Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-986/2010

Teisėjas Gediminas Viederis Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.7., 1.1.8.1., 1.1.8.8., 1.1.9.5., 1.1.9.6., 1.1.10.1., 1.2.14.1.2.4., 2.1.7.4., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.7.

2010 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Lolitai Narmontienei, nuteistiesiems S. V. (S. V.), E. P., gynėjams advokatams Bogdanui Chranovskij, Jonui Tamašauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo H. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo

S. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 306¹ str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 228 MGL dydžio (29640 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. – 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. V. galutinė subendrinta bausmė paskirta 228 MGL dydžio (29640 Lt) bauda; į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas 114 dienų ir S. V. laikytinas atlikusiu bausmę.

E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (trys epizodai), 306¹ str. 1 d. (du epizodai), ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio pagrobimo) - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl A. T. priklausančio automobilio pagrobimo) - laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl R. P. priklausančio automobilio pagrobimo) - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. (dėl automobilio „VW Passat“ indentifikavimo numerio suklastojimo) – laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. (dėl automobilio „Audi 80“ indentifikavimo numerio suklastojimo) – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., E. P. bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl nukentėjusiajam R. P. priklausančio automobilio „VW Passat“ ir jame buvusio turto pagrobimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. (dėl automobilio „VW Passat“ identifikavimo numerio suklastojimo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. (dėl automobilio „Audi 80“ identifikavimo numerio suklastojimo) subendrintos apėmimo būdu ir E. P. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „VW Passat“ ir jame buvusio turto pagrobimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl nukentėjusiajam A. T. priklausančio automobilio „VW Passat“ pagrobimo) ir E. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d., E. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

S. V. ir E. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl H. V. priklausančio automobilio ir jame buvusio turto pagrobimo), neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent: jis 2009 m. kovo 3 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.30 val., tikslu pagrobti automobilį atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Vilniuje, kur prasukęs automobilio „Audi 80“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių spynelę, pateko į automobilio saloną ir visrakčiu prasukęs užvedimo spyną, užvedė automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė 4 000 Lt vertės automobilį „Audi 80“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam A. T., registruotą T. T. vardu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent: jis 2008 m. gruodžio 4 d., apie 23.00 val., tikslu pagrobti automobilį, atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Vilniuje, kur visrakčiu atrakino automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles, atsisėdęs į vairuotojo vietą ir visrakčiu prasukęs automobilio užvedimo spyną, užvedė automobilio variklį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė 12 500 Lt vertės automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Telekomunikacijos projektai“, kuriame buvo 100 Lt vertės dėžė „Stanley“, 150 Lt vertės krosavimo įrankis „Krone“, 200 Lt vertės krosavimo įrankis „AMP“, 170 Lt vertės krosavimo įrankis „De vasari“, 200 Lt vertės universalios replės RJ11, RJ45, 50 Lt vertės lituoklis, 30 Lt vertės jungtelės RJ45, 15 Lt vertės atsuktuvas „Stanley“, 50 Lt vertės atsuktuvų komplektas, 70 Lt vertės testeris, 20 Lt vertės lizdai R45, 30 Lt vertės telefono ragelis, 250 Lt vertės generatorius, 5 Lt vertės plaktukas, 12 Lt vertės prožektorius LED, 15 Lt vertės lydmetalis, 4 Lt vertės kanifolija, 45 Lt vertės laidai, 50 Lt vertės mūro grąžtas 50x14, 70 Lt vertės mūro grąžtas 70x12, 5 Lt vertės baltos rozečių dėžutės, 5 Lt vertės juodos rozečių dėžutės, 100 Lt vertės „Ericsson“ laidai, du 200 Lt vertės telefonai, iš viso pagrobė 14 346 Lt vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį, o būtent: jis 2008 m. gruodžio 5 d. požeminių garažų bloke, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garaže Nr. 8, perkalęs atskirus simbolius, suklastojo 2008 m. gruodžio 4 d. pagrobto automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikacinį numerį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d.

Taip pat E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent: jis 2009 m. vasario 9 d., apie 19.30 val., tikslu pagrobti automobilį, atvyko į Architektų g. 15, Vilniuje, kur visrakčiu atrakino automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles, atsisėdęs į vairuotojo vietą ir visrakčiu prasukęs automobilio užvedimo spyną, užvedė automobilio variklį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė 5 000 Lt vertės automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam A. T., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent: jis 2009 m. vasario 12 d., apie 20.00 val., tikslu pagrobti automobilį atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur visrakčiu atrakino automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles, atsisėdęs į vairuotojo vietą ir visrakčiu prasukęs automobilio užvedimo spyną, užvedė automobilio variklį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė 7 000 Lt vertės automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam R. P., ir automobilyje buvusį 100 Lt vertės įrankių komplektą, tai yra, iš viso pagrobė 7 100 Lt svetimą, nukentėjusiajam R. P. priklausantį turtą, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Taip pat S. V. ir E. P. nuteisti už tai, kad suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį, o būtent: jie 2009 m. kovo 4 d. garažų masyve Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame garaže Nr. 1175, veikdami kartu, pakeitė 2009 m. kovo 3 d. pagrobto automobilio „Audi 80“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikacinį numerį, išspaustą identifikavimo lentelėje, esančioje po priekiniu automobilio dangčiu, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d.

S. V. ir E. P. išteisinti dėl to, kad pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. kovo 17 d., 12.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu, tikslu pagrobti automobilį, sulaužę garažo Nr. 419, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pakabinamą 30 Lt vertės spyną, įsibrovė į garažą ir iš ten pagrobė H. V. priklausantį 12 000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įrengta 805 Lt vertės apsaugos signalizacija, su automobilyje buvusiais daiktais – 60 Lt vertės keltuvu, 50 Lt vertės raktų komplektu, 30 Lt vertės sukomplektuota automobiline vaistinėle, taip pat garaže buvusiais bendros 1 200 Lt vertės keturias vasarines padangas, padarydami nukentėjusiajam H. V. 14 175 Lt turtinę žalą, t.y. išteisinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apelianto manymu, nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Skunde nurodoma, kad spręsdamas S. V. ir E. P. kaltės dėl H. V. priklausančio automobilio pagrobimo klausimą, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog nors kaltinamieji neigė buvę garaže Nr. 419, (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobę H. V. turtą, byloje esančiais ištirtai įrodymais patvirtinta, kad jie padarė šį nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, garažo Nr. 1175, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) l a., kuriuo naudojosi E. P. ir kurio raktą turėjo S. V., apžiūros metu buvo rastos ir paimtos keturios padangos 195/50 R15 82 BARUM BRAVURIS, priekinės automobilio „VW Golf“ grotelės, atsarginis ratas 115/70 R 15, kuriuos nukentėjusysis H. V. atpažino kaip savo. Be to, kratos S. V. namuose, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), ir pagalbinėse patalpose metu buvo rastos ir paimtos priekinės dešinės ir kairės pusės durelės nuo automobilio „VW Golf“, kuriuos nukentėjusysis H. V. taip pat atpažino kaip savo. Tuo pačiu prokuroras pažymi, kad 2009-04-29 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3037)-IS1-3367 nurodyta, kad dažų ėminiuose nuo automobilio „VW Golf“ kėbulo yra dalių vienarūšių automobilio „VW Golf“ dešinės pusės priekinių durelių, kairės pusės priekinių durelių, priekinių grotelių dažams. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2009-03-27 miško masyve Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rastas išrinktas automobilio „VW Golf“, VIN WVWZZZ1HZTW398227, be priekinių kairės ir dešinės pusės durelių, rasto automobilio kėbulas buvo grąžintas nukentėjusiajam H. V.. Taip pat apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo E. P. parodymais, nes jis buvo nenuoseklus ir davė prieštaringus parodymus. Gi, ikiteisminio tyrimo metu E. P. nurodė, kad dėl minėto automobilio, keturių padangų bei priekinių grotelių, rastų nuomojamame garaže Nr. 1175, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis nieko paaiškinti negali, kadangi minėtu garažu naudojosi ir S. V.. Tvirtino, kad šiuos daiktus į garažą padėti galėjo ir jis, nors pats (E. P.) to nematė, garažu, išskyrus jį ir S. V., niekas daugiau nesinaudojo. Taip pat parodė, kad S. V. turėjo raktą nuo šio garažo ir galėjo ten eiti ir be jo. Teisme E. P. parodymus pakeitė ir nurodė, kad minėtu garažu naudojosi ir jo pažįstamas G. Š.. Teismui E. P. nurodė, kad rastos garaže padangos galėjo priklausyti kaip garažo savininkui, taip ir jo pažįstamam G. Š.. Be to, L. P. teisme paaiškino, kad garaže buvo žalios spalvos automobilio durelės, jos trukdė ir dėl to jis (E. P.) dureles nuvežė į S. V. sodą, jas numetė už tvarto. Tuo tarpu, S. V. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme tvirtino, kad nežino, kaip minėtos durelės atsirado už jo ūkinio pastato. Prokuroro nuomone, E. P. parodymų nenuoseklumas, H. V. garažo ir automobilio daiktų suradimas E. P. garaže ir S. V. sode, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent S. V. ir E. P. pagrobė iš garažo Nr. 419, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), H. V. priklausanti turtą.

Prokuroro nuomone, nuosprendis taip pat keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir to pasekoje S. V. bei E. P. neteisingai paskirtų bausmių. Pasak apelianto, teismas nepakankamai atsižvelgė į LR BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o būtent, kaltinamųjų asmenybę, nes tiek S. V., tiek E. P. teisiami jau penktą kartą, E. P. naujas nusikalstamas veikas (jam naujai inkriminuojamos šešios nusikalstamos veikos) padarė neišnykus teistumui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmes neprivertė S. V. ir E. P. pakeisti savo gyvenimo būdą, pasitaisyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikaltimus padarė iš savanaudiškų paskatų, be to, nusikalstamų veikų, dėl kurių S. V. ir R. P. buvo kaltinami, skaičius, ir laikotarpis, kurio metu šie nusikaltimai buvo padaryti, bei aplinkybės, kad kaltinamieji pasigamino sau automobilių visrakčius, iš anksto pasirūpino automobiliu dokumentais ir įrankiais (kaltukais), tikslu keisti automobilių identifikavimo numerius, rodo, jog nusikaltimai buvo padaryti neatsitiktinai, gerai apgalvojus ir pasiruošus. Šios aplinkybės prokuroro įsitikinimu liudija kaltinamųjų veiklos versliškumą ir didesnį jų pavojingumo laipsnį. Dėl šios priežasties, skirdamas E. P. bausmės rūšį (baudą) ir nustatydamas jos trukmę, teismas nepagrįstai paskyrė per švelnią bausmę. Be to, atidėdamas E. P. paskirtos bausmės vykdymą, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nebuvo pagrindo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nuostatą.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė E. P. ir S. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jie prisipažino dėl jiems inkriminuojamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Priešingai teismo padarytai išvadai, E. P. ir S. V. kaltė nustatyta remiantis objektyviais įrodymais, t.y. jie sulaikyti nusikaltimo padarymo vietoje su įkalčiais, o tai rodo, kad duoti parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes jie davė ne savo valia, o verčiami objektyvių aplinkybių. Be to, pažymi, kad nei S. V., nei E. P. neprisipažino dėl H. V. turto vagystės, nors kaip jau buvo minėta, jų kaltę patvirtina bylos įrodymai.

Prokuroro teigimu, teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmę bylos tyrimui, o būtent, S. V. ir E. P. naudotų automobilių grąžinimo jų savininkams. Pasak apelianto, šios priemonės buvo naudojamos per nusikaltimus, kaltinamieji jais atvykdavo į nusikaltimo padarymo vietas, todėl jos, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, turėtų būti konfiskuotos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistieji bei jų gynėjai prašė prokuratūros ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo H. V. apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1, 2 p.).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė S. V. ir E. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, padarytų nusikalstamų veikų sudėties, S. V. kaltės įvykdžius A. T. priklausančio automobilio „Audi 80“ pagrobimą bei jo identifikavimo numerio suklastojimą, E. P. kaltės įvykdžius UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. T. ir R. P. priklausančių automobilių pagrobimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. T. priklausančių automobilių identifikavimo numerių suklastojimą, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl S. V. ir E. P. pareikšto kaltinimo įvykdžius H. V. priklausančio automobilio bei jame buvusio turto pagrobimą. Kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo H. V. apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendyje padarytų išvadų bei neginčytinai nepatvirtina S. V. ir E. P. kaltės dėl H. V. priklausančio automobilio ir jame buvusio turto pagrobimo.

Motyvai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl S. V. ir E. P. išteisinimo įvykdžius H. V. priklausančio automobilio ir jame buvusio turto pagrobimą

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. V. ir E. P. buvo kaltinami dėl H. V. priklausančio automobilio ir jame buvusio turto pagrobimo. Kaltinime buvo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. kovo 17 d., 12.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu, tikslu pagrobti automobilį, sulaužę garažo Nr. 419, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pakabinamą 30 Lt vertės spyną, S. V. ir E. P. įsibrovė į garažą ir iš ten pagrobė H. V. priklausantį 12 000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įrengta 805 Lt vertės apsaugos signalizacija, su automobilyje buvusiais daiktais – 60 Lt vertės keltuvu, 50 Lt vertės raktų komplektu, 30 Lt vertės sukomplektuota automobiline vaistinėle, taip pat garaže buvusias bendros 1 200 Lt vertės keturias vasarines padangas, tuo padarydami nukentėjusiajam H. V. 14 175 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus duomenis padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamiesiems inkriminuotas kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) esančiame garaže Nr. 1175, kuriuo naudojosi E. P., ir kurio raktą turėjo S. V., buvo rasti pagrobto automobilio „VW Golf“ priklausiniai (grotelės ir atsarginis ratas) bei keturios H. V. priklausančios vasarinės padangos, taip pat, kad už S. V. priklausančio ūkinio pastato buvo rastos pagrobto automobilio „VW Golf“ priekinės durelės, tačiau šie įrodymai nėra pakankami kad pripažinti E. P. ir S. V. kaltais padarius šį nusikaltimą. Todėl teismas pagrįstai S. V. ir E. P. dėl šio kaltinimo išteisino neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Analizuojant S. V. parodymus matyti, nuo pirmos apklausos jis neigė kada nors buvęs garaže Nr. 419 ar Gudelių miške ir parodė, kad garaže, (duomenys neskelbtini) 1, jis buvo tik tądien, kai jį sulaikė. Pastarasis garažas yra E. P. garažas, jis tik buvo iš E. P. paėmęs raktus. Apie garaže rastas padangas jis nieko nežino. Automobilio durelių, kurios atsirado už jo ūkinio pastato nematė, nieko negali šiuo klausimu paaiškinti. E. P., kaip ir S. V., neigė savo kaltę dėl H. V. automobilio ir kito jam priklausančio turto vagystės ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį garažą Nr. 1175 susirado pagal skelbimus „Alio reklamoje“ ir jį išsinuomojo 2008 m. rudenį. Šiuo garažu naudojosi kartu su anksčiau teistu G. Š.. Raktus turėjo jis ir, kurį laiką, G. Š.. Paskui, galimai 2008 m. gruodžio mėn., jis pakeitė pakabinamą garažo spyną, nes G. Š. jam neužmokėjo. S. V. raktus nuo šio garažo turėjo tik vieną dieną, išvakarėse, kai atvarė automobilį „Audi 80“. Galimai garažo viršuje buvo užkištos padangos. Jos yra ne jo, galimai G. Š. ar garažo savininko. Jam trukdė pravažiuoti garaže buvusios žalios spalvos durys, kurias jis, kadangi buvo gaila išmesti, nuvežė į S. V. sodą ir numetė už tvarto. Garaže Nr. 419 jis nėra buvęs. Kolegijos nuomone, vien liudytojos N. M. manymo, jog garažu (duomenys neskelbtini) gatvėje naudojosi abu kaltinamieji, tai yra, E. P. ir S. V., neužtenka, kad pastaruosius apkaltinti dėl H. V. turto pagrobimo, atkreipiant dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių objektyviai paneigti kaltinamųjų versijas. Byloje nenustatyta, kad S. V. reguliariai naudojosi garažu, Nr. 1175. Įvykio aplinkybės, kurias nurodė E. P., t.y. kad jis kurį laiką garažu naudojosi su G. Š., kad rastos padangos yra G. Š. arba garažo savininko, kad žalios spalvos duris, kurios jam trukdė, jis nuvežė į S. V. sodą ir numetė už tvarto, nors ir kelią tam tikrų abejonių dėl jų pagrįstumo, visgi be G. Š., kuris kaip nustatyta byloje yra miręs, negali būti objektyviai patikrintos ir atmestos kaip gynybinė E. P. pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad garažo, kuriuo naudojosi E. P., savininkas S. S. nei E. P., nei S. V., kaip iš jo išsinuomojusio garažą asmens, neatpažino, o priešingai, nurodė, kad šie asmenys jam nematyti. Vadinasi, E. P. šį garažą išsinuomojo ne iš paties garažo savininko, o tarpininko. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad garažu galėjo naudotis ne tik E. P. ar jo nurodytas G. Š., bet ir kiti asmenys.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, jog E. P. ir S. V. laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. kovo 17 d., 12.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu įsibrovė į garažą Nr. 419, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė H. V. priklausantį automobilį „VW Golf“ bei garaže buvusias keturias vasarines padangas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir Baudžiamojo Kodekso specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Taigi, esant tik aukščiau išdėstytiems ir aptartiems įrodymams, pripažinti S. V. ir E. P. kaltais dėl nagrinėjamos vagystės padarymo, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta, kad S. V. ir E. P. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, yra pagrįsta.

Motyvai dėl bausmės paskyrimo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad S. V. už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos netinkamos rūšies bausmės – baudos, o E. P. - netinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės. LR BK 54 str. 2 d. numato, kad teismas skirdamas bausmę turi įvertinti padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kita vertus, paskiriant nuteistajam bausmę svarbus visų bausmės paskirtį numatančių principų (LR BK 41 str.), ypač teisingumo principo, įgyvendinimas.

Nors S. V. teistumas ir išnykęs, tačiau jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo anksčiau nusikaltęs, teistas taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, jis padarė du tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių (LR BK 178 str. 2 d.) ir nesunkių (LR BK 306¹ str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai. Tokios aplinkybės, kaip tai, jog po paleidimo iš suėmimo nuteistasis įsidarbino, kad jis turi šeimą, teigiamai apibūdina kaltininko asmenybę, tačiau nesuteikia pagrindo taikyti tokiam asmeniui pakankamai švelnią ir neadekvačią padarytoms veikoms bausmę, kaip baudą. Kolegijos manymu, LR BK 178 str. 2 d. ir 306¹ str. 1 d. sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju yra akivaizdžiai nepakankama bausmės tikslams pasiekti.

Tuo tarpu vertinant bausmės E. P. paskyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė 5 tyčinius nusikaltimus, tarp kurių 3 priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 178 str. 2 d.), o 2 – nesunkių (LR BK 306¹ str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, neišnykus teistumui, paskutiniu nuosprendžiu jis taip pat buvo nuteistas už nusikaltimą nuosavybei. Šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. P. skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nes kitos rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Tačiau darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas E. P. paskirdamas LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 306¹ str. 1 d. straipsnių sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios ženkliai mažesnės nei straipsnių sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, net artimos jų minimumui, nebuvo nuoseklus dėl bausmių paskyrimo, nevisiškai paisė LR BK VIII skyriuje numatytų bausmių skyrimo bendrųjų pagrindų, paskyrė per švelnias bausmes.

Skiriant nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra nustatyta S. V. ir E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuojamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį pavojingumą ir galimybę švelninti bausmę. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Laikytina, kad tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra. Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl kaltinimų, kurie teismo buvo pripažinti įrodytais, abu kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino, davė parodymus apie jiems inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, šiais parodymais remtasi nuosprendyje. Akivaizdaus parodymų keitimo, melagingų parodymų davimo, siekiant išvengti atsakomybės, teismas nenustatė. Be to, labai reikšmingas ir parodantis kaltininkų požiūrį į padarytas veikas, yra tai, kad yra atlyginta nusikaltimais padaryta žala.

Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, atsižvelgusi į LR BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, LR BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus bei LR BK 61 str. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad S. V. turi būti skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir LR BK 306¹ str. 1 d. sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. E. P. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis griežtinamas, taip pat griežtinant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Kolegijos nuomone tik esant griežtoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms bus pasiekti bausmės tikslai .

Be to, pirmosios instancijos teismas subendrindamas nuteistiesiems S. V. ir E. P. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis taip pat turi būti pakeistas.

Pažymėtina, kad pagal LR BK 63 str. 5 d. 2 p. įtvirtintą nuostatą, bausmių apėmimą teismas taiko ir tuomet, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal LR BK 10 ar 11 str. LR BK 63 str. 5 d. 2 p. taikomas tik esant abiem jame numatytoms sąlygoms. Atskiros nusikalstamos veikos rūšies pavojingumą įvertina įstatymo leidėjas. Pagal nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį skiriamos nusikalstamų veikų rūšys (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai – LR BK 10 str.) ir nusikaltimų kategorijos (LR BK 11 str.). Nusikaltimai pagal pavojingumą labai skiriasi nuo baudžiamųjų nusižengimų. Nusikaltimo apibrėžimas pateiktas LR BK 11 str. 1 d., o baudžiamojo nusižengimo – LR BK 12 str. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteisti E. P. ir S. V., numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 306¹ str. 1 d., priskirtos prie nusikaltimų. Pagal nusikaltimų kategorijas, nurodytas LR BK 11 str., nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., yra apysunkis, o nusikaltimas, numatytas LR BK 306¹ str. 1 d., – nesunkus. Pagal pavojingumą šie nusikaltimai labai nesiskiria ir priklauso gretimoms kategorijoms (LR BK 11 str. 3 d. ir 11 str. 4 d.). Nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal LR BK 11 straipsnį. Kadangi pirmosios instancijos teismas, taikydamas LR BK 63 str. 5 d. 2 p., nesant jame nustatytų sąlygų, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, todėl nuosprendis keistinas LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p. nustatytais pagrindais ir paskirtos bausmės nuteistiesiems bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, o ne taikant jų apėmimo būdą.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti nuteistajam E. P. LR BK 75 str. taikymą, nes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik izoliavus kaltininką nuo visuomenės. Su tokiu prokurorės teiginiu kolegija nesutinka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad E. P. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo S. V., kurio atžvilgiu, kolegijos nuomone, bausmės tikslai taip pat gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Byloje nustatytos aplinkybės: S. V. paskutinį kartą teistas pagal 2004-06-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, teistumas išnykęs; E. P. paskutinį kartą teistas pagal 2007-07-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, nors teistumas ir neišnykęs, po paleidimo iš suėmimo abu nuteistieji įsidarbino, darbe charakterizuojami išimtinai teigiamai, turi šeimą bei nepilnamečių vaikų; atlygino žalą, kas apibūdina juos iš teigiamos pusės, rodo, kad jie nuoširdžiai gailisi įvykdę nusikalstamas veikas; E. P. ir S. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistiesiems gali būti atidėtas, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. E. P. ir S. V. atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos jiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. E. P., kaip padariusiam 5 tyčinius nusikaltimus, paskiriamos griežčiausios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, t.y. atidedant bausmės vykdymą ilgiausiam laikotarpiui, nustatant jam kelis įpareigojimus ir jų įvykdymo terminus.

Atmestinas prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl S. V. ir E. P. priklausančių automobilių kaip nusikaltimo padarymo priemonių konfiskavimo. Tai, kad šios priemonės buvo naudojamos per nusikaltimus, nuteistieji jais vykdavo į nusikaltimo padarymo vietas, nesuteikia pagrindo taikyti LR BK 72 str. nuostatą. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendis keistinas. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p., nusprendė :

Rezoliucinė dalis

Nukentėjusiojo H. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti:

S. V. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio „Audi 80“ pagrobimo) paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams; S. V. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. (dėl automobilio „Audi 80“ identifikavimo numerio suklastojimo) paskirti laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir S. V. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75, 71 str., S. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio pagrobimo) paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams; E. P. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl nukentėjusiajam A. T. priklausančio automobilio pagrobimo) paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; E. P. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl nukentėjusiajam R. P. priklausančio automobilio pagrobimo) paskirti vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; E. P. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. (dėl automobilio „VW Passat“ indentifikavimo numerio suklastojimo) paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; E. P. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. (dėl automobilio „Audi 80“ indentifikavimo numerio suklastojimo) paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 p., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. P. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75, 71 str., E. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.