Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.1. pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad buvo kitame lokaliniame sektoriuje, nors Vilniaus PN lokalinių sektorių nėra, nes tai bendrabučio tipo patalpos, nėra pažymėta, kad draudžiama judėti. Mano, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga, pagal įstatymą galėjo būti švelnesnė (įspėjimas). Kitame sektoriuje buvo dėl to, kad organizavo laisvalaikio veiklą. Veiklą organizavo pasitaręs su dinaminės priežiūros pareigūnais. Paskirta nuobauda kliudo pareiškėjui pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe.

Kalėjimų departamento sprendimas surašytas pagal šabloną, neįsigilinus. Kalėjimų departamentas skundą nagrinėjo nepateisinamai ilgai, teisinosi, kad negali nagrinėti, nes pareiškėjo mano byla teismuose, bet bylą galėjo gauti iš teismų ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos

direktorius leidžia“ . Atsižvelgiant į BVK 143 str. 2 d. bei PĮ VTT 205 p. reikalavimus, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas pasinaudojo šia teise, pateikė 2018 m. spalio 29 d. pasiaiškinimą Nr. 50-1400, kuriuo jis paaiškino, kad 2018 m. spalio 29 d. apie 12.00 val. buvo užėjęs į trečiąjį aukštą tartis ir informuoti trečiojo aukšto nugalėtoją dėl apdovanojimo jo rengtame čempionate. Pareiškėjui A. P. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirta LR BVK 142 str. numatyta nuobauda. Nuobaudą skyrė tai daryti turintis teisę įstaigos vadovas. Skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialistės tarnybinį pranešimą, pareiškėjo pasiaiškinimą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

3.3. Nuteistiesiems puikiai žinoma, kad jiems draudžiama lankytis vietose kur jie negyvena ir nedirba be pataisos įstaigos direktoriaus leidimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. pasiaiškinime abstrakčiai nurodė priežastis, kodėl atsidūrė neleistinoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Vilniaus PN, vadovas, atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 29 d. tarnybinį pranešimą (T I b. l. 90) ir pareiškėjo pasiaiškinimą (T I b. l. 91), 2018 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 28-691, kuriuo skyrė pareiškėjui papeikimą. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas sulaikytas I-o gyvenamo korpuso 3-o aukšto koridoriuje, kur jam lankytis yra draudžiama (jis ten nedirba ir negyvena). Pareiškėjas apskundė šį sprendimą Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu jį atmetė. Kalėjimų departamentas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad įrodymų pažeidimui konstatuoti pakanka – nėra ginčo, kad pareiškėjas lankėsi patalpose, kuriose negyvena, administracija nebuvo išdavusi leidimo lankytis šiose patalpose. Kalėjimų departamentas laikėsi pozicijos, kad Nutarime nurodyta sankcija yra pagrįsta ir proporcinga, paskirta teisėtai. Kalėjimų departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nėra lygtinai paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos ne dėl paskirtos nuobaudos, o dėl kitų priežasčių.

5. BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles nustato PĮVTT, kurios 73.11 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Pagal BVK 142 straipsnį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų.

6. Ginčas kilo dėl Nutarimu paskirtos nuobaudos teisėtumo. Pareiškėjas remiasi tuo, kad: 1) neleistinoje vietoje atsidūrė dėl to, kad organizavo „nardų“ turnyrą, suderinęs su administracija; 2) įeinant į kito aukšto patalpas nėra nurodyta, kad lankytis jose draudžiama.

6.1. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas turnyro rengimą būtų suderinęs su įstaigos administracija ir gavęs leidimą lankytis kitose patalpose. Taip pat ir savo pasiaiškinime (T I b. l. 91) pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodė. Taigi šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

6.2. Pareiškėjas taip pat remiasi argumentu, kad patalpos nėra realiai atskirtos - patekimas į aukštus yra laisvas, korpusas yra bendrabučio tipo, nėra pažymėta, kad draudžiama patekti. PĮVTT 73.11 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Pareiškėjui yra paskirta gyvenamoji vieta 4 - ame aukšte, patalpoje Nr. 6-413-09 (T I b. l. 89). Pareiškėjui turėjo būti suvokiama, kad eidamas į kitą aukštą jis patenka į kitą patalpą, kad ten yra kitų būrių gyvenamosios patalpos. Kad patalpas jungia bendra laiptinė ir durys į aukštus nėra užrakintos, nereiškia, kad suteikiama teisė lankytis kitose patalpose. Be to, teikdamas 2018 m. spalio 29 d. paaiškinimą pareiškėjas nenurodė, kad į kitą aukštą pateko nežinodamas, kad eina į kitas patalpas. Todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas. Skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė PĮVTT 73.11 punktą.

7. Pareiškėjas skunde remiasi prielaida, kad nuobauda skirta užkirsti kelią jam pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe. Visgi iš Kalėjimų departamento 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 2S-1584 matosi, kad lygtinis paleidimas pareiškėjui buvo netaikytas dar iki nuobaudos paskyrimo ir dėl kitų priežasčių.

8. Pareiškėjui skirta nuobauda pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punktą (papeikimas), t. y. švelniausia įstatymo numatyta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, taigi laikytina, kad ji yra proporcinga.

9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

10. Skundžiamo akto turinį įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimams: skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis jame nurodytais teisės aktais, yra pagrįstas ir priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką.

11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo panaikinti nei Vilniaus PN 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 28-691, nei jį palikusį galioti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 2S-1584.

12. Nors pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. dokumente (T I b. l. 45, 46) galutiniai formuluodamas skundo reikalavimus nereikalavo žalos atlyginimo, visgi pasakytina kad nėra pagrindo žalai priteisti dar ir todėl, kad nėra nustatyta neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.