Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Nomedai Oškutytei, gynėjams advokatams Žilvinui Mišeikiui, Stefanijai Bukelienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, teistas 1989 m. rugpjūčio 31 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d.. 225 str.2 d.,42 str. laisvės atėmimu 2 metams, paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal 1990 m. lapkričio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, pritaikius BK 54 str., lygtinai 11 mėn. 4 d., teistumas išnykęs, esantis G. A. individualios įmonės savininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d .

2. D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, teistas: 1) 1997 m. balandžio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, 2) 2003 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1d. bauda 1250 litų, teistumas išnykęs, 3) Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. A. ir D. L. bendrininkaudami su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoje byloje tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (T-1 b.l. 4), padėjo pagrobti automobilį, o būtent, 2005 m. balandžio 5 d. apie 2 val. nakties prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui pagrobus svetimą turtą – V. A. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį 1997 m. laidos autovežį “MAN 18.224”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 62000 litų vertės, su jame buvusiais V. A. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausiusiais daiktais: radijo stotimi “President” 600 litų vertės, CD magnetola 1000 litų vertės, pneumatiniu raktu varžtams atsukti 500 litų vertės, pakėlėju 200 litų vertės, D. L. žinodamas, kad šis turtas pagrobtas, pagal susitarimą su pagrobėju nuvairuoti automobilį iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, šį automobilį iš (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės vairavo iki (duomenys neskelbtini) raj. Minimoje vietoje automobiliui sugedus, G. A. pagal išankstinį susitarimą su D. L. padėjo paslėpti ir suremontuoti pagrobtą automobilį, pateikė automobilio užvedimui reikalingą dyzelinį kurą, surado vietą automobiliui paslėpti ir suremontuoti pas V. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir ten šį automobilį kartu su D. L. nuvairavo.

Kaltinamųjų G. A. ir D. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d.

Kaltinamasis G. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo padarymo dieną jam paskambino D. L. ir paklausė ar jis turi kuro, D. L. atsakė, kad turi. D. L. su dar vienu nepažįstamu atvažiavo į jo namus pasiimti kuro ir iškart išvažiavo. Su kokiu automobiliu buvo atvažiavę, nepamena. Atsimena, kad tai buvo lengvasis automobilis. Po to vėl paskambino D. L. ir paprašė pagalbos paaiškindamas, kad automobilis vis tiek neužsivedė. Tada jis paskambino savo pažįstamam V. A. ir paprašė padėti. D. L. nepaaiškino, koks automobilis sugedo. Ryte, apie 9 val., jis buvo atvažiavęs pas V. A. pažiūrėti ar pastarasis sutvarkė automobilį. Kieme pamatė stovintį sunkvežimį, prie jos priėjęs nebuvo ir į kabiną nebuvo įlipęs. Kaltinamasis parodė, kad su D. L. anksčiau nebuvo pažįstamas, o jo telefono numerį, kaip vėliau sužinojo, pastarasis buvo gavęs iš jo vairuotojo A. S.. Užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose yra jo ir kaltinamojo D. L. pokalbiai. Jie vyko, kai buvo prašoma padėti. Apie užfiksuotus jų telefoninius pokalbius dar iki vagystės paaiškinti nieko negalįs. Taip pat negali paaiškinti ir apie pokalbyje minimą susitikimą degalinėje vagystės išvakarėse.

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2005-04-05 d. pažįstamas vardu R. jam pasiūlė iki (duomenys neskelbtini) sankryžos nuvairuoti autovežį, už tai pasiūlė pinigų. Su R. pasiūlymu jis sutiko ir jiedu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten R. liepęs jam pasiruošti vairuoti, o pats nuėjo atvaryti iš už kampo „tralą“ (autovežį) ir davė jį toliau vairuoti. Jis suprato, kad R. šį autovežį pavogė, o kai į jį įsėdo, automobilis jau buvo užvestas. Jis autovežimo variklio užvedimo spynelės negadino. Jam vairuojant autovežį, o R. važiuojant priekyje “Audi A6 “ markės automobiliu, jie abu važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant jiedu bendravo radijo stočių pagalba. Kelyje, netoli (duomenys neskelbtini), jo vairuojamas autovežis sustojo, užgeso variklis. Jis paskambino G. A. (pastarojo telefono numerį buvo davęs pažįstamas A. S.) ir paprašė kuro. Kuro nuvažiavo iki G. A. pasiimti jis ir R.. Jis kelią iki G. A. žinojo, nes pas jį yra buvęs su A. S.. Gavus kuro ir atsivežus jį į vietą, tralas neužsivedė, todėl jis vėl paprašė G. A. pagalbos ir paklausė kur gali palikti „tralą“ pasaugoti, o pastarasis dėl to susitarė su savo draugu. Vėliau atvažiavo G. A. draugas su didele mašina ir tralą nutempė į savo sodybą bei pažadėjo automobilį pataisyti. Kaip atvažiuoti iki tralo V. A. paaiškino G. A.. Tempiamą tralą vairavo jis. R. važiavo paskui velkamą tralą, tačiau į sodybą pastarasis nevažiavo. Minėtam G. A. draugui (kaip suprato, sodybos šeimininkui A.) nutempus tralą į sodybą, jis sugrįžo iki kelio, einančio pro sodybą, kur jo laukė minėtas R. ir iš ten išvažiavo. Užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose yra jo ir kaltinamojo G. A. pokalbiai. Jie vyko, kai buvo prašoma padėti. Apie užfiksuotus jų telefoninius pokalbius dar iki vagystės paaiškinti nieko negali.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų D. L. ir G. A. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad automobilis ”MAN 18.224”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo individualiai įmonei. Automobilyje buvę daiktai buvo įmonės turtas, magnetola buvo vairuotojo, tačiau 1000 litų už šią magnetolą jis sumokėjo vairuotojui. Per autovežio eksploatavimo metus į jį buvo investuojama, prieš vagystę buvo perrinktas variklis. Sutinka su turto teismo ekspertizės akte Nr. KTA-07-01-001 nustatyta autovežio verte ir jį pavogimo dienai įvertina 62000 Lt. Žalą atlygino kaltinamojo D. L. motina.

Liudytojas J. M. parodė, kad dirbo nukentėjusiojo V. A. įmonėje mechaniku. Dėl variklio gedimų įmonei priklausantį autovežį ”MAN” jis nuvarė į remonto įmonę (duomenys neskelbtini) ir ten jį paliko remontui. Automobilį paliko už vartų, signalizacijos neįjungė. Paliekant remontui automobilio jame buvo radijo stotis „President“, magnetola, laidai, žarnos. Kai autovežis buvo surastas daug kas buvo apgadinta, tai yra, sugadintos spynelės, apdailos, mazgai.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis dirba UAB ”(duomenys neskelbtini) ” gamybos vadovu. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvarytas remontuoti automobilis ”MAN”. Automobilis ”MAN” buvo paliktas už vartų po stebėjimo kameromis, nes kieme nebuvo vietos. Jis buvo užrakintas, rakteliai palikti įmonėje (duomenys neskelbtini). Video kameros įraše matėsi, kaip 01.48 val. išvažiuoja autovežis iš aikštelės. Kur dabar yra kameros įrašai, jis nežino, kaltinamųjų nepažįsta, anksčiau įvykio vietoje jų nematė.

Liudytoja D. A. parodė, kad anksti ryte, gal apie 5 val., jos vyrui V. A. telefonu skambino G. A. ir prašė padėti patraukti automobilį, po ko jos vyras išvažiavo. Buvo sugrįžęs ir vėl išvažiavo, o vėliau ji matė pas save kieme pastatytą didelę, atrodo, mėlynos spalvos autovežį. Automobilis kieme buvo tris ar keturias dienas. Ji supratusi, kad automobilis buvo remontuojamas. Iš atvykusių policijos pareigūnų sužinojo, kad autovežis yra pavogtas.

Liudytojas V. A. parodė, kad G. A. yra jo pažįstamas. 2005 m. balandžio 5 d. ryte, apie 5-6 val., jam paskambino G. A. ir paprašė partemti jo pažįstamo sugedusį automobilį, esantį prie (duomenys neskelbtini). Kur yra automobilis, nurodė G. A.. Nuvažiavus į autostradą, ties (duomenys neskelbtini) esančiu viaduku, jis rado autovežį „MAN“, prie kurio buvo D. L. ir G. A.. (Apklausos teisiamajame posėdyje metu jis pasitaisė, pakeitė parodymus, paaiškindamas, kad ten rado tik vieną D. L.. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai dalyje dėl to, kad prie autovežimo be D. L. buvo ir kaltinamasis G. A., neteisingi. Taip sakyti privertė policijos pareigūnai. Po to jis parodė, kad niekas jo nevertė keisti parodymų ir jų pakeitimo fakto paaiškinti negalįs. Lengvojo automobilio šalia autovežimo taip pat nematė. Sakė, kad autovežis yra D. L., todėl nežinojo, kad jis vogtas. Automobilį vairavo D. L.. Su D. L. anksčiau nėra buvęs susitikęs. Autovežį iš karto netempė, kadangi atvažiavo mažu automobiliu, todėl jį partempė į savo sodybą tik atvažiavus antrą kartą su didesniu sunkvežimiu. D. L. paprašė V. A. sutvarkyti sugedusį automobilį ir sutvarkius liepė paskambinti G. A., kuris jį ir pasiims. Už automobilio sutvarkymą D. L. pažadėjo atsilyginti, tai yra, sumokėti 200-300 litų. D. L. išėjo ir prie kelio jis įsėdo į automobilį. Jis taip pamanė, kadangi išgirdo automobilio garsą. Ryte pas jį buvo atvažiavęs G. A., kuriam jis pasakė, kad eis tvarkyti automobilį. Automobilį sutvarkė pirmą dieną apie 9-11 val. ir paskambino G. A.. Tačiau autovežimo niekas nepasiėmė, o po kelių dienų jį rado policija. Automobilis kieme stovėjo 2-3 dienas. Kodėl apie automobilio sutvarkymą turėjo pranešti G. A., o ne D. L., jis paaiškinti negalintis.

Teisiamajame posėdyje pagarsinus liudytojo V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui (t. 2 b.l. 31-34), V. A. atsisakė patvirtinti tai, jog dėl autovežio nutempimo ir remonto kalbėjo tik su G. A., kuris buvo su nepažįstamu vyriškiu prie sugedusio autovežio, būtent, G. A. jam žadėjo sumokėti 300 litų už autovežio remontą, G. A. kartu važiavo iki V. A. sodybos. Kitą dieną G. A. pranešė apie suremontuotą autovežį ir šis žadėjo jį pasiimti, bet neatvyko. Priežasties, kodėl paneigia parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinti negalintis. Todėl teismas laiko, kad liudytojas V. A. pakeitė parodymus kaltinamojo G. A. naudai, tai yra, paneigdamas savo pačius parodymus apie G. A. buvimą įvykio vietoje darant nusikaltimą, tuo siekdamas padėti G. A. išvengti atsakomybės.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1 b.l. 9-11) matyti, kad 2005 m. balandžio 5 d. 11:10 val. buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie (duomenys neskelbtini) (aikštelė yra 10 m. nuo UAB (duomenys neskelbtini) pastato) kurioje automobilis nebuvo rastas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1 b.l. 17-22) matyti, kad 2005 m. balandžio 8 d. V. A. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastas autovežis ”MAN 18.224”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus autovežį jame rasta sulaužyta plastmasinė vairo apdaila, užvedimo spynelėje įkištas geležinis įnagis, ant vairuotojo durelių stiklo rastas pirštinės pėdsako fragmentas. Apžiūros metu nuo automobilio vairuotojo sėdynės buvo paimtas kvapo pėdsakas.

Liudytojas E. L. parodė, kad jis atliko įvykio vietos apžiūrą ir apklausė liudytoją V. A.. Pastarąjį apklausė dar nepabaigus kitiems įvykio apžiūros dalyviams paimti kvapus, ieškoti kitų nusikaltimo požymių, kadangi įvykio vieta buvo apžiūrimą dalyvaujant specialistams ir pastariesiems atliekant savo pareigas, jis apklausė liudytoją. Teismas laiko, kad liudytojo V. A. apklausos faktas nepaneigia įvykio vietos apžiūros protokolo, kaip įrodymų šaltinio, reikšmės, nes įvykio vieta buvo apžiūrima kompleksiškai, kiekvienam specialistui savarankiškai, savo kompetencijos ribose, atliekant savo tiesiogines pareigas ieškant ir fiksuojant nusikaltimo pėdsakus. Įvykio vietos apžiūros metu į protokolą galima įrašinėti dalyvavusių asmenų paaiškinimus. Įvykio vieta esant sudėtingoms sąlygoms, didelei apimčiai ir t.t., gali būti apžiūrimą etapais, tai yra, su pertraukomis, tai yra, įstatymas siaurai neribuoja, kaip ir kokie veiksmai turi būti atliekami. Darbų apimtis buvo didelė. Įvykio vieta buvo sodybos kieme, pagrobta transporto priemonė matoma ir pastebėta pareigūnų. Todėl liudytojo V. A. paaiškinimų fiksavimas ne įvykio vietos apžiūros protokole, o liudytojo apklausos protokole ir to nepažymėjimas įvykio vietos apžiūros protokole, nedaro šių procesinių veiksmų niekiniais. Todėl teismas juos priima ir juos vertina tiek, kiek nepažeidžia baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Šiais procesiniais veiksmais yra nustatytas pagrobto turto suradimo faktas, nusikaltimo pėdsakų ir užfiksuotų įvykio vietos apžiūros protokole, faktas.

Iš kinologijos centro specialisto išvados (t.1 b.l. 44-46) matyti, kad kvapų pėdsakas, paimtas nuo vairuotojo sėdynės iš autovežio ”MAN 185.224” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo G. A. kvapas.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolų (t. 1 b.l. 149-150, t.1 b.l. 151-153) matyti, kad V. A., pateikus atpažinti asmenis iš fotonuotraukų ir natūroje, atpažino D. L. kaip tą patį asmenį, kurį matė prie pavogtojo autovežio. Atpažinęs D. L. V. A. paminėjo, kad jo atpažintas vyriškis (D. L.) yra panašiausias į tą asmenį kuris kartu su G. A. buvo prie autovežio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 149).

Iš telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. L. ), Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi G. A.), Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi V. A.) išklotinių (t. 1 b.l.125-128) matyti, kad 2005 m. balandžio 4 d. nuo 22 val. 50 min. iki 2005 m. balandžio 5 d. 4 val. 20 min. tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (G. A.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (D. L.) buvo užfiksuota dešimt telefoninių pokalbių ir nuo 2005 m. balandžio 5 d. 4 val. 25 min. iki 5 val. 45 min. tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (G. A.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (V. A.) buvo užfiksuoti keturi telefoniniai pokalbiai.

Telefoninių pokalbių, užfiksuotų 2005 m. balandžio 4 d. 23 val. 03 min., 5 d. 2 val. 23 min. ir 4 val. 20 min. tarp abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinėmis, (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1931-(05) nustatyta, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) galimai kalbėjo D. L., o abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiuose vykusiuose 23 val. 03 min. ir 4 val. 20 min. galimai užfiksuotas G. A. balsas (t.1 b.l. 105-112, 82-84).

Turto teismo ekspertizės aktu Nr. KAT-07-01-001 nustatyta autovežio „MAN“ 18.224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininko V. A. vardu, rinkos kaina nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2005-04-05, buvo 62000 Lt. (t.5 b.l. 2-6).

Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamieji G. A. ir D. L. savo veiksmais padėjo kitam asmeniui pagrobti V. A. individualiai įmonei priklausantį didelės vertės automobilį ir jame buvusį turtą.

Kaltinamasis G. A. savo kaltę neigia, liudytoju apklaustas V. A. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir neigė kaltinamojo G. A. buvimą įvykio vietoje kartu su kaltinamuoju D. L., tai yra, betarpišką dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Kaltinamasis D. L. parodė, kad pagrobtą autovežį vairavo jis, o ne A. ir pastarojo aplamai nebuvo prie sugedusio sunkvežimio autostradoje. Šiuos kaltinamojo G. A. ir kitų paminėtų asmenų parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir juos atmeta, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai: užfiksuoti telefoniniai kontaktai tarp kaltinamųjų D. L. ir G. A. dar iki pastarojo pokalbių su V. A., V. A. pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu (užfiksuoti trijuose apklausų protokoluose), kurių tikrumą patvirtino ir procesinius veiksmus atlikęs pareigūnas bei kurių tikroviškumo argumentuotai ir logiškai negalėjo paneigti ir pats liudytojas V. A., G. A. rasti kvapai ant pagrobtojo automobilio vairuotojo sėdynės taipogi dar kartą rodo jo betarpišką dalyvavimą autovežio pervaryme, jo paslėpime remonto vietoje. Iš telefoninių pokalbių, vykusių tarp G. A., D. L. ir kito asmens matyti, kad jie dar iki nusikaltimo padarymo palaikė ryšį. Pokalbiai užslaptinti naudojant sutartinius žodžius, jų trumpinius, tai yra, prašoma G. A. „vandens, ant kuriuo važiuoja“ pokalbio metu, kad pokalbio su G. A. dalyviai sustojo, nes baigėsi „vanduo“, kad jie yra sustoję prie „stulpų“, prie miestelio iš „S“ raidės, kas rodo, kad kaltinamasis buvo informuotas apie veiklą, kurią atlieka pokalbio metu pašnekovai, kas aiškiai rodo, kad jie vengė atviro, visiems suprantamo ir galimo išaiškinti pokalbio, siekė nuslėpti tikrąjį pokalbio turinį, buvimo, susitikimo vietą ir jo tikslą. Kaltinamasis G. A. aktyviai padeda bendrams, nurodydamas kelio maršrutą, pristatant kurą, iškviečiant transporto priemones. Toks kaltinamųjų elgesys rodo jų ne atsitiktinius santykius, bet išankstinį tarpusavio susitarimą ir šio susitarimo tikslingumą.

Teisiamajame posėdyje pagarsinus kaltinamojo D. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui (t.3 b.l. 15-21), D. L. atsisakė patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis G. A. skambino dar prieš pasibaigiant kurui. Kodėl ikiteisminio tyrimo apklausoje jis nurodė, kad skambino G. A. ir anksčiau, tai yra, dar nesugedus sunkvežimiui, nežino, kodėl keičia parodymus, paaiškinti negali. Todėl teismas kaltinamojo parodymus, kad G. A. nepadėjo pagrobti svetimą turtą, atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Be to, kaltinamasis D. L. teigia, kad sugedus automobiliui, prie jo buvo jis ir asmuo vardu Ramūnas, tačiau liudytojas V. A. parodė, kad be D. L. kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo ir niekas kitas nepadėjo transportuoti sugedusio sunkvežimio. Kartu su jais nevažiavo joks lengvasis automobilis. Pirminiuose savo parodymuose šis liudytojas parodė, kad su D. L. buvo kaltinamasis G. A..

Kaltinamasis D. L. parodė, kad pavogtame autovežyje nematė daiktų: radijo stoties “President”, CD magnetolos, pneumatinio rakto varžtams atsukti, pakėlėjo. Tačiau teismas laiko, kad šie daiktai buvo pagrobti kartu su automobiliu, kadangi iki vagystės sunkvežimis buvo stebimas video kameromis ir joks įsilaužimas į automobilio kabiną iki vagystės neįvyko. Automobilio kabinos spynos išlaužtos taip pat, kaip ir variklio užvedimo spynelė. Automobilio vagystė baigta pajudinus ją iš vietos. Pagrobtu automobiliu buvo važiuojama, remontuojamas. Jis buvo kelių asmenų žinioje, todėl nenustatytos šių daiktų dingimo aplinkybės. Teismas laiko, kad minėtų daiktų dingimo aplinkybės iš pagrobto automobilio, tai yra, po baigto nusikaltimo, pačios šio turto dingimo aplinkybės veikos kvalifikavimui esminės reikšmės nesudaro, kadangi šis turtas jau buvo pagrobtas. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo J. M. parodymais, kad iki pagrobimo toks turtas buvo, nėra pagrindo. Už pagrobtą magnetolą pastarajam buvo atlyginta nukentėjusiojo. Todėl nelaikyti, kad buvo pagrobtas ir toks svetimas turtas, nėra pagrindo. Tačiau tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi vien automobilis sudarė didelę turto vertę.

Kaltinamieji G. A. ir D. L. buvo kaltinami kaip nusikaltimo vykdytojai. Pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad ištyrus visus įrodymus byloje, pakankamai duomenų daryti tokiai išvadai nėra. D. L. aiškinimas, kad jis buvo susitaręs su trečiuoju asmeniu už atlygį pervaryti į nurodytą vietą jau pavogtą automobilį, nepaneigtas. Filmuota medžiaga, kurioje buvo užfiksuotas autovežio pagrobimas iš stovėjimo aikštelės, tyrimo organų nebuvo tinkamai išsaugota ir ištirta (t.1 b.l.13), dar vieno asmens atžvilgiu išskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas (t.1 b.l. 4). Vertinant G. A. veiksmus, vadovautasi ištirtaisiais įrodymais, iš kurių matyti, kad jis į nusikalstamą veiką įsitraukė, kai pagrobtasis automobilis jau buvo atgabentas iki (duomenys neskelbtini), t.y. jau po jo pagrobimo (t.4 b.l.).

Prokurorė apeliaciniu skundu prašė šių kaltinamųjų veiksmus vertinti kaip padėjėjų. Nagrinėjant bylą pagal apeliacinius skundus, nuosprendis panaikintas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Todėl teismas yra saistomas BPK 320 str. 4 d., 387 str. 3 d. nuostatų. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad kaltinamojo D. L. veiksmai atitiktų vykdytojo veiksmus, tačiau prokurorė jo veiksmus apeliaciniu skundu prašė kvalifikuoti kaip padėjėjo. Nusikaltimo vykdytojo padėtis padėjėjo atžvilgiu yra sunkesnė, todėl teismas negali sunkinti kaltinamojo padėties labiau nei to buvo prašoma iki nuosprendžio panaikinimo. Vadovaujantis šia nuostata pareikšti kaltinamiesiems ir įtarimai.

Nukentėjusysis V. A. nurodė, kad pagrobtąjį automobilį jis įsigijo už didesnę, negu 250 MGL sudarančią sumą bei ir turto nesuradimo atveju, tokį automobilį jis galėtų nupirkti už 100000 litų. Pagal įmonės buhalterinius dokumentus pagrobtojo autovežio likutinė vertė 2005 m. balandžio 1 d. sudarė 21004 litus. Byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas 2005 m. lapkričio 9 d. defektinis aktas ( t.3 b.l. 142) patvirtina nukentėjusiojo V. A. parodymus apie pagrobtojo autovežio nusidėvėjimą. Specialisto išvada pagrobtojo autovežio likutinė vertė 2005 m. balandžio 1 d. buvo 62000 litų. Netikėti šia išvada teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi ji atitinka tokio turto dydį pateiktais rinkos skaičiavimais ir su jais sutinka nukentėjusysis. Pastarojo teisė įvertinti savo turtą ir šis vertinimas atitinka tokios transporto priemonės vidutinę rinkos vertę. Tuo tarpu buhalteriniai duomenys parodo tik apskaitomą turto vertę, kuri gali ir neatitikti faktinės vertės. Todėl teismas laiko, kad buvo pagrobtas didelės vertės turtas.

Teismas laiko nustatyta, kad autovežį vairavo ir D. L., nors ir nerastas jo kvapas ant sunkvežimio sėdynės, kadangi šią faktinę aplinkybę jis nuosekliai tvirtina, o tai patvirtina ir kiti įrodymai. Kas dar vairavo transporto priemonę nusikaltimo padarymo metu, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Kaltinamojo G. A. buvimas vairuotojo sėdynėje užfiksuotas taip pat. Abiejų veikos kvalifikuotinos kaip padėjėjų.

Todėl kaltinamųjų veikos kvalifikuotos pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. teisingai.

Tai, kad atlyginta nukentėjusiajam padaryta materialinė žala, yra kaltinamųjų D. L. ir G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis D. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jis klaidino ikiteisminį tyrimą ir teismą dėl kitų asmenų dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Jo parodymai prieštarauja liudytojo V. A. parodymams, užfiksuotiems telefoniniams pokalbiams, rastiems kaltinamojo G. A. paliktiems nusikaltimo pėdsakams. Todėl jo parodymai nevertintini kaip nuoširdus prisipažinimas ir galėjimasis.

Kaltinamųjų D. L. ir G. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į jų padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, pavojingumo laipsnį, į kiekvieno iš jų asmenybę.

Kaltinamųjų padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo priskiriami prie sunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 5 d.). Šie nusikaltimai sukelia pavojų visuomenei dėl savo paplitimo, sukeliamų pasekmių. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupės.

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kiekvieno iš kaltinamų padarytą nusikalstamų veiksmų apimtį, vaidmenį bendrame nusikaltimo padaryme, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir tai, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teismas skirdamas kaltinamiesiems bausmes yra saistomas BPK 320 str. 4 d., 387 str. 3 d. nuostatų. Todėl teismas negali sunkinti kaltinamųjų padėties labiau nei to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.

Kaltinamasis G. A. nusikalto turėdamas išnykusį teistumą, tačiau nesistengė atlyginti materialinę žalą. Tačiau kitas kaltinamasis atlygino turtinę žalą. Ir tai lengvina jo padėtį. G. A. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas mažesnis, negu įstatymo sankcijoje numatytas jos vidurkis.

D. L. atlygino nusikaltimu padarytą materialinę žalą. Ši aplinkybė laikytina lengvinančia jo atsakomybę. Tačiau lemiamą reikšmę bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimui turi tai, kad D. L. po šios nusikalstamos veikos vėl padarė analogišką nusikaltimą, už kurį jis buvo nuteistas 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu. Tai rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, nenorą laikytis įstatymų reikalavimų ir todėl atsižvelgus į visų aplinkybių visumą D. L. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei šios rūšies bausmės sankcijoje numatytam vidurkiui.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis.

Duomenų, kad pas G. A. paimti mobilaus ryšio telefonai, pinigai bei pas D. L. paimtas mobilaus ryšio telefonas, radijo stotys buvo panaudoti kaip nusikaltimo įrankiai, ar tai būtų nusikalstamos veikos rezultatas, nėra, todėl šie daiktai grąžintini savininkams. G. A. nuosavybės teise turimas pistoletas bei šaudmenys, kurie buvo paimti, nebuvo panaudoti nusikaltimo padaryme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiems daiktams laikyti būtinas leidimas ir nustatyta jo išdavimo sąlygos bei apribojimai, todėl jis perduotinas Kauno m. VPK VP licencijavimo skyriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

G. A. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki 2005 m. birželio 23 d. ir nuo 2008-06-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti su bausme, paskirta 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę - suėmimą.

Į bausmės laiką D. L. įskaityti kardomajame kaltinime išbūtą laiką nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2005 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ir atliktą bausmės dalį pagal 2006 m. kovo 17 d. nuosprendį.

G. A. nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į mobiliojo ryšio telefoną ”Nokia 6610” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną ”Nokia 6610” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, pinigus 350 eurų ir 1400,00 litų (saugomus Kauno m. VPK Finansų skyriuje), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir grąžinti G. A..

Pistoletą ”Makarov” kal. 9 mm, PM Nr. (duomenys neskelbtini), 160 vnt. 9 mm. „Makarov“ šovinių (saugomus Kauno m. VPK VP VITT licencijavimo skyriuje), perduoti Kauno m. VPK VP VITT licencijavimo skyriui ginklo, šaudmenų realizavimo leidimo galiojimo nustatyta tvarka klausimams išspręsti.

Kompaktines plokšteles, minidiską, saugomus Kauno m. VPK KP NTT APGTS, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti Kauno m. VPK KP NTT APGTS.

Dirvožemio pavyzdžius, mikrodaleles iš autovežimo, stiklainius su kvapų pavyzdžiais (saugomus Lietuvos policijos kinologijos centre) sunaikinti.

D. L. nustatytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į mobiliojo ryšio telefoną ”Nokia” IMEI (duomenys neskelbtini), radijo stotį ”Cobra” Nr. 402013631, radijo stotį ”Cobra” Nr. 402013824, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir grąžinti R. L..

D. L. pasą ir asmens tapatybės kortelę perduoti Pataisos namams į asmens bylą.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.