigimo, jie buvo sumišę, tačiau elgėsi adekvačiai, ramiai, atsakė į pareigūnų užduotus klausimus. Šie parodymai suteikia pagrindą teigti, kad galutinė teismo išvada dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nuteistųjų veiksmuose nepripažinimo, nes apsvaigimas neturėjo įtakos jų nusikalstamų veiksmų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, laikymo, o R. T. – ir pardavimo padarymui, yra teisinga ir pagrįsta bylos įrodymais, todėl tenkinti prokurorės skundą ir pripažinti BK 60 str. 1 d. 9 p. aplinkybę sunkinančia nuteistųjų atsakomybę bei dėl to griežtinti jiems paskirtas bausmes nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo R. T. apeliacinio skundo

R. T. skunde ginčija liudytojų R. G. ir kito nuteistojo – A. Š. parodymų, kurie buvo vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių, pripažįstant R. T. kaltu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, įrodomąją reikšmę. Apeliantas, skunde darydamas išvadą dėl liudytojo R. G. parodymų nepatikimumo, šią išvadą motyvuoja įvairiomis su liudytoju atliktų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų aplinkybėmis. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija liudytojo parodymų jų turinio nuoseklumo požiūriu, nes šie parodymai proceso metu nesikeitė: liudytojas teigė 2010 m. kovo mėn. Panevėžyje, prie prekybos centro ,,Maxima“, iš anksto susitaręs su R. T., iš jo už 40 Lt nusipirkęs 1 g amfetamino. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad R. G. bylos išskyrimas į atskirą bylą ir proceso užbaigimas R. G. nuteisimu baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. reiškia nuolaidžiavimą liudytojui, nes asmens nuteisimo faktas negali būti vertinamas kaip jo teisinės padėties palengvinimas. Panevėžio apygardos prokurorės 2010-05-17 nutarime atskirti ikiteisminį tyrimą dėl R. G. veikos nurodyti aiškūs tokio sprendimo pagrindai: tyrimas dėl kitų įtariamųjų nebaigtas, nes negautos specialisto išvados, o tyrimas dėl R. G. baigtas, be to, jis prašė baigti bylą, nes nuo 2010-05-31 ruošiasi dirbti Olandijoje (2 t., 195 b. l.). Procesą užbaigus baudžiamuoju įsakymu, R. G. paskirta vienintelė tokiame procese galima bausmės rūšis – bauda, todėl apelianto skundo teiginiai apie R. G. galimas skirti griežtesnes bausmės rūšis yra teisiškai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. laikinai sulaikytas 2010-03-02, 20 val. 35 min. (2 t., 147 b. l.), pagal paties liudytojo parodymus, kelias valandas bendravo su pareigūnais ir į areštinę nuvestas apie 24 val. Šiuo laikotarpiu R. G., kaip kiekvienas sulaikytasis, privalomai daktiloskopuotas, paimti biologiniai pavyzdžiai genetiniams tyrimams, jis surašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame, be kita ko, nurodė ir savo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (2 t. 145–146 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodė, kad sulaikymo metu pareigūnai jam nedarė jokio psichologinio poveikio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto skunde esantys teiginiai apie liudytojui pareigūnų esą darytą poveikį vertintinos kaip apelianto pastangos pagrįsti savo versiją dėl liudytojo parodymų neobjektyvumo, kurios jokie bylos duomenys nepatvirtina. Apeliantas liudytojo parodymų nepatikimumą motyvuoja ir tuo, kad, pagal paties R. G. parodymus, jis iš apelianto psichotropinių ir narkotinių medžiagų pirko apie 10 kartų, tačiau teismas patikėjo tik tais liudytojo parodymais, kurie susiję su vieninteliu pirkimo atveju, už kurį nuteistas apeliantas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes, pirmiausia, tiek nagrinėjamos, tiek bylos, kurioje R. G. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d., dalyku buvo tik 2010-03-02 epizodas, kuomet R. G. iš R. T. nusipirko 0,118 g metamfetamino. Be to, tokia apelianto argumentacija prieštarauja jo paties gynybinei pozicijai, nes jis teigia R. G. psichotropinės medžiagos nepardavęs, tačiau netiesiogiai siūlo atsižvelgti į žymiai platesne apimtimi jį kaltinančius R. G. parodymus. Nors šie liudytojo parodymai apie ankstesnius narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimus iš R. T. neturėjo įtakos nei apelianto kaltinimo apimčiai, nei veikos kvalifikavimui, tačiau jie buvo reikšmingi, patvirtinant kitas liudytojo parodymuose nustatytas aplinkybes – tai, kad liudytojas jau anksčiau buvo pažįstamas su apeliantu – tai įrodo iš liudytojo ir apelianto paimtų telefonų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad jie bendravo tarpusavyje jau iki nusikalstamos veikos (1 t., 17–21, 161–184 b. l.). Be šių įrodymų, liudytojo R. G. parodymus apie jo ankstesnių ryšių su apeliantu pobūdį – tai, kad liudytojas apeliantui kaip užstatą už skolon įsigytą amfetaminą paliko banko mokėjimo kortelę patvirtina šios kortelės radimas pas apeliantą (2 t., 28–29 b. l.). Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad policijos pareigūnai jį sulaikė vėliau, o ne po metamfetamino pardavimo liudytojui, yra pareigūnų pasirinktos tyrimo taktikos dalykas, todėl liudytojo parodymų vertinimui reikšmės neturi. Taigi liudytojo R. G. parodymų patikimumą patvirtina jų nuoseklumas, kiti šiame sprendime aptarti bylos įrodymai, todėl abejoti jų objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde ginčija ir kito nuteistojo – A. Š. parodymų leistinumą ir patikimumą, teigdamas, kad nuteistasis, duodamas parodymus apie jam apelianto parduotą psichotropinę medžiagą ikiteisminio tyrimo teisėjui, jį apkalbėjo, o teisme, atsisakydamas šių parodymų, sakė tiesą.

Teismų praktikoje asmens parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 apžvalgos „Dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ išvadų 4 p.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė A. Š. parodymus, duotus teisme, ir rėmėsi jo parodymais, duotais apklausiant jį ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokį teismo sprendimą lėmė tai, kad nuteistasis neįvardijo jam poveikį esą dariusių pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu apklausose dalyvavęs A. Š. gynėjas jokių pažeidimų dėl apklausos atlikimo nepareiškė, o teisminio nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai J. Z., T. G., I. L., A. M. paneigė nuteistojo teiginius apie jam esą darytą poveikį. Būtent A. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui duot parodymai apie neteisėtai iš R. T. įgyto metamfetamino kiekį, o ne apelianto skunde minimas pareigūnų poveikis šiam nuteistajam lėmė jo veikos perkvalifikavimą pagal BK 259 str. 2 d. ir paleidimą iš sulaikymo, nes griežčiausia kardomoji priemonė įtariamam baudžiamojo nusižengimo padarymu asmeniui negali būti taikoma. Todėl A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra įrodymų šaltinis, atitinkantis įrodymams keliamus leistinumo ir patikimumo kriterijus, nes gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir patikrinti, palyginus juos su kitais įrodymais.

Apelianto skundo prašymas pripažinti jo veiką dėl 0,009 g metamfetamino pardavimo A. Š. mažareikšme dėl nedidelio psichotropinės medžiagos kiekio negali būti tenkinamas, nes baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą šia medžiaga iškyla nepriklausomai nuo turimo jos kiekio, be to, šiuo atveju svarbiausia tai, kad šis epizodas yra vienos tęstinės veikos dalis, todėl epizodo pavojingumas vertinamas ne atskirai, o pagal viso padaryto nusikaltimo pavojingumą.

Nuteistojo tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas patvirtina ne tik aptarti tiesioginiai įrodymai – R. G. ir A. Š. parodymai, bet ir netiesioginiai įrodymai – tai, kad jis, nedirbdamas ir gaudamas tik bedarbio pašalpą, įsigijo nemažus šių medžiagų kiekius, jas laikė ne tik su savimi, bet ir savo negyvenamose vietose – garaže, savo močiutės A. G. sodo namelyje, taip pat policijos pareigūnų I. L. ir T. G. parodymai apie turėtą informaciją dėl R. T. platinamų narkotinių medžiagų.

Apibendrinant daroma išvada, kad apelianto veika atitinka BK 260 str. 1 d. dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl tenkinti jo skundo prašymą ir veiką perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, t. y. parinkdamas vienintelės BK 260 str. 1 d. numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d. nuostatas ir išdėstė pakankamai išsamius bausmės skyrimo motyvus, kuriuose, be kitų aplinkybių, atsižvelgė ir į apelianto skunde minimą šeiminę padėtį. Apelianto skunde nurodoma antra aplinkybė – narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis jis neteisėtai disponavo, kiekis, įvertinus šių medžiagų svorį ir įvairovę – tris rūšis – rodo didelį apelianto veikos pavojingumą ir nesuteikia jokio pagrindo švelninti bausmę. R. T. paskirta bausmė tinkamai individualizuota, ji nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo R. T. apeliacinius skundus atmesti.