- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1-1366-630/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52895-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiam savo šeimos nariui, tai yra 2018 m. lapkričio 4 d., apie 17.00 val., gyvenamojo namo virtuvėje, (duomenys neskelbtini) tyčia sugriebė savo sutuoktinei J. B. už plaukų ir juos tempė, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu trenkė jai į kairį šoną ir vieną kartą įspyrė į kairę blauzdą, tuo sukeldamas J. B. fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė savo mažamečiam sūnui P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą, tuo padarydamas mažamečiam P. B. galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, bandant mažamečiam P. B. pabėgti ir kambaryje lipant į antrą dviaukštės lovos aukštą, jis nuvertė lovą kartu su mažamečiu P. B. ant žemės, dėl ko P. B. susimušė dešinės kojos kelią ir nugarą po kaire mentimi, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą savo mažamečiam sūnui P. B..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 4 d. šeimoje įvyko konfliktas, kadangi jo žmona J. B. išvažiavo į kapus ir negrįžo pusantros paros. Jis buvo šiek tiek išgėręs, bet nesijautė apsvaigęs. Jis tempė sutuoktinę J. B. už plaukų, sudavė kelis smūgius į šoną, spyrė į koją. Paskui išgirdo šūkaujant sūnų P., eidamas pro šalį jam taip pat trenkė į galvą, sūnus lipo į dviaukštę lovą, todėl jis nuvertė visą lovą kartu su vaiku. Sutinka, kad tiek žmona, tiek vaikas patyrė fizinį skausmą nuo jo smūgių. Dabar kartu su žmona ir vaikais negyvena, jie išsikraustė. Jis atsiprašė tiek žmonos J., tiek sūnaus P., su jais susitaikė. Gailisi, kad taip atsitiko, jis serga turberkulioze, nori gydytis nuo šios ligos ir nuo alkoholizmo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad ji su mama išvažiavo į kapus ir sugedo automobilis, todėl liko nakvoti. Grįžus namo, užsipuolė jos sutuoktinis V. B.. Nuo suduotų smūgių labai skaudėjo šonkaulius. „Kliuvo“ ir sūnui P., kadangi jis bandė užstoti. Dabar kartu su kaltinamuoju negyvena. Kaltinamasis atsiprašė tiek jos, tiek sūnaus P., ji atleidžia kaltinamajam. Vaikas taip pat sakė atleidžiantis, tik nenori bendrauti su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5-8), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 9-18), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 20-21), tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 57) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. 2018 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuojama, kad 2018 m. lapkričio 4 d. 17.06 val. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad J. B. sumušė vyras V. B., namuose suduodamas keturis smūgius ranka į šonus bei vieną kartą spirdamas į blauzdą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to V. B. sudavė vieną smūgį ranka savo mažamečiam sūnui P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, bei jį išmetė iš lovos antro aukšto ant grindų, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, V. B. iš namų pabėgo (b. l. 5-8). 2018 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuojama, kad 2018 m. lapkričio 4 d. vakare nukentėjusioji J. B. grįžo iš kapinių ir su ja namuose pradėjo konfliktuoti vyras V. B., konflikto metu vyras keturis kartus smūgiavo jai į šonus ir kartą spyrė į kairės kojos blauzdą, tuo metu pradėjo rėkti sūnus P. B., kuriam tėvas kartą smūgiavo į galvą ir kartu nuvertė su dviaukšte lova, fiksuojamos smurtą patyrusių asmenų sužalojimų vietos - vaiko sumušimai ant dešinio kelio ir motinos sumušimai abiejuose šonuose, smurtą patyrusio asmens būsena - akivaizdi baimė (b. l. 9-10). 2018 m. lapkričio 4 d. asmens apžiūros protokole fiksuojama, kad apžiūrint J. B. kūną išoriškai matomų sužalojimų, sumušimo pėdsakų ar kitų ypatingų žymių nepastebėta (b. l. 11-19). 2018 m. lapkričio 4 d. viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime fiksuojama, kad P. B. nustatyta diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (S00.00), 2018 m. lapkričio 4 d. apie 17.45 val. buvo sumuštas tėčio, sumušta galva, dešinys kelias ir po kaire mentimi, sąmonės neprarado, nepykino, nevėmė, anamnezė surinkta iš mamos ir vaiko (b .l. 20). 2018 m. lapkričio 4 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime fiksuojama, kad J. B. nustatyta diagnozė: dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, kairės šlaunies sumušimas (b. l. 21).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, kadangi kaltinamasis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiam savo šeimos nariui, tai yra, 2018 m. lapkričio 4 d., apie 17.00 val., gyvenamojo namo virtuvėje, (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė savo sutuoktinei J. B. už plaukų ir juos tempė, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu trenkė jai į kairį šoną ir vieną kartą įspyrė į kairę blauzdą, tuo sukeldamas J. B. fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė savo mažamečiam sūnui P. B., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, tuo padarydamas mažamečiam P. B. galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, bandant mažamečiam P. B. pabėgti ir kambaryje lipant į antrą dviaukštės lovos aukštą, jis nuvertė lovą kartu su mažamečiu P. B. ant žemės, dėl ko P. B. susimušė dešinės kojos kelią ir nugarą po kaire mentimi, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui P. B.. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusioji J. B. jam atleido, atstovaudama mažamečio sūnaus P. B. interesus, J. B. pareiškė nukentėjusiojo P. B. valią, jog jis susitaiko su kaltinamuoju V. B., byloje nereiškiamas civilinis ieškinys. V. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, nusiskundimų iš seniūnijos neturintis, jis kritiškai vertina savo poelgį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. B. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per teismo nustatytą terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė V. B. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Byloje nėra duomenų apie patirtas proceso išlaidas.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. B., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėn. (šešis mėnesius) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę V. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. B., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.