- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- T-XX-72-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. A. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai, J. V.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. A. J. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir J. V. dėl įsakymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities viršininkas 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr.02-01-9500, vadovaudamasis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktu, nustatė 0,1138 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis bendraturčiams: A. A. J. - 0,0660 ha, J. V. - 0,0478 ha.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr.02-01-9500.
Pareiškėjas nurodė, kad jis ir J. V. bendrai naudoja 0,1138 ha namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas ir J. V. asmeninės nuosavybės teise valdo po du statinius ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo dar vieną statinį, kurie yra minėtame žemės sklype. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas žemės sklypas iki 1940 metų nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvams. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo, tačiau nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos. Pareiškėjas nurodė, kad J. V. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydama leisti įsigyti nuosavybėn dalį namui priskirto naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno apskrities viršininkas ginčijamu įsakymu nustatė minėto žemės sklypo dalis jo naudotojams. Pareiškėjas nurodė, kad su ginčijamu įsakymu jis nesutinka. Kauno apskrities viršininkas nepagrįstai šiuo atveju žemės sklypo dalis nustatė, atsižvelgdamas į sklypo naudotojų sklype turimų statinių dalis. J. V. nustatyta žemės sklypo dalis viršija jai priklausančią parduoti žemės sklypo dalį. J. V. priskirtina žemės sklypo dalis turėtų sudaryti 0,0196 ha, nes tokia faktinė ginčo žemės sklypo naudojimo padėtis yra nusistovėjusi beveik 50 metų. Kauno miesto liaudies teismas 1959 m. birželio 19 d. sprendimu buvo išsprendęs bylą tarp tuometinių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkių ir šį sklypą padalinęs bei priskyręs buvusiems vieniems iš namų valdos savininkų Č. 0,0196 ha ploto žemės sklypą. J. V. yra įgijusi turtą, kuris anksčiau būtent ir priklausė minėtiems Č., todėl ji negalėjo įgyti daugiau teisių į sklypą nei jų turėjo Č.. Vadinasi, J. V. turi teisę į 0,0196 ha žemės sklypo dalį, o ne į ginčijamu įsakymu nustatytą žemės sklypo dalį.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad, pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260, pagrindu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau ši praktika nėra vienareikšmė. Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „City plaza“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, pažymėjo, jog minėta taisyklė dėl šios kategorijos bylų priskyrimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams negali būti taikoma mechaniškai. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas yra siejamas ne tik su žemės sklypo dalių nustatymu, bet ir su jo nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimu, todėl kyla abejonė dėl to, administracinis ar bendrosios kompetencijos teismas turėtų nagrinėti šį ginčą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260, pagrindu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje UAB „Centresta“ v. Vilniaus apskrities viršininkas; 2004 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ūlos tėkmė“ ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta byloje V. I. v. Kauno apskrities viršininkas; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta byloje J. Ž. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje UAB „Adema“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje UAB „Lucanica“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija).
Nagrinėjamu atveju būtent ir kyla ginčas dėl žemės sklypų dalių nustatymo Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pagrindu, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Spręsti dėl bylos perdavimo administraciniam teismui būtų galima tuo atveju, jeigu ginče dominuotų administraciniai teisiniai aspektai, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. Nors pareiškėjas skunde ir mini savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau jo skundo reikalavimas yra iš esmės grindžiamas civilinio teisinio pobūdžio pagrindais (pareiškėjas nesutinka, jog žemės sklypo dalys būtų nustatomos pagal turimas statinių dalis, ir siekia, kad šios dalys būtų nustatomos, atsižvelgiant į ankstesnį teismo sprendimą civilinėje byloje dėl ginčo žemės sklypo bei buvusias nustatytas ir faktiškai naudotas sklypo dalis). Byloje skundžiamo įsakymo teisėtumas pagrindais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, ar kitais administracinio teisinio pobūdžio pagrindais nėra ginčijamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žemė, užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra valstybės išperkama ir buvusiems savininkams natūra negrąžinama. Todėl šiuo atveju, net jeigu pareiškėjas ir pretenduotų atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą, pirmiausia, turėtų būti išsprendžiamas J. V., kaip sklype esančių statinių savininkės, civilinių teisių į atitinkamą sklypo dalį klausimas, nes, pirmiausia, turi būti nustatyta valstybės išperkama sklypo dalis ir tik po to turi būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Šie argumentai taip pat patvirtina, jog aptariamame ginče dominuojantys yra civiliniai, bet ne administracinio pobūdžio nuosavybės teisių atkūrimo santykiai, dėl ko aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo A. A. J. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir J. V. dėl įsakymo panaikinimo perduoti Kauno miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo