Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-05-18 · Civilinė byla Nr. 2-7-284/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
2-7-284/2012
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00274-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2 -7-284/2012m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00274-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 24; 24.2; 24.3; 24.4; 35; 34.6; 34.6.1; 99; 99.3; 99.7; 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant ieškovei L. Š., jog atstovui advokatui S. A., atsakovui V. B., atsakovei V. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams V. B. ir V. B. dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. B. ir V. B., prašydama pripažinti negaliojančia 0,53 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 10 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją, t.y. V. B. neatlygintinai perleistus 0,53 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti asmeninės nuosavybės teise V. B., bei priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-4). Pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui atsakovams V. B. ir V. B. dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti, nes ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties – atsakovo V. B. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2011-03-15, o įsiteisėjo tik 2012-02-24 (b.l. 84).

Ieškovė L. Š. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė, kad apie dovanojimo sutartį sužinojo 2011 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje Šiaulių apygardos teisme, kai teisėja buvo uždavusi klausimą ir V. B. pasakė, kad nieko iš nekilnojamojo turto jis neturi, kad yra du žemės sklypus padovanojęs savo dukrai V. B. Po to su savo advokatu kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir 2011 m. balandžio 8 d. gavo duomenis iš VĮ Registrų centro, kad V. B. padovanojo žemės sklypus V. B. Norėtų, kad šios žemės būtų grąžintos V. B. ir jai būtų atlyginta moralinė žala, padaryta jo nusikaltimu. Augina du nepilnamečius vaikus, jie patyrė didelę traumą, jiems taip pat reikia gyventi. Šiaulių apygardos teismas 2011-03-15 nuosprendžiu priteisė jai neturtinę žalą iš V. B. 100 000 Lt dėl sutuoktinio nužudymo. Jis buvo pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, ir jai priteista moralinė žala 100 000 Lt, iš jų 1000 eurų sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“. Neatlyginta neturtinės žalos dalis liko 96 550 Lt. Jis pats žalos visiškai neatlygino, nėra su juo bendravusi. Jis dar kurį laiką po šios nelaimės buvo laisvėje, nusikaltimas buvo padarytas 2009-03-28, o vyras mirė 2009-03-30. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas nuo nelaimės praėjus trylikai dienų, tai yra 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje. Po nusikaltimo padarymo V. B. laisvėje prabuvo pusmetį. Iš jo niekada nesulaukė jokio atsiprašymo, išskyrus užgauliojimus jos tėvų atžvilgiu, močiutės atžvilgiu, tačiau ji tylėjo ir nesivėlė į jokius konfliktus su juo, apie atsiprašymą nebuvo kalbos. Sandorius reikia pripažinti negaliojančiais, kadangi neteko maitintojo, tenka vienai auginti vaikus ir tai yra sunku. Pinigai reikalingi žalos atlyginimui. Mano, kad elgdamasis taip, dėl ko įvyko nelaimė, V. B. puikiai suvokė pasekmes, elgėsi piktybiškai ir nebe pirmą kartą. Dėl autoįvykio,- jis tą dieną mašina ir vaikus gąsdino, ne pirmą kartą elgėsi neatsakingai. Kadangi V. B. yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kai žuvo vyras, jam nuosprendžiu yra priteista, kad jis turi atlyginti padarytą žalą. Žemės sklypai turėtų būti skirti jai, žalos atlyginimui, o šiuo metu yra perleisti trečiam asmeniui. Minėtoje baudžiamojoje byloje dėl sutuoktinio nužudymo, kur buvo teisiamas V. B., ji, kaip nukentėjusioji, iš pradžių turėjo kitą atstovą – advokatą S. K., jis šiuo metu yra miręs. Po jo kitu atstovu tapo advokatas S. A. Žino, kad advokatas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kol dar baudžiamoji byla buvo policijos ir prokuratūros žinioje, iki jos perdavimo Šiaulių apygardos teismui, ji visiškai nieko nežinojo apie V. B. turtinę padėtį. Tuo metu pirmoje eilėje buvo neturtiniai dalykai, jo turtu pati nesidomėjo. Kol byla buvo prokuroro žinioje, ji asmeniškai nesikreipė, prašydama su ja susipažinti. Su byla susipažino advokatas. Prieš bylą perduodant nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, ją šiek tiek vartė. Supažindinimo su byla protokolas buvo surašytas. Susipažįstant jai su ikiteisminio tyrimo byla, joje nematė dovanojimo sutarties, kuria V. B. žemės sklypus dovanojo savo dukrai. Pirmą kartą šią dovanojimo sutartį pamatė 2011 m. balandžio 8 d. pas advokatą S. A., kai buvo gauti duomenys iš VĮ Registrų centro. Kai ikiteisminio tyrimo metu susipažino su byla, dėmesio į dokumentus dėl žemės sklypų perleidimo neatkreipė. Kai bylos ikiteisminis tyrimas buvo baigiamas, turėjo advokatą S. A. Baudžiamojoje byloje iš pradžių pateikė civilinį ieškinį dėl 2 mln., vėliau suma buvo sumažinta iki 200 000 Lt, tada neprašė taikyti laikinųjų pasaugos priemonių gal dėl to, kad tuo metu turėjo kitą advokatą ir jis nepakankamai gerai ją atstovavo. Iš pradžių ieškinys buvo ruošiamas su pirmuoju advokatu S. K., po to buvo ruošiamas civilinis ieškinys su advokato S. A. pagalba. Tada prašymo areštuoti V. B. turtą nepareiškė. Tiksliai nepamena, kada buvo baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje ir kada ji susipažino su bylos medžiaga. Žino, kad byla buvo ikiteisminio tyrimo stadijoje. Su byla galbūt susipažino po advokato susipažinimo su bylos medžiaga. Datas atsiminti sunku. Kada girdėjo teisme apie atsakovo turtą, tą atsimena. Gali būti, kad ir iš viso su bylos medžiaga nesusipažino. Į teismą kreipėsi dėl to, kad būtų panaikinta dovanojimo sutartis, kuria V. B. dovanojo du žemės sklypus savo dukrai V. B. Tai buvo padaryta po vyro nužudymo. Mano, kad visa tai atsakovas labai gerai apgalvojo, o tai, kad jis, kaip teigia, kad buvo seniai žadėta, ji su vyru kažkada irgi vaikams daug ką galėjo žadėti, o šiandien yra padaryta taip, kad viena negali savo vaikams to, ką pažadėjo duoti. Pažadėti galima daug ką. Norėtų, kad dovanojimo sutartis būtų panaikinta, tada galėtų prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. V. B. yra pareikšti ieškiniai ir, kai žemė bus jam grąžinta, bus galima iš atsakovo išieškoti nors kokią žalos dalį. Prašo atnaujinti ieškinio padavimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, jeigu būtų laikomasi nuomonės, kad senaties terminas buvo praleistas - baudžiamoji byla, su kuria tada susipažino, dar nebuvo baigta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl V. B. kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu su baudžiamąja byla susipažino ir pati, turėjo šioje byloje atstovą – advokatą S. A. Atstovas su byla, mano, susipažino. Todėl atnaujinti ieškinio padavimo senaties terminą prašo nuo to momento, kada susipažino su byla, praėjus metams, tai yra nuo 2011 m. kovo 24 d.

Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, jog turėjo apie 3 ha žemės Pakruojo rajone. Šeimoje seniai buvo kalbėta, kad tą žemę padovanos dukrai, kai ji sukaks pilnametystės. Tą žemę, du sklypus, padovanojo dukrai V. Kada tai buvo nepamena. Dukra tuo metu nebuvo pilnametė, trūko gal poros mėnesių iki pilnametystės. Tuo metu, kai perleido žemę, buvo iškelta byla ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam buvo pareikšti įtarimai tyčiniu nužudymu. Iš pradžių buvo dviem parom sulaikytas, vėliau kardomoji priemonė buvo pakeista į areštą. Sutartį sudarė, būdamas laisvėje. Numanė, kad iš jo gali būti pareikalauta žala, bet tikėjosi, kad jam pareikštą ieškinį pajėgs atlyginti pats. Iš pradžių apie ieškinio dydį nieko nebuvo žinoma. Vėliau jį suėmė. Ieškinio nė kiek neatlygino. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, jam buvo užduotas klausimas, kaip žada atlyginti žalą. Pasakė, kad neturi galimybių, o būdamas laisvėje, galėtų mokėti dalimis. Klausė, ar turi nekilnojamojo turto. Kaip į šį klausimą atsakė, tiksliai neprisimena, gal net nebuvo tokio klausimo užduota. Mano, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Ieškinį mokėti sutinka, bet iš vaikų žemės atimti nereikėtų, nes tai jų pragyvenimo šaltinis. Daugiau turto neturi. Skubėjo perleisti žemės sklypus dukrai, nors ji dar nebuvo pilnametė, dėl to, kad po to įvykio labai pablogėjo sveikata, gulėjo Šiaulių ligoninėje, todėl nusprendė padaryti tai, ką jau seniai su žmona buvo nutarę. Tuo metu galvojo, kad gal numirs. Sveikatos pablogėjimas – problemos su širdimi, su galva, visokie stresai. Ligoninėje gulėjo ne kartą: ir Pakruojyje, ir Šiauliuose. Po įvykio iš viso ligoninėje gulėjo apie du mėnesius: ir gastro skyriuje, ir kardiologiniame skyriuje. Iš karto po sulaikymo nuvežė ne į policiją, bet į ligoninę, reikėjo lašelinių, tada buvo su širdimi blogai, sukilo kraujospūdis. Kai dovanojo dukrai žemę, ji tuo metu mokėsi, gaudavo stipendiją, jos dydžio nežino. Tik žino, kad stipendija buvo mokama. Žemės sklypų išlaikymas kainuoja – reikėjo mokėti žemės mokestį. Neprisimena, kokio dydžio tas žemės mokestis buvo. Iki perleidimo žemė buvo dirbama. Ją dirbo pats, augino daržoves, vaikai padėdavo. Kai surašė dovanojimo sutartį, dukra V. studijavo K. politechnikos mokykloje, mokėsi kirpėjos specialybės. Ieškovės prašymą dėl ieškinio senaties atnaujinimo prašė atmesti.

Atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, jog jos su seserimi yra netekę motinos, dabar ir tėvo neteko. Iš tėvo yra priteista tiek tūkstančių ir norima iš jų atimti žemę. Mano, kad tai neteisinga. Žemė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, joje augina daržoves. Dabar mokosi K. politechnikos mokykloje ir mieste nuomojasi butą. Liko mokytis dar dveji metai. Žemė yra Pakruojo rajone, M. kaime. Tėvas žemės sklypus padovanojo 2009 metais balandžio mėnesį. Tai buvo po įvykio. Apie tėvo padarytą nusikaltimą žinojo. Dėl žemės dovanojimo buvo kalbėta jau seniai. Dabar yra ji ir mažesnė sesuo, kuriai šiuo metu 12 metų. Kai padovanojo žemę, jai tada buvo 17 metų, iki 18 metų buvo likę keli mėnesiai. Žemę dovanojo balandžio mėnesį, o lapkričio mėnesį suėjo 18 metų. Sesuo buvo daug jaunesnė. Buvo anksčiau kalbėta, kad tėtis padovanos žemę, kai sueis 18 metų. Motina jų neprižiūrėjo, paliko, jas augino tėtis, leido į mokyklą, viską pirkdavo. Dabar toje žemėje žada auginti daržoves, sodinti bulves. Anksčiau toje žemėje daržoves sodino jie, padėdavo ir senelis (iš tėvo pusės). Supranta, kad iš tėčio yra priteista žala nukentėjusiai šeimai. Nesupranta, kodėl žalą turėtų išieškoti iš jų. Tėtis žalos neatlygino, nes jis tuos metus „sėdėjo“. Dėl žemės nuosavybės įforminimo į VĮ Registrų centrą kreipėsi abu su tėvu, nors tiksliai neatsimena. Baudžiamojoje byloje proceso dalyve nebuvo. Tėvas dėl įvykio, kurio metu žuvo J. Š., labai graužėsi, atrodė pasimetęs ir nežinantis, ko nori. Jis po sulaikymo suprato, kad avarijos metu žuvo žmogus. Tėtis po avarijos nesitikėjo likti laisvėje. Jis buvo užsiminęs apie galimą žalos atlyginimą, žinojo, kad gali tekti atlyginti. Kai buvo sudarytas dovanojimo sandoris, mokėsi K. politechnikos mokykloje, o po avarijos, 2009-03-28, mokėsi dar Pašvitinio pagrindinėje mokykloje 10 klasėje. Iš karto po minėtos mokyklos baigimo įstojo mokytis į K. Pasirinko kirpėjos profesiją, nes ji labiausiai patiko. Žiūrėjo ir kitose mokyklose galimybes, bet kitur nepatiko. Mokytis žemės ūkio mokykloje galvojo, bet labiau traukė kirpėjos profesija, nes ir kirpėjai žinoti apie žemės ūkį nemaišo. Kai buvo sudarytas dovanojimo sandoris, pragyveno iš tėčio gaunamų pajamų, artimųjų pagalbos, pati užsidirbdavo. Padėjo dirbti senelių žemę. Žino, kad yra žemės mokestis, bet jo dydžio nežino. Pati nėra mokėjusi žemės mokesčio. Mano, kad įsiskolinimo valstybei dėl žemės mokesčio nėra, nes informuotų, kad yra koks įsiskolinimas. Jeigu žemės mokestis mokamas, jį moka senelis iš tėvelio pusės. Prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovės prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo atmesti.

Liudytoja M. B. parodė, kad yra atsakovo V. B. motina, atsakovės V. B. močiutė. Sūnus seniai buvo žadėjęs padovanoti Vaidai tą žemę, sakė, kad kai baigs dvyliktą klasę, tai bus mokyklos baigimo proga. Žemė turėjo būti jai pragyvenimo šaltinis. Dovanojimo sandoris įvyko 2009 metų balandžio mėnesį. Sūnus (atsakovas) padarė avariją, galvojo, kad gali būti suimtas, vėliau nebegalės padovanoti žemės, ir ją padovanojo. Pasakė, kad padarys taip, kaip pažadėjo. Mergaitė gerai mokėsi, stengėsi, todėl galvojo, kad ko nors aukščiau pasieks, galvojo jai padėti, kad žemė bus pragyvenimo šaltinis. Dabar toje žemėje buvo pasėti kviečiai, juos pasėjo mergaitės senelis. Žemės sklypas V. buvo žadėtas tada, kai ji buvo 14-15 metų. Žemės mokestį už šiuos žemės sklypus reikia mokėti, jį moka vyras, V. senelis. Šiuo metu žemė tuščia. Paskutiniu metu sėjo kviečius, dar buvo pasodintos daržovės. V. atsiklausė, ar gali ten sėti ir sodinti. Atsakovė V. B. kviečių sėjoje nedalyvavo, tik prisidėjo prie daržovių sodinimo, kadangi kviečius sėjo technika. Technika yra jų, ja dirba vyras.

Iš dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6) matyti, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 10 d. padovanojo dukrai V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 0,5300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio (b.l. 7-15) matyti, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. (ir kitų nusikalstamų veikų), t.y. dėl to, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu dėl chuliganiškų paskatų tyčia atėmė J. Š. gyvybę. Jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 19 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš V. B. priteista L. Š. 96550 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1200 litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties (b.l. 65-74) matyti, kad V. B. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio atmestas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų su istorija (b.l. 87-88, 89-90) matyti, kad 2009 m. balandžio 10 d. dovanojimo sutartimi perleistų 0,5300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenys apie nuosavybės teisę, savininkus ir jų įregistravimo pagrindus atspausdinti 2010-03-03. Jie 2009 m. balandžio 10 d. dovanojimo sutartimi nuosavybės teise priklauso V. B.

Šalies argumentai

Iš 2010-03-19 prašymo dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.l. 91) matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės prokuratūrai 2010-03-19 pateiktas nukentėjusiosios L. Š. advokato S. A. prašymas baudžiamojoje byloje Nr. 75-1-105-09 dėl leidimo susipažinti su Pakruojo rajono policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 10 p., 144 str., kur įtariamasis V. B. Iš 2010-03-23 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Valausko rezoliucijos matyti, kad advokatui S. A. leista susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. 75-1-105-09 medžiaga ir daryti kopijas.

Iš bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolo (b.l. 92) matyti, kad 2010 m. kovo 27 d. nukentėjusiosios L. Š. advokatui S. A. pateikta baudžiamosios bylos Nr. 75-1-105-09 (3 tomai), kurioje ikiteisminis tyrimas nebaigtas, medžiaga susipažinti.

Iš supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo (b.l. 109) matyti, kad nukentėjusioji L. Š. kartu su advokatu S. A. 2010 m. birželio 21 d. susipažino su baudžiamosios bylos Nr. 75-1-105-09, kurioje ikiteisminis tyrimas pabaigtas, medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. B. 2009 m. balandžio 10 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatlygintinai perdavė dukrai V. B. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus: 0,53 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. B. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2012 m. vasario 24 d., be kitų nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p., t.y. V. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 28 d. viešosios tvarkos pažeidimo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „R. E.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia išvažiavo į kelkraštį ir trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį J. Š., padarydamas jam daugybinius kūno sužalojimus, taip jį nužudydamas, nes dėl galvos smegenų sumušimo J. Š. 2009-03-30 ligoninėje mirė. Minėtu teismo nuosprendžiu ieškovei L. Š. priteistas civilinis ieškinys - 96550 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1200 litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovas V. B. žalos visiškai neatlygino, nuo J. Š. nužudymo praėjus trylikai dienų - 2009-04-10 dovanojimo sutartimi atsakovas neatlygintinai perleido atsakovei savo dukrai V. B. 0.53 ha ir 2.47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu sumažino savo mokumą, apsunkindamas žalos išieškojimo galimybę. Po šio sandorio atsakovas tapo nemokiu, todėl ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises. Todėl minėtą neatlygintinį sandorį ieškovė ginčija remdamasi CK 6.66 straipsniu ir prašo taikyti restituciją - grąžinti žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise V. B. Atsakovė V. B. ir jos atstovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė ir jos atstovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl svarbios priežasties – atsakovo V. B. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2011-03-15, o įsiteisėjo tik 2012-02-24.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t.y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Taigi, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, kuris reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi, CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008).

Sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo būtina nustatyti kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momentą tokiam ieškiniui pareikšti, kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti neabejotina ir galiojanti. Nagrinėjamu atveju ieškovės L. Š. reikalavimo teisė skolininkui V. B. atsirado dėl jai padarytos žalos, kai V. B. 2009 m. kovo 28 d. viešosios tvarkos pažeidimo metu dėl chuliganiškų paskatų tyčia atėmė ieškovės sutuoktiniui J. Š. gyvybę, nes dėl galvos smegenų sumušimo J. Š. 2009-03-30 ligoninėje mirė. Tokiu atveju skola atsirado dėl delikto (CK 2.263 str., 284 str., 6.288 str.),- žalą padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento. Šiuo atveju žala padaryta atsakovui V. B. nužudžius ieškovės sutuoktinį ir nuo šios žalos atsiradimo momento kilo ieškovei, kaip kreditorei, teisė reikalauti žalos atlyginimo iš skolininko – atsakovo V. B.. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2012 m. vasario 24 d., kuriuo ieškovei priteistas 96550 litų neturinės žalos atlyginimas,- tai tik ieškovės, kaip kreditorės teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimas.

Kaip minėta, actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 str. 3 d., pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, būtina įvertinti, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t.y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kai ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, asmens asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1-7.4 punktai). Ieškovės L. Š. 2011-04-13 ieškinys dėl V. B. sudaryto sandorio, pažeidžiančio jos teises, pareikštas 2011 m. balandžio 15 d. (priimtas nagrinėti teisme - 2011-04-18, b.l. 1-4, 21), t.y. po to, kai pirmos instancijos teismas - Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą V. B. kaltu dėl ieškovės sutuoktinio nužudymo ir ieškovei priteisė žalos atlyginimą. Iš baudžiamosios bylos Nr. 75-1-105-09 medžiagos, pateiktos į šią nagrinėjamą civilinę bylą, matyti, kad dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui šioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusiąja pripažintos L. Š. atstovui advokatui S. A. 2010 m. kovo 24 d. pateikta bylos medžiaga susipažinti, leista daryti kopijas (b.l. 91, 92). Be to, tiek pati L. Š., tiek jos atstovas advokatas S. A. 2010 m. birželio 21 d. susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.l. 109-110). Taip pat iš teismui į šią nagrinėjamą bylą pateiktų baudžiamojoje byloje Nr. 75-1-105-09 esančių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-03-03 išrašų su istorija (b.l. 87-88, 89-90) nustatyta, jog duomenys apie ginčo sutartimi atsakovo V. B. perleistus du žemės sklypus savo dukrai V. B. buvo baudžiamojoje byloje Nr. 75-1-105-09 jau tuo metu, kai ieškovės L. Š. atstovas advokatas S. A. 2010 m. kovo 24 d. susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga. Šias aplinkybes iš esmės pripažino teismo posėdyje ir ieškovės atstovas, tuo rėmėsi ir šiuos įrodymus pateikusi atsakovės V. B. atstovė. Taigi, iš šių bylos duomenų akivaizdu, jog ieškovės L. Š., kaip kreditorės, teisės pažeidimas padarytas 2009 m. balandžio 10 d., skolininkui V. B. sudarius dovanojimo sutartį, kuria 0,5300 ha bei 2,4700 ha žemės sklypai neatlygintinai perleisti dukrai V. B. Ieškovės atstovui advokatui S. A., kaip jis ir pats pripažino, 2010 m. kovo 24 d. buvo pateikti minėti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai su istorija (b.l. 87-88, 89-90), iš kurių jis 2010 m. kovo 24 d. sužinojo apie atsakovo V. B. 2009 m. balandžio 10 d. sudarytą ginčo sandorį. Tokiu būdu ieškovė, nežiūrint to, kad ji pati susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga 2010 m. birželio 21 d. (b.l. 109-110), turėjo galimybę sužinoti iš savo atstovo advokato apie dar 2009 m. balandžio 10 d. V. B. sudarytą ginčo sandorį. Šiuos duomenis iš esmės pripažino ir, kaip minėta, ieškovės atstovas. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog baudžiamojoje byloje dėl sutuoktinio žūties, turėdama nors ir kitą advokatą, pareiškė civilinį ieškinį byloje, vėliau ieškinį tikslino, pakeitė advokatą ir pan., rodo jos aktyvų dalyvavimą ir savo interesų gynimą naudojantis kvalifikuota teisine pagalba jau ikiteisminio tyrimo metu bei visų kitų teisminių procesų metu. Be to, ieškovės interesų gynimas kartu su profesionaliu advokatu, kurio išsilavinimas ir profesinės veiklos pobūdis suteikia galimybę pastebėti ir suvokti VĮ Registrų centro 2010-03-03 išrašų turinį baudžiamojoje byloje, tokiu būdu ir įvertinti ginčo sandorio įtaką kreditorės (ieškovės) interesams, suteikia teismui pagrindą išvadai, jog jos atstovas turėjo ir prievolę tinkamai, laiku ir visapusiškai įvertinęs bylos duomenis juos pateikti atstovaujamajai, derinti atstovavimo poziciją ir kryptis, šio proceso eigą ir pan., o tuo pačiu laiku įgyvendinti ieškovės, kaip kreditorės, teisę ginčyti skolininko V. B. sudarytus sandorius, kurie pažeidžia, kaip nurodoma, jos interesus jau nuo 2009 m. balandžio 10 d. Dėl paminėto atmestini ir ieškovės argumentai, jog apie ginčo sandorį sužinota vėliau, t.y. jog baudžiamojoje byloje nebuvo pačios ginčo sutarties – 2009 m. balandžio 10 d. dovanojimo sutarties, o šią sutartį pamatė tik 2011 m. balandžio 8 d. pas savo advokatą S. A., kai ji buvo gauta iš VĮ Registrų centro, bei suvokė savo teisės pažeidimą tuomet, kai Šiaulių apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu 2011 m. sausio 18 d. kaltinamojo V. B. buvo nurodyta, jog jis turto neturi. Paties ginčo sutarties turinio sužinojimas, vertinant baudžiamojoje byloje ieškovės atstovo susipažinimo su bylos medžiaga metu buvusius VĮ Registrų centro išrašus, kur nurodyti šiam reikalavimui reikšmingiausi turto duomenys: turto perleidimo data ir pagrindas, aiški šio turto įgijėja (naujoji savininkė), negali būti laikomas tas momentas, kada ieškovė subjektyviai suvokė ar turėjo suvokti apie jos teises pažeidžiančio sandorio sudarymą. Tokia išvada darytina, beje ir todėl, kad pati ieškovė, vėlgi,- kartu su savo atstovu, 2010 m. birželio 21 d. susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kur buvo duomenys apie ginčo sandorį. Ieškovė tuo pačiu nepaneigė duomenų, jog ji apie savo, kaip nurodoma, teises pažeidžiantį ginčo sandorį turėjo galimybę sužinoti po to, kai jos atstovas baudžiamojoje byloje 2010 m. kovo 24 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.l. 109-110). Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog būtent nuo šio momento - 2010 m. kovo 24 d. ir skaičiuotina ieškinio senaties termino eiga dovanojimo sandoriui ginčyti (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Todėl įvertinus aukščiau minėtas teisės normas ir šioje byloje nustatyto ieškinio senaties termino pradžios momentą visos bylos duomenų bei šalių paaiškinimų kontekste, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės V. B. atstovės argumentus, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju praleistas, nes ieškinys dėl 2009 m. balandžio 10 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia teisme pareikštas (gautas) 2011 m. balandžio 15 d., tokiu būdu vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovei ginčyti šį sandorį yra pasibaigęs (CK 1.131 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).

Kaip minėta, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau ieškovė prašė atnaujinti įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti kaip praleistą dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.) ir tokiu būdu apginti jos pažeistą teisę išsiieškoti nors dalį žalos. Svarbiomis priežastimis ieškinio senaties terminui atnaujinti prašė pripažinti aplinkybę, jog ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio ginčijimo buvo delsiama pareikšti, nes nebuvo išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu baudžiamoji byla dėl V. B. pripažinimo kaltu dėl J. Š. nužudymo. Pažymėtina, kad pagal CK 1.131 straipsnio nuostatas ir suformuotą teismų praktiką dėl ieškinio senaties atnaujinimo taikymo, svarbia priežastimi, pakankama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik nepriklausiusios nuo asmens valios aplinkybės, objektyviai kliudžiusios ar net užkirtusios kelią asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Tuo pačiu vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai,- savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant į išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 15.1-15.2 p.).

Ieškovės nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo pripažinti svarbiomis, tokiu būdu ir pakankama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kadangi, kaip minėta, skola atsirado dėl delikto,- žalą padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento, todėl teisė reikalauti žalos atlyginimo iš skolininko atsakovo V. B. ir atsirado nuo šio momento, o teismo nuosprendis, kuriuo ieškovei priteistas žalos atlyginimas,- tai tik ieškovės, kaip kreditorės teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimas. Be to, teismas dėl tos pačios priežasties atmeta kaip visiškai nepagrįstą ir ieškovės atstovo nurodytą aplinkybę, jog V. B. iš pradžių buvo kaltinamas dėl avarijos, vėliau – dėl tyčinio nužudymo, ir tik priėmus 2011-03-15 Šiaulių apygardos teismui apkaltinamąjį nuosprendį paaiškėjo tikrasis kaltininkas dėl ieškovės sutuoktinio žūties bei tik tada buvo išspręstas klausimas dėl civilinio ieškinio – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kalto asmens. Minėta, jos šioje situacijoje žalą padaręs asmuo buvo aiškus, ginčo sandoris sudarytas 2009 m. balandžio 10 d., sandorio sudarymo duomenys vieši bei teikiami įstatymo nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str.), paties teisės pažeidimo padarymo nustatymo procesas nebuvo sudėtingas, o būtent priešingai,- baudžiamojoje byloje buvo įrodymas apie 2009 m. balandžio 10 d. skolininko sudarytą ginčo sandorį - VĮ Registrų centro 2010-03-03 išrašai, iš kurių aiškus sandorio pobūdis, jo sudarymo laikas, sandorio šalys, daiktinių teisių turėtojas (aiškus naujasis turto savininkas), duomenys apie turtą bei jo buvimo vietą ir t.t., o ieškovė, kaip nustatyta, viso baudžiamojo proceso metu buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko. Kaltininko teisinė veiksmų kvalifikacija šiuo atveju neturi jokios įtakos ieškinio senaties eigai ir tuo pačiu ši aplinkybė negali būti pripažintina svarbia suteikiančia pagrindą atnaujinti nagrinėjamos bylos ieškinio senaties terminą. Beje, šios nuostatos ieškovę jau baudžiamojo proceso metu kaip nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę atstovaujančiam profesionaliam teisininkui turėjo būti akivaizdžios ir suprantamos. Be to, Šiaulių apygardos teisme 2011 m. kovo 15 d. išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl J. Š. nužudymo ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių duomenų apie tai, kad kokios nors individualios ieškovės savybės ar susiklosčiusios gyvenimiškos ar kitos nuo jos nepriklausančios aplinkybės galėjo apsunkinti keitimąsi informacija ir veiksmų derinimą su ją atstovaujančiu advokatu. Nėra ir jokių duomenų apie tai, kad ieškovės atžvilgiu egzistavo kokios nors objektyvios aplinkybės, lėmusios apsunkintą situacijos suvokimą, ar buvo objektyvių kliūčių tinkamai ir laiku kreiptis į teismą su ieškiniu CK 6.66 straipsnio pagrindu, taip įgyvendinant savo, kaip kreditorės, teisę ginčyti jos teises pažeidžiantį skolininko V. B. 2009 m. balandžio 10 d. sudarytą sandorį. Priešingai,- ieškovė, kaip pati patvirtino teismo posėdžio metu, dalyvavo 2011 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme, ir tada iš kaltinamojo V. B. išgirdo, jog jis turto neturi. Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta ir nenustačius byloje jokių aplinkybių ir svarbių priežasčių, praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

Kadangi ieškovės L. Š. ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, o atsakovė V. B. reikalauja taikyti ieškinio senatį, ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui (CK 1.131 str. 1 d.), todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės L. Š. ieškinys dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmestinas. Tokiu atveju, teismas nebepasisako dėl kitų šalių nurodytų argumentų, nes jie nebeįtakoja sprendimo atmesti ieškovės pareikštus reikalavimus.

Kadangi ieškinys atmetamas, nebelieka pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl šioje byloje Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausantiems 0,5300 ha žemės sklypui bei 2,4700 ha žemės sklypui, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Atmetus ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., iš ieškovės L. Š. į valstybės pajamas yra priteistinos 51,33 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 51,33 Lt (penkiasdešimt vieną litą ir 33 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Volikienė