Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-335-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2S-335-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
J. J., G. R.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 106.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2361-213/2012 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms J. J. ir G. R. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2012-08-16 ieškovas V. B. pateikė ieškinį, prašydamas atidalinti iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovo asmeninę nuosavybę: žemės sklypą Nr. 376-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 14257 kv. m, nurodytą UAB „ERNIKA“ 2012-04-02 plane ir žemės sklypą Nr. 376-2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 24043 kv. m, nurodytą UAB „ERNIKA“ 2012-04-02 plane, likusią sklypo 2/3 žemės sklypo ploto, unikalus Nr. 7901-0003-0141, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliekant J. J. ir G. R. bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priteisti bylinėjimosi išlaidas (LR CK 4.80 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2012-08-24 nutartimi nutarė nustatyti ieškovui V. B. terminą iki 2012-09-10 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir papildomiems įrodymams pateikti. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje turi būti aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų:

1) prie bylos nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant bylą – su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suderintas žemės sklypo projektas (tokią tvarką nustato LR Žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų engimo ir įgyvendinimo taisyklės). Teismas nurodė, jog UAB „Ernika“ paruoštas žemės sklypo atidalijimo projektas su bendrasavininkiais ir kitais suinteresuotais asmenimis nesuderintas, todėl ieškovas įpareigotinas pateikti teismui žemės sklypo atidalijimo projektą, atitinkantį keliamus reikalavimus;

2) ieškinyje taip pat turi būti nurodoma ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti (CPK 135 str. 1 d. 7 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas atidalinti iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovo asmeninę nuosavybę: žemės sklypą Nr. 376-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 14257 kv. m, nurodytą UAB „ERNIKA“ 2012-04-02 plane ir žemės sklypą Nr. 376-2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 24043 kv. m, nurodytą UAB „ERNIKA“ 2012-04-02 plane, likusią sklypo 2/3 žemės sklypo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 41 kv. m paliekant J. J. ir G. R. bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priteisti bylinėjimosi išlaidas (LR CK 4.80 str.). Nurodė, kad reikalavimai tikslinti ieškinį yra nepagrįsti, nes iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-31 išrašo aišku, kad M. A. pagal 2011-02-25 dovanojimo sutartį savo dalį, t.y. 3.83 ha padovanojo G. R., dėl to ieškinio pateikimo dienai bendras sklypas priklauso ieškovui V. B., J. J. ir G. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuris yra bendrajame žemės plote. Kadangi žemės ploto dalis, kurią ieškovas pageidauja atsidalinti, skiria kelias, yra suformuoti du sklypai, vieno sklypo Nr. 376-1, plotas 14257 kv. m, o žemės sklypo Nr. 376-2, plotas 24043, bendras šių sklypų plotas sudaro 3,83 ha, t.y. tiek, kiek priklauso ieškovui (LR CK 4.80 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012-09-12 nutartimi nutarė ieškovo V. B. ieškinį atsakovams J. J. ir G. R. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui žemės sklypo atidalijimo projekto, atitinkančio keliamus reikalavimus, pateikė teismui tokį patį ieškinį, kokį buvo pateikęs 2012-08-16, tik trečiuoju asmeniu įtraukė Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, nurodydamas, kad teismo reikalavimai tikslinti ieškinį yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad iki teismo nustatyto termino V. B. nepašalino Trakų rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutartyje nurodytų esminių trūkumų, t.y. nepateikė teismui žemės sklypo atidalijimo projekto, atitinkančio keliamus reikalavimas, pateikė teismui tokį patį ieškinį, kokį buvo pateikęs 2012-08-16, tik trečiuoju asmeniu įtraukė Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, nurodydamas, kad teismo reikalavimai tikslinti ieškinį yra nepagrįsti (LR CPK 115 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nutartį panaikinti ir ieškinį perduoti Trakų rajono apylinkės teismui, įpareigojant ieškinį priimti, perduoti nagrinėti kitam teisėjui. Nurodė, kad bendras žemės sklypo naudojimas su atsakovėmis neįmanomas, todėl būtina jį atidalinti. Šalindamas Trakų rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutartimi nustatytus trūkumus, patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad žemės atidalijimo projektus paruošė UAB „ERNIKA“, todėl ši bendrovė sprendė derinimo klausimus, o kad nebūtų pažeisti institucijų, kurios tvarko žemės tvarkymo problemas, trečiuoju asmeniu patraukė Trakų rajono žemėtvarkos skyrių. Pirmosios instancijos teismas, siūlydamas pašalinti trūkumus bei grąžindamas ieškinį, neatkreipė dėmesio į tai, kad visos aplinkybės ir veiksmai turi ribas. UAB „ERNIKA“ padarė žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planų projektus ir atliekant šių sklypų ribų nustatymą, 2011-06-04 į žemės sklypų formavimo procesą įjungė ir minimo sklypo bendrasavininkes, kurios dalyvavo nustatant sklypų ribas, sklypų paženklinimo - parodymų aktą patvirtino parašais. Nors bendrasavininkės pasirašė žemės sklypų paženklinimo - parodymų aktą, tačiau dalyvauti žemės sklypų padalijimo procese atsisakė (LR CPK 5 str., 115 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens ieškinys turi būti besąlygiškai priimamas ir pagal jį turi būti iškeliama civilinė byla.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar reikalavimai apmokėti reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 111 str., 135 str.). Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti 2012-08-24 nutartyje pažymėjo, jog ieškinyje turi būti aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas ir dalykas, kad nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant bylą – su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suderintas žemės sklypo projektas (tokią tvarką nustato LR Žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų engimo ir įgyvendinimo taisyklės).

Teismas pažymi, jog ieškovas, pašydamas atidalinti iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovo asmeninę nuosavybė: žemės sklypą Nr. 376-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 14257 kv. m, nurodytą UAB „ERNIKA“ 2012-04-02 plane ir žemės sklypą Nr. 376-2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 24043 kv. m, nurodytą UAB „ERNIKA“ 2012-04-02 plane, likusią sklypo 2/3 žemės sklypo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kv. m paliekant J. J. ir G. R. bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškinyje ir jo reikalavimuose nepatikslino, kokia žemės sklypo dalis atidalijama pagal koordinačių sistemos taškus, konkrečiai juos išvardinant ir koordinačių taškais apibrėžiant ieškovo dalį ir atsakovių dalį.

Minėtos koordinatės atidalijimo projekte gali būti pažymėtos skaičiais arba raidėmis. Jų nurodymas ieškinio reikalavimuose tiksliai apibrėžia ribas, kurias ieškovas pageidauja atsidalinti bendrame fone, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovėmis J. J. ir G. R. priklausančiame žemės sklype. Tai, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 3,83 ha, nereiškia, kad ieškovas gali pateikti atidalijimo projektą tik su ieškovo pageidaujamomis atsidalinti žemės sklypo dalimis (14257 kv. m ir 24043 kv. m) (b.l. 26-27), nes atidalijimo projekte turi būti atvaizduotos ir pažymėtos skaičiais ir raidėmis atsakovėmis J. J. ir G. R. priskirtinos žemės sklypo dalys, bei kaimyninių sklypų ribos.

Tai, kad 2011-06-04 žemės sklypo ribų paženklinimo akte (b.l. 28) yra atsakovių G. R. ir J. J. parašai, nepanaikina ieškovo pareigos pateikti žemės sklypo atidalijimo projektą, kuriame koordinačių sistemoje būtų atvaizduotos tiek ieškovo pageidaujama atidalinti žemės sklypo dalis, tiek atsakovėms priskirtina po atidalijimo žemės sklypo dalis, bei kaimyninių sklypų ribos.

Taip pat ir ieškinio reikalavimai turi būti konkretūs ir aiškiai apibrėžti koordinačių taškais, nes atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Ieškovas pateikė teismui V. B. pageidaujamo atidalinti pagal projektus žemės sklypo ribas, sklypo plotas 14257 kv. m, ir V. B. pageidaujamos sklypo ribas, sklypo plotas 24043 kv. m, tačiau minėtuose atidalijimo projektuose pavaizduotas tik ieškovo pageidaujamas atidalinti žemės sklypo plotas, nenurodant atsakovėms priskirtino žemės sklypo dalies, bei kaimyninių žemės sklypų ribų. Sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo atidalijimo, turi būti laikomasi norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų žemės sklypų formavimui, todėl ieškovas, 2012-08-16 teikdamas teismui ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo, turėjo vadovautis 2004-10-04 LR žemės ūkio ir aplinko ministrų įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis (nauja redakcija - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-557 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 5 d., paskelbta 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 78-4080 (2012-07-04)), kurių:

- 48 punktas numato, kad projekto sprendinių brėžinys rengiamas skaitmenine ir spausdintine formomis, kad sprendinių brėžinys ir sutartiniai ženklai turi atitikti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintus projektų sutartinių ženklų ir sprendinių brėžinio turinio reikalavimus;

- 50 punktas - pagal projektą ... projektuojamų žemės sklypų ... savininkai, ... besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai;

- 51 punktas - projekto rengėjas atlieka projekto sprendinių poveikio vertinimą ir, vadovaudamasis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228), parengia ataskaitą, kuri teikiama kartu su projektu visuomenei susipažinti.

- 52 punktas - projekto bylą sudaro:

52.1. grafinė dalis – projekto sprendinių brėžinys (skaitmenine ir spausdintine formomis) su priedais;

52.2. tekstinė dalis – projekto aiškinamasis raštas;

52.3. procedūrų dokumentai – leidimas ir dokumentai, kurie buvo teikiami leidimui gauti, planavimo sąlygos, projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopija, bendrojo plano ištrauka (jeigu yra patvirtintas bendrasis planas), dokumentai, įrodantys, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų, statinių ar įrenginių savininkai, taip pat su planuojamoje teritorijoje esančiais žemės sklypais besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybių žemės patikėtiniai ar naudotojai buvo informuoti apie galimybes susipažindinti su projekto sprendiniais (brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, skelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai ir kita), dokumentai apie projekto derinimą, tikrinimą ir kita.

- 63 punktas parengtas projektas derinamas su:

63.8. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu, kai projekto organizatorius yra ...privačios žemės savininkas;

63.9. kitomis institucijomis – jeigu tai nurodyta leidime ir (ar) išduotose planavimo sąlygose.

64 punktas - asmenys ir institucijos negali derinti projekto ilgiau kaip 15 darbo dienų nuo pareiškimo derinti projektą gavimo dienos. Per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą organizatoriui, jeigu projektas nederinamas.

- 65 punktas - projektas laikomas suderintu, kai yra derinimo įrašas sprendinių brėžinyje arba teigiamas rašytinis atsakymas.

- 70 punktas - projekto sprendinių brėžinį turi pasirašyti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl projekto tikrinimo nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

Tai, kad žemės atidalijimo žemės sklypo projektą parengė UAB „ERNIKA“, nepanaikina ieškovo pareigos pateikti žemės sklypo atidalijimo projektą, atitinkantį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir supažindinus nustatyta tvarka su juo atsakoves ir kaimyninių sklypų, su kuriais besiriboja (turi daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) ginčo sklypas (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) ir suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi ne UAB „ERNIKA“, o ieškovas V. B., todėl būtent ieškovas turi rūpintis, kad ieškinys ir jo reikalavimai ir pateikti dokumentai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (LR CPK 7 str. 2 d.) .

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog nagrinėjamu atveju ieškovui nėra užkirstas kelias, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimu, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuluojant ieškinyje konkrečius reikalavimus ir juos apibrėžiant dėl pageidaujamo atidalinti pagal tinkamai parengtą ir suderintą atidalijimo projektą žemės sklypo ribas, atvaizduojant ne tik ieškovo pageidaujamas atidalinti žemės sklypo plotą koordinačių sistemoje, bet nurodant atsakovėms priskirtino žemės sklypo dalis koordinačių sistemoje, bei kaimyninių žemės sklypų ribas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų dėl netinkamo įstatymų taikymo ar aiškinimo, nes klausimas išspręstas teisingai ir atsakovo teisių pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino esminių ieškinio trūkumų, tuo sudarydamas teisinį pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu. Pažymėtina, kad ieškovas neprašė pirmosios instancijos teisme pratęsti terminą ieškinio trūkumams šalinti, jei iki pirmosios instancijos teismo nustatyto termino negalėjo pašalinti visų ieškinio trūkumų.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 7 str., 8 str., 17 str., 18 str., 115 str. 177 str., 178 str., 313 str., 320 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė