Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2018-02-15 dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės savininkei R. G., nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B. traukiamas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d. ir 426 str. 5 d. padarymo, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2018 m. rugpjūčio 13 d., 1¹⁰ val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių alkoholinis girtumas) ir nepakluso policijos pareigūnų teisėtam ir aiškiai išreikštam signalui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Tokiais veiksmais V. B. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 16 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d. ir 426 str. 5 d.

V. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies: jis neblaivus vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau dėl nepaklusimo policijos pareigūnams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę neprisipažįsta. Policijos pareigūnai jį stabdydami iš karto įjungė tik švyturėlius, o neįjungė garsinio automobilio signalo, todėl pagal Kelių eismo taisykles jis neprivalėjo sustoti. Jį stabdė (duomenys neskelbtini) prie cerkvės, o garsinį signalą įjungė tik (duomenys neskelbtini). Sustojo tada, kai įjungė garsinį signalą. Prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, nes turi du nepilnamečius vaikus ir gauna tik minimalų atlyginimą.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos ANK 629 str. 1 d., 630 str. 1 d.).

Transporto priemonės savininkė ir liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad su V. B. ir kitais gėrė alkoholį. Paskui susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Buvo girta, dėl girtumo neprisimena, kaip V. B. paėmė automobilį, kaip įsėdo, o pabudo tik (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai įjungė garsinį signalą. Prašo nekonfiskuoti transporto priemonės, kadangi automobilis reikalingas darbui.

Liudytoja L. S. teismo posėdyje parodė, kad su kolega važiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten patikrinimui stabdė automobilį įjungdami tiek šviesos, tiek garso signalus, tačiau automobilis nesustojęs nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link – iki ten atstumas keli kilometrai. Teko vytis. Dar kurį laiką važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis ir paskui ten sustojo. Atsimena, kad vairuotojas buvo neblaivus. Pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones.

Motyvuojamoji dalis

V. B. kaltę dėl dviejų administracinių nusižengimų padarymo įrodo ne tik paties (pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d.) ir liudytojos L. S. parodymai, bet ir rašytiniai bylos įrodymai: policijos pareigūnų J. G. ir L. S. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., 1¹⁰ val., ties (duomenys neskelbtini), patikrinimui pareigūnai stabdė iš priekio atvažiuojantį automobilį, išreikšdami aiškų signalą jį sustabdyti (įjungė tarnybinio automobilio specialius šviesos ir garso signalus), tačiau automobilio vairuotojas šiam reikalavimui nepakluso ir didindamas greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Prasilenkiant pareigūnai pastebėjo, kad nestojęs automobilis yra pilkas „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai tarnybiniu automobiliu apsisukę pradėjo persekiojimą. Apie patikrinimui nestojusią transporto priemonę buvo informuotas Panevėžio apskrities VPK budėtojas ir kitas ekipažas. „Volkswagen Golf“ dideliu greičiu važiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau pareigūnai jį matė. Netoli (duomenys neskelbtini) automobilį prisivijo. Pareigūnai važiavo iš paskos su įjungtais šviesos ir garso signalais, taip dar kartą išreikšdami aiškų signalą sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau automobilio vairuotojas ir šį kartą nepakluso ir bandė sprukti šalutinėmis gatvėmis ir skersgatviais. Vėliau įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. sustojo ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). J. G. pribėgo prie sustojusio automobilio vairuotojo, išlaipino vyriškį, jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės - antrankiai. Vėliau paaiškėjo, kad automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (neįgijęs) ir neblaivus vairavo V. B., kuriam už pažeistus KET 14 ir 16 p. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d. ir 426 str. 5 d. Jam įteiktas šaukimas atvykti į teismą bylos nagrinėjimui. V. B. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. Teikti paaiškinimą jis atsisakė. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę (b.l. 1-2); sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad V. B. nušalintas, nes buvo neblaivus (b.l. 4); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad ji nuvežta vilkiku į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 5); daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš V. B. paimtas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11); asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2018-08-13 d., 01³⁶ val. jam nustatytas 1,47 promilių alkoholinis girtumas (b.l. 12); duomenų apie asmenį paieška vairuotojų registre, iš kurių matyti, kad V. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b.l. 15); informacija apie kelių transporto priemonės registraciją, iš kurios matyti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso R. G. (b.l. 14) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reglamentuoja, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <…>, o 16 p. nustato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. <…>. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad V. B. šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė.

Nors V. B. dėl nepaklusimo policijos pareigūnams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę neprisipažįsta nurodydamas, kad policijos pareigūnai iš karto jį stabdydami įjungė tik švyturėlius, o neįjungė garsinio automobilio signalo, todėl pagal Kelių eismo taisykles jis neprivalėjo sustoti, tačiau pats pripažįsta, kad jį stabdė dar (duomenys neskelbtini) prie cerkvės, o jis sustojo tik (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. S., kuri dar papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) patikrinimui stabdė automobilį, įjungdami tiek šviesos, tiek garso signalus, tačiau automobilis nesustojęs nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link – iki ten atstumas keli kilometrai. Tuo tarpu transporto priemonės savininkė ir liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad dėl girtumo neprisimena, kaip V. B. paėmė automobilį, kaip įsėdo, o pabudo tik (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai įjungė garsinį signalą. Kadangi ji pati pripažįsta, jog buvo neblaivi, todėl jos parodymai vertintini kritiškai ir kaip siekis padėti savo draugui V. B. išvengti administracinės atsakomybės ir ji pati yra suinteresuota neprarasti transporto priemonės. Policijos pareigūnė L. S. V. B. asmeniškai nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuota, ji įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti tiek jos parodymų, tiek ir tarnybinio pranešimo nepatikimais. Visų šių aukščiau išdėstytų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad V. B., kuris protokole nurodytu laiku ir vietoje neblaivus (lengvo neblaivumo) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti ir nepakluso policijos pareigūnų teisėtam ir aiškiai išreikštam signalui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, padaryti nusižengimai pagrįstai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d. ir 426 str. 5 d., todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

V. B. atsakomybę abiejuose nusižengimuose lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę viename nusižengime (pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d.) sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Jo atsakomybę kitame nusižengime (pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 5 d.) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes – nakties metu rajone, į tai, kad nestojo stabdomas ir kėlė grėsmę savo, keleivių, pareigūnų ir eismo saugumui, kad jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – dirbantis (b.l. 16), tris kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 26). Be to, V. B. baustas administracine tvarka per metus du kartus: 2018-02-16 pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. ir 424 str. 2 d. galutine nuobauda – 300 EUR bauda, 2018-03-22 pagal Lietuvos Respublikos ANK 432 str. 1 d. 30 EUR bauda ir mažiausiai vienuolika kartų praeityje: 2013-09-10 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d. 12 EUR (40 Lt) bauda, 2014-05-05 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. 348 EUR (1200 Lt) bauda, 2015-01-12 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. 362 EUR bauda, informacijos apie baudų sumokėjimą byloje nėra (2018-08-20 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus, b.l. 6-9). Jis baustas 2010-01-25 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. 43,44 EUR (150 Lt) bauda, 2010-03-16 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 5 d. 8,68 EUR (30 Lt) bauda, 2010-05-20 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. 159,29 EUR (550 Lt) bauda, 2010-05-21 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 6 d. 14,48 EUR (50 Lt) bauda, 2010-10-20 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 178 str. 7 d. galutine nuobauda – 65,16 EUR (225 Lt) bauda, 2010-11-03 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 7 d. 72,40 EUR (250 Lt) bauda, 2011-03-31 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 7 d. 72,40 EUR (250 Lt) bauda, 2012-09-06 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. 1158,48 EUR (4000 Lt) bauda (b.l. 18-25). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus (beveik tokio laipsnio, nuo kurio būtų galima jau nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė – trūko vos 0,04 promilių), kelia ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, o šie nusižengimai padaryti nepraėjus nė penkiems mėnesiams nuo paskutinio nutarimo priėmimo. Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtina Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 5 d. sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta administracinė nuobauda – vidurkio bauda, o už kitą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d., taip pat skirtina administracinė nuobauda – vidurkio bauda.

Įstatymas reglamentuoja, kad už Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 1 p., 28 str. 1-2 d., 426 str. 7 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. neturi teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl siekiant pagaliau užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje, už šį nusižengimą jam skirtina Lietuvos Respublikos ANK 28 str. įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, siekiant, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti (Lietuvos Respublikos ANK 28 str. 3 d.). V. B. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimtina 426 str. 7 d. numatytam minimaliam laikotarpiui - trejiems metams, jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Transporto priemonė, kurią vairuojant buvo padaryti nusižengimai pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d. ir 426 str. 5 d., priklauso ne pažeidėjui. Įstatymas reglamentuoja, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 2 p., 424 str. 5 d. ir 426 str. 8 d.). Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos ANK 29 str. 1 d.). Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. <…> (Lietuvos Respublikos ANK 29 str. 2 d.). Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. <…> (Lietuvos Respublikos ANK 29 str. 3 d.).

V. B. padaryti administraciniai nusižengimai yra šiurkštūs, vieni iš pavojingiausių, keliantys visuomenei grėsmę, parodantys atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą. Šie nusižengimai buvo tyčiniai, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai tyčia, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, t. y. neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti vairavo automobilį ir bėgo nuo policijos pareigūnų į Vabalninką. Tokiais savo veiksmais sukėlė ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams – kartu važiavusioms keleivėms, o sustojo tik prie savo namų (prie (duomenys neskelbtini)). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taikant pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Šiuo konkrečiu bylos atveju nustatyta, kad automobilio savininkė R. G. nesugebėjo užtikrinti, kad V. B., kuris neturi teisės vairuoti, nevairuotų jos automobilio neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir sau, o priešingai – pati leido V. B. vairuoti ir davė jai priklausantį automobilį, prieš tai neįsitikinusi ir nepaklaususi, ar asmuo turi teisę vairuoti automobilį, todėl atsakomybė už neteisėtą jai priklausančio daikto panaudojimą tenka ir jai. V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdo už savo draugei priklausančios transporto priemonės vairo ir šį automobilį panaudojo administraciniams nusižengimams daryti, pati R. G. važiavo kartu neblaivi ir tai žinojo, bet leido savo mašina naudotis ir prieš tai abu kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Tai nėra vienintelis jo padarytas nusižengimas transporto srityje, jis mažiausiai baustas šešis kartus ir neturėdamas teisės vairavo (įskaitant buvimą neblaiviam) ne pirmą sykį. Kadangi buvo įvykdyti pavojingi sau ir visuomenei (ypač kartu važiavusioms keleivėms), šiurkštūs tokio pačio pobūdžio nusižengimai automobiliu, V. B. sąmoningai ignoruoja Kelių eismo taisykles ir piktybiškai jas pažeidinėja, todėl administracinio poveikio priemonė – turto (R. G. priklausančios transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytiems teisės nusižengimams, kuri, teismo nuomone, gali padėti pagaliau perauklėti pastoviai nusižengti linkusį asmenį ir sulaikyti jį nuo naujų minėto pobūdžio nusižengimų padarymo, taip pat padėti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus (Lietuvos Respublikos ANK 1 str. 1 d., 22 str. 2 d., 29 str. 1-3 d. ir 4 d. 1 p., 424 str. 5 d. ir 426 str. 8 d.).

Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d. nustato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. <...>

Nors V. B. prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, nes turi du nepilnamečius vaikus ir gauna tik minimalų atlyginimą, tačiau jokių įrodymų apie vaikus (gimimo liudijimų), kitų įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų ir pažymos apie gaunamas socialines išmokas, apie pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pan.) jis teismui nepateikė. Todėl toks jo prašymas nutarimo priėmimo metu negali būti tenkintinas. Tačiau tuo pačiu pažeidėjui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis dėl šio klausimo išsprendimo (surinkęs minėtus įrodymus) Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 675 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 27 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 28 straipsnio 1-3 dalimis, 29 straipsnio 1-3 dalimis ir 4 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1-4 dalimis, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, 675 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu: padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 4 d. ir skirti administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio trijų šimtų eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę - turto - R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą; padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 5 d. ir skirti administracinę nuobaudą - vieno tūkstančio trijų šimtų eurų baudą bei administracinio poveikio priemones - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir turto - R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d., V. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio trijų šimtų eurų baudą ir administracinio poveikio priemones - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir turto - R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog V. B., įsiteisėjus šiam nutarimui, yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.